Kafka ir "Metamorfozė"

Francas Kafka – vienas įtakingiausių ir savičiausių katastofinės Vakarų literatūros XXa. rašytojų, austrų rašytojas, rašęs vokiečių kalba.
Francas Kafka buvo vienšas, artimiau nesusisaistęs nė su viena kultūra, nes nė prie vienos nepritapo. Čekus piktino tai, kad žydų elitas kalbėjo vokiškai. Tačiau vokiškai kalbanti šalies valdžia žydais nepasitikėjo.
Nesusitarimai su valdingu, veikliu tėvu vertė Francą Kafką nuo jo atsiriboti, o tėvą tai dar labiau piktino, jis nusivylė lūkesčių nepateisinusiu sūnumi. Iš tėvo Kafka nesulaukė palaikymo, tėvas nepripažino sūnaus kūrybinių gebėjimų, o tai sūnų labai žeidė. Anot prancūzų rašytojo Moriso Blanšo, Kafka gelbėjosi literatūra, t.y. jautė gyvenąs tik tada, kai rašė, o rašė iš nevilties.
F. Kafka amžiumi ir patirtimi artimas ekspresionistų kartai, taip pat didžiųjų filosofų (F. Nyčės, A. Šopenhauerio) idėjoms. Jo prozoje žmogus išgyvena asmenybės suskilimą, nori ir bando pabėgti nuo savęs, virsti kažkuo kitu, įsivaiduoja save kaip kitą „aš“.Dažniausiai ekspresionistai žmogų vaizdavo kaip gniuždoma civilizacijos, vienišą, prieštaringą, susidvejinusį, mažą žmogų.
Apsakyme per pasirinktą vabalą atskleidžiama beviltiška žmogaus situacija.
Susidūręs su absurdiška visuomenės sistema žmogus negali jai pasiprešinti – jam primetama atsakomybė, kaltė. Dažnai individas, atsidūręs beviltiškoje situacijoje, paliekamas pačių artimiausių žmonių, net tampa jiems našta, o susvetimėjimas veda į vienatvę. Sociumas, net ir šeima, individui primeta kaltės jausmą, nors iš tiesų Gregoras Zamza niekuo nenusikaltęs.
Kafka apie save rašė “Esu absoliučiai nesukurtas šeimyniniam gyvenimui – geriausiu atveju galiu būti tik jos stebėtojas”, turbūt dėl šios nuostatos buvo galima sukurti tragiško ir keisto turinio novelę “Metamorfozė”, kurioje, visa šeima (motina, tėvas ir sesuo) pasmerkia sūnų mirčiai.
Metamorfozė mitologijoje, tautosakoje dažniausiai reiškia žmogaus pasikeitimą gyvuliu. Kaip pavyzdį galime prisiminti visiems žinomą pasaką: „Eglė žalčių karalienė“. Kuomet žaltys prabilo žmogaus balsu, o vėliau juo ir pavirto. Tačiau tautosakoje tokie virsmai, dažniausiai suprantami kaip stebuklas, o ne prakeiksmas.
Novelėje „Metamorfozė“ atsispindi sūnaus ir tėvo santykių tragizmas. Gregoras Zamza dirba vienoje įstaigoje komivojažieriumi, keliaujančiu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!