Kada žmogus gyvena visavertį gyvenimą? (Tumas-Vaižgantas, Orvelas)

Žmogus – išskirtinė, sąmoninga ir protinga būtybė, turinti daugybę poreikių. Psichologai, kad geriau tai pavaizduotų, naudoja piramidę, kurios apačioje primityvūs fiziniai poreikiai: maistas, miegas, pastogė. Truputį aukščiau: šeima, išsilavinimas ir darbas, o piramidės viršuje: savirealizacija, meninės ir mokslinės veiklos, gyvenimo įprasminimas. Kai pagrindiniai patenkinti – žmogus susirūpina gyvenimo prasme ir savęs išpildymu. Laimingas ir pilnas gyvenimas tampa siekiamybe, žmogus ieško to, kas suteikia gyvenimui prasmę. Savirealizaciją pasiekęs žmogus gyvenimo prasmę jau supranta ne tik kaip meilės gavimą, bet ir kaip davimą. Bet savirealizacija yra nesibaigiantis procesas, sustoję ieškoti savęs mes galime prarasti visavertiškumo jausmą.
Bene brandžiausia visaverčio gyvenimo forma – meilė ir pasiaukojimas dėl artimo žmogaus. Nors modernus pasaulis kviečia žmogų būti individualistu ir žiūrėti vien savo naudos, tačiau vien savo gėrio siekimas jokiais būdais nėra tai, kas suteikia žmogui gyvenimo prasmę. Taip elgdamiesi pasiliktume poreikių piramidės dugne. XIX ir XX amžių sandūros rašytojas Juozas Tumas – Vaižgantas, gyvenęs pasišventusiojo, kunigo gyvenimą, prasmę rado tarnystėje visuomenei. Būdamas kunigas, jis puoselėjo krikščioniškas atjautos ir meilės artimui dorybes, buvo nuolankus visuomenei ir atidus jos poreikiams. Kunigas veikė ne tik dvasinėje plotmėje, bet ir švietė žmones, rinko aukas mokytojų seminarijai ir kitiems labdaringiems projektams, buvo publicistas ir švietė visuomenę, dėstė universitete. Tokia savo veikla kunigas padėjo Lietuvos žmonėms ir įprasmino savo gyvenimą. Visavertiškumą teikiantis pasiaukojimas vaizduojamas ir Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“. Kūrinio protagonistas Mykoliukas visą gyvenimą atiduoda kitiems. Jis ne tik nuolankiai dirba brolio šeimai, nieko neprašydamas sau, bet ir atsisako savo asmeninės gerovės, kad pasirūpintų brolio šeima ir vaikais. Nors šiandien daug kas išjuoktų Mykoliuko rodomą nuolankumą ir auką, tačiau meilė ir pasiaukojimas dėl brolio šeimos ir Severjos laimės buvo tai, kas suteikė jo gyvenimui pilnatvę. Nors atrodo, kad moderniame pasaulyje toks vertybinis modelis netinka, tačiau daugiavaikės šeimos yra puikus meilės ir pasiaukojimo pavyzdys. Eglė Šiliūnienė, aštuonių vaikų mama ir rašytoja, teigia,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!