Kada galima pajusti dvasinę ramybę?

Visų pirmą, dvasinę ramybę žmogus gali pajusti grožėdamasis mišku. Žmogus jaučia dvasinę ramybę , kai įžengia į mišką. Girioje žmogus mato ir jaučia medžius bei vėjo nešamus lapus. Mato samanas, lauko gyvūnėlius besislepiančius po lapais ir šakomis. Giria padeda žmogui susikaupti ir atrasti savo dvasinę ramybę. Apie tai rašė XIX amžiaus, lietuvių romantikas Antanas Baranauskas poemoje „ Anyksčių šilelis“. A. Baranauskas per dvejas vasaros atostogas parašė kūrinį „ Anyksčių šilelis“, kurį skatino rašyti tėvas, nes tėvui labai patiko aprašymas apie pušeles. Kūrinyje žmogus gali pajusti savo dvasinę ramybę. Lietuvių romantikas, Antanas Baranauskas poemoje „ Anyksčių šilelis“ aprašo miško grožį, pagal planą : regimuosius, uodžiamuosius, girdimuosius ir juntamuosius įspūdžius. Lyrinis subjektas į mišką įėjęs pirmiausiai pastebi samanas: „ Minkštučiai samanų patalai.“ Kyla akys aukštyn ir jis pastebi: uogas, grybus, uogienojus, o žvilgsnis sustoja ties pušelėmis: „ Pušys aukštos ir lygios, tartum nugenėtos.“Regimieji įspūdžiai suteikia ne tiktai akims grožį, bet ir pojūtį dvasinei ramybei. Lyrinis „aš“, ne tik regi, bet ir užuodžia. Jis suuodžia sakus pušelių, miško kvapus. Jau taip kvepia, kad susimaišo: „ Kažno karto kitokiu kvapu užsižvelgsi.“ Miško kvapai, jį nuteikia dvasinei ramybei. Dvasinį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!