Pilietiškumas yra sudėtinga, plati sąvoka, kuri savyje talpina daug įsitikinimų, veiksmų, pareigų, susijusių su valstybes gerove. Tai negali būti vien tik besąlygiška meilė ar atsidavimas savo gimtinei. Žinoma, mylėti bei žinoti didingą savo valstybės, praeitį, valstybines šventes privalo kiekvienas žmogus, tačiau to neužtenka norint būti pilietišku. Pilietiškas žmogus- atsakingas bendruomenės narys, kuriam rūpi kitas žmogus, bei visuomenė. Kaip bebūtų gaila, tačiau šiuolaikiniame gyvenime mūsų visuomenėje išties pilietiškų žmonių sutikti tenka ne taip dažnai. Taigi, kokią reikšmę slepia pilietiškumas? Pilietiškumas- atsakingo žmogaus pareiga ir atsakomybė, tautą vienijantis veiksnys bei atsidavimas savo tėvynei.
Atsidavimas, pasiaukojimas savo tėvynei- pasiryžimas savo interesus paaukoti jos labui. Daugelis žmonių žiūri į tai kiek egoistiškiau, o dar kiti nemato tam tikslo to daryti. Individui nusprendus daryti tai, jam suteikia herojiškumo ir ypatingumo. Apie tai rašė renesanso epochos atstovas ir poetas, kurį dar galima drąsiai pavadinti Lietuvos Vergilijumi, Jonas Radvanas epinėje poemoje „Radviliada“. „Radviliada“- tradicinė panegirika, šlovinanti tėvynės gynėją. Joje vaizdavo pagrindinį veikėją Mikalojų Radvilą Rudajį kaip tėvynės gynėją, kuris gina savo tėvynę. Ši poema yra tėvynės gynėjo auklėjimas, žmogaus didybė. Poemoje vaizduojamas Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas. Jis kūrinyje akcentuojamas kaip didikas, patriotas, tėvynės gynėjas ir taletingiausias karvedys Lietuvos istorijoje. Rudasis ypač pasižymėjo vienomis svarbiausių Renesanso epochos vertybių- patriotizmu ir ištikimybe. Siejant su kalbos tema pasakyčiau, kad toks žmogus kaip Radvila Rudasis tikrai yra pilietiškas, nes jis yra atsidavęs savo tėvynei, kariauja už ją ir kėlė aukščiau žmogaus dorybes, negu materialines vertybes, nes jį išmokė Mūsajas. Retas šiuolaikinis žmogus yra toks kaip Radvila, nes nesupranta ką reiškia kovoti dėl laisvės, kai esame laisvi. Dažnas palieka, išduoda savo gimtąją šalį išvykdami iš jos ir neįvertina savo gimtosios kalbos dėl kurios kovojo mūsų protėviai. Jų negalime laikyti patriotiškais.
Viena ryškiausių pilietiškumo išraiškų yra gimtosios kalbos puoselėjimas. Kalba, juk yra neatsiejama valstybės unikalumo dalis. Jos išsaugojimu rūpinosi XVI – XVII amžiaus renesanso epochos...
Šį darbą sudaro 1165 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!