Ką reiškia būti pilietiškam? (rašinys)

Pilietiškumas – tai stiprios valstybės pagrindas, kurį sukuria piliečiai, besirūpinantys savo tautos gerovę. O būti pilietiškam reiškia aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, prisidėti prie šalies augimo, atsispirti pagundoms ir išlikti doru. Būti pilietiškam reiškia aukotis dėl kitų, rūpintis kitais, ne tik savimi. Pilietis tik tas, kuris yra įsipareigojęs savo tėvynei, ją saugo ir gerbia, vartoja gimtąją kalbą, sąžiningai laikosi įstatymų ir nevengia dirbti šalies labui.

XIX a. antrosios pusės poetas, prozininkas, Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka buvo vienas iš labiausiai tėvynei atsidavusių ir pilietiškiausių žmonių. Laikotarpyje, kuomet buvo uždraustas lietuviškas raštas,Vincas, būdamas tikru Lietuvos piliečiu, nusprendė pasipriešinti Rusijos valdžiai ir pradėjo spausdinti laikraštį „Varpas“, kurio pirmajame numeryje buvo išspausdintas eilėraštis „Varpas“ . Kudirka, net sunkiai sirgdamas, paskutinius gyvenimo metus skyrė laikraščiui „Varpas“ kuriame pats rašydavo įvairiausius straipsnius, skelbė pozityvumo idėjas. Kvietė visus dirbti visuomenei, priešintis priespaudai ir kovoti už Lietuvos laisvę. Tačiau ir be savo kūrinio bei jo skleidžiamų įdėjų, vertybių Vincas Kudirka kasdieniniame gyvenime savo poelgiais buvo pilietiškas. Autorius jautriai pergyvendavo, nebūdavo nei viena smulki problema praleista pro jį, šis aprašydavo ir pro kitų akis nepastebėtus faktus, kaip pagyrimai už gerą darbą ar pasiūlymą. Kartu verkdavo su piliečiais dėl jų skriaudų ir džiaugėsi su jais, kad ir dėl nedidelio laimėjimo. Manau, tai įrodo jo pilietiškumą, parodo, kas yra pilietiškumas iš tiesų, kai aukojamasi dėl kitų, rūpinamasi kitais, ne tik savimi, nors yra rizikuojama savo gyvybę.

Vis dažniau, besikuriant maišytoms kultūroms, tautiečiai iškeičia savo šalies tradicijas, religija, gimtąją kalbą į kitas, kurios jiems atrodo geresnės už gimtąsias. Retai prieš atsisakydami šių vertybių susimąsto kokios jos yra svarbios. Dauguma nepagalvoja kiek daug paaukojo mūsų protėviai tam, kad šiandien galėtumėm kalbėti gimtąją kalba, būti nepriklausoma valstybė, turėti savo kultūrą ir laisvę. Seniau žmonių požiūris į savo tėvynę buvo kitoks, nei yra dabar. Seniau, dauguma žmonių norėdavo daryti gerą tėvynės labui, jausdavosi atsakingi už jos ateitį. Būtent tokios nuomonės laikėsi garsus XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos poetas Jonas Mačiulis, geriau žinomas Maironio slapyvardžiu. Eilėraštis “Taip niekas taves nemylės” yra pirmasis jo kūrybos rinkinyje “Pavasario balsai”. Šiame kūrinyje Lietuva įasmeninama, nes lyrinis subjektas ją įsivaizduoja kaip merginą, kurią yra įsimylėjęs. Pirmajame posme poetas nori pabrėžti, kad niekas taip negali mylėti tėvynės kaip tik poetas, jog net pačias sunkiausias kančias dėl jos gali iškęsti ir ji vis tiek liks pati brangiausia. Antroje strofoje įžvelgiamas lyrinio subjekto jautrumas – “Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių”. Eilėraštyje jaučiama Lietuvos istorinė praeitis, kai ji buvo kontroliuojama carinės valdžios ir lietuvių kalbą buvo draudžiama. Maironis rūpinasi tuo, kas laukia Lietuvos ir kokia jos ateitis, autorius garsina Lietuvą, skatina dirbti tėvynės labui bei ryžtingai kovoti dėl jos laisvės. Jo kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas, kviečiami imtis bendrų darbų. Kuo daugiau žmonių stengsis dėl savo tėvynės, tuo stipresnė ji bus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!