Ką išgyvena žmogus netekęs tėvynės

užauga, taigi natūralu, kad iš žmogaus atėmus tėvynę, asmuo kažką išgyvens.
savo Tėvyne, labai skaudžiai išgyveno jos ilgesį. Žymiausias lenkų poeto romantiko
Adomo Mickevičiaus kūryba persmelkta lietuviškos dvasios ir tėvynės ilgesio. Nors
poetas yra laikomas Lenkijos kūrėju ir rašė lenkiškai, save jis vadino lietuviu, o
Lietuvą – vienintele tėvyne, todėl jo lyriką galima priskirti lietuvių literatūrai. XIX a.
Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos, tačiau patriotinėmis romantizmo ir
nacionalizmo idėjomis gyvenanti tauta neketino pasiduoti priespaudai: Vilniaus
universitete būrėsi anticarinės jaunimo organizacijos. Poetas už priklausymą
Filomatų ir Filaretų draugijoms caro įsakymu buvo ištremtas iš Lietuvos be teisės
sugrįžti. Blaškydamasis po Europą jis jautėsi lyg išvytas iš namų ir labai ilgėjosi
tėvynės. A. Mickevičiui taip ir neteko daugiau jos pamatyti, bet meilę Lietuvai
išsaugojo savo širdyje. Tai įkvėpė kurti: ilgesį išreiškė sonete „Akermano stepės“
(iš ciklo „Krymo sonetai“). Sonete aprašoma klajūno, netekusio namų, naktinė
kelionė. Lyrinis subjektas žavisi svetimo krašto grožiu: jis plaukia stepe tarsi per
sausą okeaną, žavisi žydinčiais raudonais bužanais, bet šis grožis nenumalšina
gimtojo krašto ilgesio. Sustojęs pasigrožėti peizažu lyrinis subjektas išgirsta gervių
klyksmą, kuris primena tėvynę. Žmogus stebi žvaigždes, įsiklauso į tylą-norėtų
išgirsti balsus iš Lietuvos. Bet su liūdesiu taria: ,, Važiuokim, nieks nešaukia.“ Tai
sukelia gilų sielvartą. Taigi ilgesys gali tapti įkvėpimu kurti.
Visų antra, žmogus netekęs tėvynės jaučia kaltę. Nors ne visi individai
netekę tėvynės yra dėl to kalti, įprastai kaltės jausmas vis tiek jaučiamas. Žmogus
galvoja, kad jis kažkur suklydo ir kaip galėjo geriau pasielgti, dėl to atgailauja.
Tačiau dažnai tenka pripažinti, kad pakeisti nieko nebeįmanoma. Apie tai kalba XX
a. pirmosios pusės lyrikė Salomėja Nėris eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“
aprašė emigrantės, istorinių aplinkybių nublokštos į svetimą žemę, patirtį. Ji
poezijoje atskleidžia tėvynę palikusio, tautines vertybes išdavusio žmogaus kaltę
bei ilgesį. S. Nėries gyvenimas buvo itin dramatiškas: katalikiškas vertybes
puoselėjusioje šeimoje užaugusios poetės sprendimas atsisakyti senųjų įsitikinimų
ir kurti socialiai angažuotą poeziją sukrėtė to meto visuomenę, o įsitraukimas į
komunistinę veiklą, dalyvavimas Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą procese
sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Savo veiksmų pasekmes S....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!