K. Donelaitis „Metai“ santrauka pagal eilutes ir dalis

lytys bei sniegas, šiltas oras atgaivina gamtą iš žiemos įšalo, augalai pabunda naujam gyvenimui.
žvėreliai ir paukščiai pabunda iš žiemos miego bei pradeda dirbti savo įprastus darbus.
nuotaika.
43-64. Pasirodo gandras su savo pačia ir meiliai tarškindami snapais sveikina vienas kitą, taiso
savo rastą suniokotą lizdą.
65-79. Giriose, laukuose ir pievose skamba įvairiausių paukščių balsai. Savo čiulbėjimu jie visi
garbina Dievą, aukština jo didybę.
80-108. Lakštingala, sulaukusi ramaus nakties meto, taip pat pradeda savo nuostabiomis
giesmėmis džiuginti pasaulį. Žmogus, išgyvenęs sunkų žiemos laikotarpį, džiaugiasi girdėdamas
nepakartojamą lakštingalos čiulbėjimą, todėl jam net darbas atrodo ne toks sunkus.
109-130. Nors lakštingalos balsas yra išskirtinis, nepaprastas, tačiau jos išvaizda panaši į
paprasto žvirblio. Tai dažnai pastebima ir žmonių gyvenime – Diksas yra pasipūtęs, apsirengęs
puošniais rūbais, tačiau žmonės, išgirdę jo kalbas, stebisi jo kvailumu. O valstietis Krizas
rengiasi paprastais drabužiais, tačiau jis ne tik protingai kalba, bet ir nuoširdžiai garbina Dievą.
131-154. Žmogus skundžiasi, jei kurią nors dieną jo valgis būna prastesnis, todėl jis skatinamas
atkreipti dėmesį į paukščius, kurie pasitenkina ir menku lesalu.
155-201. Pasirodęs erelis pradeda klausinėti visų paukščių, kaip jiems sekėsi iškęsti žiemos
sunkumus. Į jo klausimus atsako Gandras. Jis pasakoja, kad Dievo sukurtiems padarėliams daug
vargo kelia ne tik žmogus, bet kartais ir tarp pačių paukščių atsiradę nedorėliai.
202-226. Paukščiams besikalbant pasigirsta vieno pono riksmas ir keiksmai. Šikšnosparnis
klausia, ko jis taip prisirijo, primena jam giminaičius, kurie taip pat mirė nuo persivalgymo.
227-244. Girtas ponas ima elgtis lyg išprotėjęs, paukščiai, tai pamatę, itin išsigąsta.
245-255. Lauras kalba apie žioplių kvailumą, nes jie mano, kad miestiečiai kasdien tik
linksminasi ir gyvena tarsi Rojuje, tačiau protingas žmogus supranta, kad taip nėra.
256-293. Milkus, Kasparo tarnas, yra išjuokiamas, nes jis pradeda vaidinti poną. Jis yra
gėdinamas dėl to, kad pamiršo savo buvusį piemens gyvenimą, o dabar nori, kad prieš jį
valstiečiai nusiimtų kepures ir rodytų jam pagarbą.
294-335. Pričkus kalba apie jauno žmogaus padarytas kvailystes. Jis sako, kad tiek ponų, tiek
valstiečių vaikų kūdikystė buvo panaši.
1
336-362. Pričkus gėrisi sugrįžusia šiluma,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!