K. Donelaitis "Metai". Patriotiniai ir etiniai būriškojo gyvenimo aspektai

Įvadas Lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis gyveno ir kūrė XVII amžiuje Mažojoje Lietuvoje. Susilaukė savo kūryba daug dėmesio literatūros moksle ir kritikoje. Pirmasis mokslinį straipsnį, leisdamas „ Metus “ 1818 metais , įdėjo L. Rėza. Vėliau Donelaičio kūrybą tyrinėjo J. Mapelis, M. Biržiska, P. Gailiūnas ir kiti XX amžiaus pirmos pusės literatūrologai. Ypač išaugo K. Donelaičio asmens ir kūrybos populiarumas, kai 1964 metais buvo minimos 250-osios jo gimimo metinės. K. Donelaičio kūrybai savo darbus skyrė J. Lebedys, J. Jurginis , A. Jovaiša ir kiti. Domimasi K. Donelaičio palikimu ir šiandien, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir nusikratė ideologizuoto požiūrio į klasiko palikimą. Poeto kūrybos tyrėjai pateikė įvairiapusę jo kūrinių analizę , siekė aptarti ano meto literatūros vystymosi sąlygas , epochos ypatumus, K. Donelaičio asmenybę , taip pat mūsų klasiko poezijos meniškumą , jos reikšmę lietuvių literatūrai ir sąsajas kitų kūrėjų su K. Donelaičio kūryba. Donelaičio gyvenimas ir kūryba susiją su mums sunkiai įsivaizduojamu XVIII amžiaus kultūros kontekstu , todėl norėdami paaiškinti kūrinio atsiradimo sąlygas , pasirinktą temą , vaizdavimo būdą ar kitką turime išmanyti , kaip anuomet buvo suprantama literatūra. K. Donelaičio „Metus“ skaitome , kai ieškome duomenų , kaip gyveno XVIII amžiaus valstietis Rytų Prūsijoje, kokia buvo jo savimonė. Tauta „Metuose“ vertinama ne pagal istorinius nuopelnus, o pagal gebėjimą dorai gyventi, šio darbo tikslas – aptarti patriotinius ir etinius būriškojo gyvenimo aspektus, remiantis etinėmis idėjomis , gyvavusiomis Lietuvoje XVIII amžiaus antroje pusėje. Įžanga Referato tema „ Patriotiniai ir etiniai būriškojo gyvenimo aspektai Kristijono Donelaičio poemoje Metai“. Darbo tikslas, remiantis B. Gezelio straipsniu „Etinės Idėjos Lietuvoje XVIII amžiaus antroje pusėje, pažvelgti į būriškąjį gyvenimą Kristijono Donelaičio poemoje „ Metai“ patriotiniais etiniais aspektais. Kaip gyveno lietuviai Mažojoje Lietuvoje, kokiais patriotiniais ir etiniais principais vadovavosi Kristijonas Donelaitis kurdamas epinį būrų gyvenimo ir jų pačių būrų paveikslus. B. Gazelis savo straipsnio skyriuje „Kantizmo idėjų atgarsiai Lietuvoje“ rašo : „Lietuvoje siautė suirutė. Viešpataujantieji sluoksniai savivaliavo. Jautėsi atotrūkis tarp to kas yra, ir to kas turi būti pagal krikščionišką mokymą. Mažojoje Lietuvoje buvo paminamas lietuvių nacionalinis jausmas. Šioje situacijoje reikėjo apmąstyti , kaip elgtis, kokiais principais vadovautis. Vokietijoje plito pietizmas, tuo metu skiepijąs asketizmą ir ugdęs racionalųjį mąstymą. Ši koncepcija turėjo įtakos Rytų Prūsijos lietuvių kultūros veikėjams. Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro vadovą F. Šulsą veikė pietizmas ir Ch. Volfo racionalizmas. K. Donelaitis iš šviečiamosios filosofijos perima prigimtinės lygybės principus: „Prigimtinės lygybės koncepcija persisunkusi visa K. Donelaičio kūryba“. Taigi referate į poemą „Metai“ bus žvelgiama remiantis lygybės koncepcija ir pabandyta atsakyti į klausimą, kaip ši koncepcija veikė būrus, jų etiką, tautiškumą. Dėstymas. XVIII amžiaus pietvakarinė lietuvių apgyvendinta teritorija priklausė Vokietijos imperijai – tai vadinamoji Rytų Prūsija, arba Mažoji Lietuva. Mažosios Lietuvos lietuviai buvo daugiausia evangelikai liuteronai ir priklausė protestantiškajai vokiečių kultūrai. Tuo metu šio krašto lietuvių kultūra išgyveno tam tikrą pakilimą. Baigęs Karaliaučiaus universitetą ir gavęs puikų išsilavinimą Tolminkiemio parapijoje pastoriaus pareigas 1748 metais pavasarį pradeda eiti Kristijonas Donelaitis (1714 – 1780). Ir ėjo šias pareigas iki mirties. Pastoriaus pareigos padėjo gerai pažinti valstiečių buitį, moralinę ir racionalinę kaimo padėtį. Tuo pasinaudojo rašydamas poemą „Metai“. XVIII a. Pradžioje į Mažają Lietuvą skverbiasi švietimo idėjos, imta domėtis krašto praeitimi, senųjų prūsų likimu ir istorija, jų kalba. Lietuviai, artimiausi senųjų prūsų giminės, tuo metu tankiai gyveno šiaurės rytinėje karalystes dalyje, bet 1707 ir 1710 metų maras jų skaičių gerokai praretino. Tuščiose lietuvių rodybose karalius apgyvendino kolonistus, kurių ilgainiui vis daugėjo, tarp senųjų krašto gyventojų ir atkeliavusiųjų brendo nesantaika, vos karaliaus valdžia rėmė atvykėlius – vokiečius, šveicarus, prancūzus. Jie tapdavo laisvaisiais ūkininkais, amatininkais, valdininkais, pasisamdydavo dvaruose, o lietuviai dažniausiai likdavo baudžiauninkai. Reiškėsi ir tautinė diskriminacija : lietuviškos pamaldos būdavo po pietų , nepatogiu laiku, o rytą vokiečių kalba. Be to, lietuviai buvo laikomi menkaverte tauta, patarnaujančia vokiečiams, prieštaringai vertinama ponų skleidžiama mokslo įtaka būrų ir apskritai lietuviškumo moralei. Kristijono Donelaičio vaizduojamas valstietis yra konkretus Rytų Prūsijoje gyvenęs lietuvis būras, atsidūręs nutautėjimo pavojuje. K. Donelaitis į jį prabyla jo gimtąją kalba su aiškia tautine nuostata. Visame kūrinyje nuolatos susiduria dvi tikrovės sritys – „lietuviškoji“ ir „vokietiškoji“. Poemos veikėjai kalba apie tai, jog „vokiečiai lietuvninką per drimelį laiko“, kad kitataučiai „lašinių lietuviškų prisiėdę;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!