Justinas Vienožinskis

Justinas Vienožinskis pagrįstai laikomas ir vienu iš lietuvių profesionaliosios dai­lės kritikos pradininkų. Jis XX a. pirmosios pusės lietuvių dailės raidą kreipė į atvirumą naujųjų amžių intelektualiajai Europos kultūrai. Jo kritikos straipsnius ženklino atidus dėmesys į naujus horizontus beatsižvalgančių jaunųjų dailininkų kūrybai ir kovai su atgyvenusių akademizmo pažiūrų gynėjais, jų meninės išraiškos konservatyvumu, perdėm sureikšmintu tautiniu romantizmu. Kviesdamas dirbti tautos „atnaujinimo ir su­žydėjimo labui", Vienožinskis siekė tautos konsolidacijos ir kultūrinio savaran­kiškumo, tad ir svarbiausias, programinis jo kritikos straipsnių tikslas - ugdyti, skleisti ir įteisinti dailę kaip neatsiejamą visos visuomenės gyvenimo bei jos kultūros dalį. Šiuose straipsniuose atsiskleidė Vienožinskio meninės pažiūros, kurios for­mavosi prieštaringo istorinio laikotarpio, politinio atgimimo, nepriklausomybės lūkesčių sąlygomis, veikiamos pozityvizmo, neoromantizmo bei modernizmo es­tetinių idėjų. Kaip menininkas ir apskritai kaip kultūros žmogus Vienožinskis brendo modernizmo tradicijas puoselėjusioje Krokuvos dailės akademijoje, H. Bergsono ir F. Nietz-sche's idėjų persmelktoje aplinkoje, kurios poveikį jautė ir daugelis kitų to meto inteligentų (J. A. Herbačiauskas, S. Čiurlionienė-Kymantaitė) bei tiesioginių jo bendradarbių (A. Varnas, I. Šlapelis). Teoriniu požiūriu Vienožinskio mintys, išsibarsčiusios jo kritikos straips­niuose, nėra vientisos, čia susipina įvairių pakraipų idealistinės meno filosofi­jos idėjos, ankstyvojo modernizmo ir neoromantizmo estetika. Daugiausia są­lyčio taškų jos turi su Vienos formalistine mokykla, kurioje kristalizavosi dėmesys meno specifikai, vidiniams jo dėsningumams, nauji menininko santykio su tikrove aspektai. Vienožinskio studijų laikais jos taip pat plačiai sklido Kroku­vos universitete, Dailės akademijoje ir tarp pačių menininkų. Vienožinskio estetinę sampratą itin yra paveikęs ir jau minėtas intuityvizmas, H. Bergsono ir Benedetto Croce's iškeltos menininkui būdingo ypatingo pasaulio suvokimo, sugebėjimo atskleisti kūryboje savo unikalią dvasią idėjos, taip pat prancūzų sociologinė meno filosofija. Susidaro įspūdis, jog jo meninei sampratai dides­nę įtaką yra turėjusi formalistinės krypties mintis, studijų laikais netiesioginiu būdu perimta per austrų ir vokiečių mokyklos šalininkų teorinius veikalus, kurie Krokuvos aplinkoje buvo labai populiarūs. Vienožinskio apmąstymams nebūdingi platūs teoriniai išvedžiojimai, nuoseklus vienos ar kitos filosofinės idėjos teigimas. Neturėdamas specialaus filosofinio išsi­lavinimo, savo subrandintą mintį jis reiškė paprastai ir trumpai. Tai nėra koks nors originalus teorinis mąstymas, o greičiau jo pasaulėžiūrą atitinkančių ir asme­nine kūryba patvirtintų kitų autorių koncepcijų teigimas. Savo straipsniuose jis tik retkarčiais pamini vieną kitą filosofą, remiasi jų citata. Vis dėlto esminiai Vieno­žinskio meninės sampratos aspektai sutampa su bendrosiomis Aloiso Rieglio, Hein­richo Wolfflino, Clive Bello ar Rogerio Fry'aus teorijomis. Matyt, kaip tik jos ir padėjo dailininkui susidaryti aiškią meninę koncepciją, atspindinčią esminius to laikotarpio meninės kūrybos sampratos bruožus. Vienožinskio estetinėms pažiū­roms būdinga dar ir tai, kad visi jo samprotavimai rutuliojami iš menininko pozi­cijų. Galbūt dėl to jis daugiau dėmesio skyrė ne grožio, bet paties meno estetinei kategorijai. Atmesdamas plačius teorinius ir filosofinius išvedžiojimus, Vienožinskis me­ną apibūdina trumpai: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!