"Ars" kūrybinių idėjų atspindys A. Gudaičio paveiksle "Natiurmortas"

Vytauto Didžiojo Universitetas Menų Institutas Lietuvos XX a. Dailė „Ars“ kūrybinių idėjų atspindys A. Gudaičio paveiksle „Natiurmortas“ Tikrino: Dėst. R. Žukienė Atliko: A. Šedovas MI - 4 Istorinis – meninis kontekstas XX amžiaus 3 deš. pb. - 4 deš. pr. į meninį gyvenimą ateina nauja karta, kuri atsineša naujas idėjas. Tai dailininkų karta, kuri mokslus baigė Kauno Meno Mokykloje, o vėliau dauguma jų tęsė studijas Paryžiuje. Vienas svarbiausių šios kartos bruožų buvo siekis burtis į grupuotes ir viešai pareikšti apie savo menines pažiūras. Galima paminėti, kad 1930 metais susikūrė pirmoji menininkų organizacija - „Nepriklausomųjų dailininkų draugija“. Tačiau mus dominančioji, šiuo atveju, bus kita menininkų grupė pavadinimu „Ars“. Taigi 1932 m. keli Paryžiuje studijavę dailininkai Antanas Gudaitis, Juozas Mikėnas ir Viktoras Vizgirda suorganizuoja jaunųjų lietuvių dailininkų grupuotę „Ars“. Prie jų prisidėjo dar šeši dailininkai: A. Samuolis, V. K. Jonynas, J. Steponavičius, T. Kulakauskas. A. Galdikas, M. Dobužinskis. „ „Ars“ grupuotė nebuvo tikra organizacija. Ji neturėjo įstatų, nebuvo įregistruota valdžios įstaigose. Tai buvo grupė panašios pasaulėžiūros dailininkų, kurie susibūrę ketino rengti parodas, užsibrėžė konkrečius siekius ir kaip galėdami stengėsi realizuoti juos savo kūryboje“1. Ši grupuotė surengė dvi parodas, kuriose dalyvavo visi devyni dailininkai. „ Parodose eksponuotieji kūriniai išplėtė lietuvių dailės teminį ir žanrinį diapazoną. Greta peizažų ir portretų (jų labai sumažėjo) jose daugiau vietos užėmė buitinės bei alegorinės kompozicijos, kuriose jaunieji dailininkai reiškė demokratines nuotaikas2. Ypač padaugėjo natiurmortų, skulptūrų, įvairios technikos grafikos darbų. O svarbiausia, visose dailės šakose ir žanruose pradėjo ryškėti pastangos kurti naujo tipo vaizdus, plėtoti naujas išraiškos priemones. Arsininkai neteikė pirmenybės jokiai meninei srovei, jie tik buvo prieš nusistovėjusias tradicines meno formas. Grupuotė į pirmąją vietą kėlė menininko vidinį pasaulį, psichologiją, akcentavo meninių išraiškos priemonių reikšmę, tapyboje – kolorito, kompozicijos, faktūros, skulptūroje – tūrio, plastikos, proporcijų ir pan. Galima teigti, jog arsininkai praplėtė lietuvių tapybos (ir kitų dailės šakų) tematiką, atnešė į ją naujų motyvų. Jie nesižavėjo romantiniais ir jausmingais vyresniųjų dailininkų kūrybos motyvais bei vaizdais, dėl to išvengė saloniškumo. Temų sėmėsi iš kasdienybės, ypač iš darbininkų gyvenimo, vaizdavo jų skurdą, sukūrė ryškių liaudies tipo paveikslų. Bene vienas svarbiausių arsininkų bruožų yra tas, kad jie didelę reikšmę teikė liaudies menui. Ypač žavėjosi medžio skulptūrėlėmis, koplytstulpiais, grafika ir tapyba, ornamentais. Tačiau, reikia pasakyti, jog iš liaudies meno dailininkai sėmėsi ne plastikos ar išraiškos, o bandė perimti atsispindinčios liaudiškos pasaulėžiūros bruožus, psichologiją, jausmus, ekspresiją ir tai perteikti savo darbuose. Negalima nepaminėti ir to fakto, kad ne visi „Ars“ menininkai gręždavosi į liaudies kūrybą. Pvz., A. Galdikas ėjo neoromantizmo keliu ir tik retkarčiais atsigręždavo atgal, T. Kulakauskas beveik visai nesidomėjo liaudies menu. Pats grupės branduolys (A. Gudaitis, A. Samuolis, V .Vizgirda, J. Mikėnas) taip pat retkarčiais nukrypdavo į kitas modernizmo sferas. Tačiau tokie svyravimai nesugriovė pirminio menininkų požiūrio, galima sakyti atvirkščiai, liaudiškieji pradai jų kūryboje vis tvirtėjo3. Kalbant bendrai apie A. Gudaičio kūrybą, galima sakyti, jog jis kuria moderniojo meno motyvais. Ankstesniuoju laikotarpiu jis dažnai vaizduoja tuos pačius objektus: motina su vaikais, moteris su krepšiais, gatvės muzikantus, medines skulptūrėles, pietas ir pan. Daugumos jo kūrinių formos yra suprimityvintos, monumentalios, apibendrintos, pastambintos (panašu. į P. Pikasą), figūros dažnai vaizduojamos neutralioje aplinkoje. Potepiai šiurkštūs, grubūs, vyrauja ryškios spalvos. Šiam darbui bus paimtas ir nagrinėjamas vieno iš grupės įkūrėjų A. Gudaičio paveikslas „Natiurmortas“. Darbas buvo sukurtas 1932 metais aliejine technika ant drobės (išmatavimai – 41×33,5 cm). Šis tapybos darbas, kaip nurodo ir pats jo pavadinimas, priklauso natiurmorto žanrui. Jo vaizduojamasis objektas – lietuvių liaudies dailės kūrinys pieta (Marija, ant kelių laikanti mirusį Kristų). Šio kūrinio išsamios analizės literatūroje nėra, tačiau patį dailininką pristato nemažai leidinių, kuriuose yra užsimenama apie A. Gudaičio kūrybos sąsajas su tautiniu menu. Pavyzdžiui, Dailės žodyno „Ars“ grupei skirtame skyrelyje teigiama, kad arsininkai „propagavo modernią ir tautišką dailę“ bei, kad „dailininkai savo stilistiką formavo veikiami

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!