Jurgio Savickio novelės

rinkinių, išleistų rašytojui dar gyvam esant, taip pat pateikiami kūriniai, neįėję į rinkinius.
rūbais apsirengęs, lyg kunigas su blizgančiais kaliošais. Kaimo
žmonės yra linkę užjausti skriaudžiamuosius, tačiau jų įgimtą
žmogiškąjį jautrumą jau užgožė gyvenimiška patirtis, kuri verčia
vyti pančius. Taigi žmogiškoji prigimtis išties yra dvilypė:
aplinkybės (žiaurėjantis pasaulis) išprovokuoja tai, jog žmogus
blogį siekia naikinti ne gerumu, o brutalia jėga. Antrajame
fragmente matome vaiko reakciją susidūrus su tikruoju vagimi.
Vaikui tai išties nepaprasta diena. Troboje vagis buvo pririštas prie
skersinio spyrio. veržiančio įgubusia sieną. Vaiko gerumas ir
žmogiškumas sutirpdė ledus plėšiko širdyje. Ši istorija paskatino
vaiką rinktis vertybes, subrandina jį kaip žmogų.
Rinkinys. Šventadienio sonetai
(1922) - J.Savickio pirmasis
apsakymų rinkinys, kuriuo jis
iškilo į pačias pirmąsias prozos
avangardo linijas, įvykdydamas
antrąją po I.Šeiniaus lietuvių
prozos revoliuciją. Apsakymų
rinkinys susilaukė griežtos kritikos,
J.Savickis buvo laikomas
pavojingu modernistu ir dekadentu.
Knygos turinyje nėra šventadienio
temų ir forma nieko bendro neturi
su tradiciniu sonetu. Apsakymų
siužetai ribojasi pasąmonės
reiškiniais, siaurais vidiniais
žmonių išgyvenimais. Veikėjai yra
lyg atitrūkę nuo savos visuomenės,
gyvena savame jutimų pasaulyje.
“Vagyje” atskleidžiama
žmogaus brendimo,
žmogiškų vertybių
išbandymo, būties
nevienareikšmiškumo
problematika.
Ar gali būti arklio
vagystė prilyginta
žmogaus mirčiai?
Kiekvienas žmogus
teisingumą suprantą
skirtingai, berniuko
poelgyje galime įžvelgti
kai kuriuos tolerancijos
bruožus (atlaidumas,
pakantumas, pastangos
suprasti), nors vaiko
poelgis paremtas
nežinojimu, ką reiškia
žodis vagis.
,,Ad Astra“
Tema: žmogaus elgesys ir mąstymo konfliktas
Čia visas veiksmas sukasi aplink kaimo buitiškus dalykus, visiems
įprastą valstiečių gyvenimą dar nenujaučiamo karo išvakarėse.
Kuomet žmonės kupini reformatoriškų nuotaikų, pasiryžę daug ką
nuveikti.(„ Energijos buvo daug, jis nežinojo, kur ją dėti.“)Čia jau
seniai vasaromis nebesirpsta vyšnios, nebežaliuoja neįžengiamos
girios. Visa tai apsakymo veikiančiąjam Dalbai primena tikrą
chaosą, apleistą kraštą. Aplink tik brutalaus rovimo ar griovimo
pėdsakaiNusprendžia vienas pats keisti pasaulį.(„ Aš padarysiu
savaip ir nepasiduosiu, - ištarė Dalba lyg koks pionierius.“) O
pradžią to keitimo jis susieja su apsivalymu – senų ir nereikalingų
daiktų atsikratymu. Neaišku kodėl, bet pirmąja jo auka tampa
kieme „gaivalinėjąs” senas šuo. Dalba mėgina nuskandinti savo
seną, paliegusį šunį aketėje, tačiau pats į ją įkrenta. Šuo ištrūksta iš
aketės ir, nors ir būdamas piktas, išgelbėja šeimininką. Vėliau
parodomas dar keistesnis Dalbos poelgis – jis antrą kartą skandina
šunį, nepaisant to, kad augintinis išgelbėjo jo gyvybę.
Rinkinys “Šventadienio sonetai”,
kurių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!