Du vagys pagal Jono Biliūno ir Jurgio Savickio noveles

Jonas Biliūnas – XIXa. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, visuomenės veikėjas. Rašytojo tekstai kupini realizmo, derinamo su pasakos motyvais, dažniausiai koncentruojamasi į paprastą kaimo žmogų, nevengiama sąžinės graužaties temos, apeliuojama į skaitytojo jausmus. Jono Biliūno tekstuose išorė dažniausiai netenka prasmės, nes nuolatos koncentruojamasi į sąmonę, veikėjų prisiminimus, o tai daug stipriau veikia skaitytoją, nei vaizdingi aplinkybių nupasakojimai. Šalia garsių rašytojo novelių ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“ bei apysakos ,,Liūdna pasaka“, galima priskirti novelę ,,Vagis“, atskleidžiančią autoriaus požiūrį į žmogiškumą bei kančią. Panašias problemas bei iškeliamus moralumo klausimus galima pastebėti Jurgio Savickio – XX a. epochos europinės kultūros prozos novatoriaus, novelėje „Vagis“. Autoriui būdingas ekspresionistinis braižas, subjektyvus tikrovės perkūrimo būdas, potekstėje smerkiantis bet kokias kaukes, nusistovėjusius įpročius bei papročius, dažnas jo kūrinių veikėjas yra vaikas, išlaikęs natūralų pasaulio suvokimą. Rašytojo novelė „Vagis“ ne tik atskleidžia dvasinių vertybių temą skaitytojui, bet ir parodo ir negatyvią žmogaus prigimtį (tėvo netekusio autoriteto vaiko akyse), tuo pat metu sugretinanti vagį su kunigu, vėliau Kristumi, ne mažiau dviprasmišką vertinimą kelianti pasakotojo – berniuko atžvilgiu. Veikėjas, išlaisvina vagį, pasipriešindamas tėvų valiai ir taip tarsi „tapo įrašytas žmonių tarpan“. Šiandien, kalbėdamas apie šių garsių autorių noveles, analizuosiu pagrindinius kūrinių veikėjus, vagies įvaizdį bei vaidmenį siužetinėje plotmėje, aptarsiu moralinės atsakomybės bei dvasingumo temas, rašytojų požiūrius į žmogiškumą bei sąžinę.
Analizuojant autorių kūrinius svarbu paminėti pagrindinius veikėjus – Jurgio Savickio novelėje - vaiką, o Jono Biliūno istorijoje pasidalinama jaunystės išgyvenimais iš senyvo amžiaus veikėjo – vyro (vardai nenurodyti) lūpų. Toks rašymo būdas sustiprina intymumą, skaitytojui lengviau įsijausti ir patirti tai, ką patiria veikėjas. Pasakodamas savo istoriją, pasakotojas nesigilina į aplinką, daiktų ar žmonių išvaizdą, nebent tiek, kiek to reikalauja siužetas. Jono Biliūno novelės veikėjo išsipasakojimas panašus į išpažintį skaitytojui. Rašytojas neatsitiktinai pasirenka išpažinčiai artimą pasakojimą pirmuoju asmeniu, o tai reikalauja kalbėjimo savo vardu, padeda skaitytojui įsijausti....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!