Juozas Erlickas gimė Stalino mirties dieną, 1953 m. kovo 3 dieną Akmenės rajone. Baigė Viekšnių vidurinę mokyklą, 1971 – 1975 m. studijavo lituanistiką VU. Vėliau dirbo Gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku. Nepriklausomybės metais tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku. J. Erlickas atsiskleidė kaip humoristinis rašytojas, gebantis sujungti parodijinių eilėraščių ciklus, humoreskas, ironiškus laiškus ir apybraižas į stambaus kūrinio kompoziciją, kur veikia tie patys personažai ir kartojasi panašios gyvenimo kvailumo situacijos. Jo išeities taškas yra dažnai juodasis humoras, kuriam bet koks absurdas yra gyvenimo norma.
Erlickas paprastai kalba ne savo, o primityvaus žmogelio, iškvaišusio viršininko vardu1. Pasakotojas neišsiduoda ką galvoja, apsimeta kvaileliu, tapatinasi su savo herojais, pajuoką slepia po naivuolio kauke2. Autorius stebi savo meto visuomenės ir atskiro žmogaus elgseną ir mato kaip ant delno žmogaus ydas, kurioms nėra galo3.
Juozo Erlicko dominuojanti tema – bandymas aprašyti Lietuvos praeitį ir dabartį ironiška, sarkastiška, kartais – negailestingai pašaipia literatūrine kalba. Tikroviškos, manau, čia gali būti tik trumpučių apsakimų temos, rašytojui susirūpinimą keliančios situacijos, būdingos šiandienos lietuvių kasdienybei. Visa kita – veikėjai, jų poelgiai, pomėgiai, buities detalės – paverčiama netikrovišku farsu, kuriame susipina absurdas, groteskas, ir juodas humoras.
Pagrindiniai J. Erlicko herojai – paprasti Lietuvos žmogeliai („pilieciai“), rašytojo apdovanoti komiškiausiomis (bet tikroviškomis!) savybėmis, milžinišku patriotybės jausmu ir iki absurdo pažistamomis mintimis. Jie nuolat ginčijasi, eina į Europą, geria „Už Lietuvos ateitį!“ ir daro viską, ką dažniausiai randame masinių informavimo priemonių pateiktose žiniose, girdime kaimynų „pletkuose“ir minime anekdotuose. Veikejų prototipus ir įvykių analogus rašytojas susirenka „iš kaimynų gyvenimo“, žinoma, pasirinkdamas pačias ryškiausias detales.
Vis tik knygose nenukrypstama į anekdotų komiškumą, o išlaikoma rimta solidi rašymo maniera, o kai kurios mintys tikrai įdomios ir originalios, ypač tokių „perliukų“ gausu trumpučiuose eilėrašciuose, prozoje ir poezijoje.
„Knyga” - stora, solidi, gražiai poligrafiškai išleista, su unikalia vizitine kortele ir tokiu pat žymekliu. Bet ne poligrafinė išvaizda traukia kiekvieną...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!