Juozas Tumas - Vaižgantas. Kontekstai.

1. Asmenybė: Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. 1893 m. lapkričio 28 d. įšventintas kunigu. Beveik visą gyvenimą Palaikė ryšius su knygnešiais, rūpinosi slaptomis jų draugijomis, gaudavo draudžiamos spaudos, ją platindavo, mokė vaikus skaityti. 1896 m. spalio 2 d. Vaižganto brolis Jonas buvo areštuotas gabenantis draudžiamą spaudą. 1918 m. Vilniuje dalyvavo kultūrinėje veikloje, redagavo „Lietuvos aidą“. 1919 m. pradėjo leisti laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“.1920 m. persikėlė į Kauną. 1920–1932 m. Vytauto bažnyčios rektorius. 1922–1929 m. Lietuvos universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją, 1924 m. suteiktas docento vardas, 1929 m. – garbės daktaro laipsnis. Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos signataras, pirmasis jos pirmininkas.
2. Epocha: Juozas Tumas – Vaižgantas kūrė XIX a. pab. – XX a. pr., tuo laikotarpiu, kuomet Lietuvoje po 1863-1864 sukilimo Rusijos imperijos valdžia įvedė draudimą europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (o taip pat ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis. Šiuo laikotarpiu Vaižgantas įsitraukė į begalę slaptų draugijų , slapta prisidėjo leidžiant ir redaguojant lietuviškus laikraščius bei juos slapta platinant Lietuvoje. Nemažą įtaką kūrybai padarė ir spaudos draudimo panaikinimas, kuris tapo vienu iš J. Tumo – Vaižganto nuopelnų.
3.Literatūrinės srovės: Juozas Tumas – Vaižgantas priklauso neuromantikų kartai. Neuromantikų kūrybai būdinga ryškūs vidiniai žmonių išgyvenimai, kuriuos neretai sukelia meilės jausmas, valdžios pojūtis, svajonės, vertybiniai svarstymai, neapibrėžtas ilgesys. Dažnas neuromantinio žmogaus palydovas yra gamta, taip pat tautiškumas, lietuviškumas. Neuromantizmas yra nevienalytė literatūros kryptis neturinti aiškių ribų ir vienijama tokių pačių bendriausių tendencijų : 1) grįžimo prie romantizmo estetikos; 2) pasinaudojimo realizmo poetikos atradimais; 3) suartėjimo su modernizmo kryptimis. Neoromantizmas – XX a. pradžio literatūros srovė, Vaižganto kūryba priklauso pirmam lietuvių lit. neoromantizmo etapui. neoromantikai manė, jog menas turi atverti tautos sielą ir gamta – atspindėti žmogaus nuotaikas.
• Vaižganto kūrybos viršūnė yra apysaka „Dėdės ir dėdienės“, išleista 1929m. Vaizduojamasis laikotarpis nukelia skaitytoją i tuos laikus, kai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!