Juozas Tumas Vaižgantas

Baigęs Daugpilio realinę mokyklą, 1888 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, apsisprendęs darbuotis savo krašte. Uolus K.Jauniaus paskaitų klausytojas stropiai mokėsi lietuvių literatūrinės kalbos. Paskirtas 1894 m. vikaru į Mintaują, pateko į „Varpo" bendradarbių aplinką, kuri skatino jį imtis literatūrinės kūrybos. 1897 m. persikėlęs į Mosėdį, ėmėsi redaguoti Tilžėje leidžiamą „Tėvynės sargą", kur skelbė nacionalinio judėjimo katalikiškos pakraipos šūkius. 1902 m. Žemaičių vyskupijos konsistorijos teismas uždraudė energingam „bundančios Lietuvos" veikėjui skelbti straipsnius be vyskupo leidimo.
Kaip ir daugelis XX a. pr. susipratusių lietuvių inteligentų, J.Tumas jautėsi pašauktas būti visuomenės švietėju. 1911 m. keliauja į JAV rinkti aukų „Saulės" rūmų statybai Kaune. 1914 m. atvyksta į Rygą redaguoti laikraščio „Rygos garsas". Grįžęs į Vilnių, 1919 m. stoja dirbti į „Lietuvos aido" redakciją. Rūpinasi visais gimstančios valstybės reikalais. 1922-1929 m. Kauno universitete dėsto lietuvių literatūros istoriją, savo laisvu ir spalvingu pasakojimu sutraukdamas daugybę studentų iš visų fakultetų. Rašo recenzijas kone apie visas naujai išėjusias knygas, teatro spektaklius, dailės parodas, ieškodamas „deimančiukų".
Pirmieji beletristiniai alegoriniai kūrinėliai, išspausdinti 1896 m. Vaižganto slapyvardžiu, buvo gožiami jo dygios anticarinės publicistikos.
Apsakyme „Rimai ir Nerimai" (1914) besivaržančių kaimynų panašumai suguldyti į žaismingas simetrijas, o skirtumai į ryškių kontrastų paraleles. Tie panašumai ir skirtumai dar po kelis kartus išlaipsniuojami, ataudžiami stačiokiškais dialogais, įstatomi į juokingas situacijas - šitaip visi veikėjai ir įvykiai įgauna perdėtai ryškius kontūrus, tarytum linksmoje karikatūroje. Vaižgantas - moralistas: kiekvienam žmogui duota galimybė pakilti iš savo menkystės, pradėti naują gyvenimą.
Vaižganto prozininko talentą subrandino „Pragiedruliai" (I d. 1918 m., II d. 1920 m.) - gimęs karo metais iš tėviškės ilgesio, vaikystės atsiminimų, artimos laisvės nuojautų. Romanas lipdomas iš atskirų vaizdų -scenų, parašytų skirtingu laiku, kaip korys. Konkretų aplinkos ar įvykio piešinį gaubia politinis bei moralinis komentaras. Pasakojamąją intonaciją nutraukia direktyviniais šūkiais, o kaimo leksiką perskrodžia civilizacijos terminai ir kultūrinės reminiscencijos. Informacinis pranešimas perimtas iš laikraštinės kronikos, ir pozityvistinio scientizmo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!