Juostos ir audimo simbolika

Mitinėje pasaulėžiūroje juostų ir apskritai medžiagos audimas prilyginamas aukai, apeigai, magiškam ritualui. Lietuvių kultūroje juostų audimas kaip apeiga ryškiausiai atsiskleidžia kraičio krovimo tradicijoje. Paprastai daugiausiai juostų išausdavo mergaitės ir merginos iki vestuvių. Juostų audimo gabumai buvo labai vertinami ir daug lėmė pasirenkant nuotaką. Vadinasi, merginos į juostas įdėdavo daug širdies, į audimą sutelkdavo visą savo dvasią, viltis, svajones, maldas. Apie darbščias audėjas, kurios audžia per naktį, buvo manoma, jog joms laumės padeda.
Būtent moteriškos dievybės Laima ir Laumė lietuvių mitologijoje yra pačios didžiausios verpėjos ir audėjos, tai mitinės būtybės, neabejotinai susijusios su juostomis ir jų audimu. Matyt, neatsitiktinai iš juostų susiūti kilimai Suvalkijoje buvo vadinami lauminiais. Mitologijoje su audimu labiausiai susijusios Laima ir Laumė, Aušrinė, o gyvių pasaulyje – bitės ir vorai.
Ir antikos laikais, panašiai kaip baltų mitologijoje, audimas buvo moteriškųjų dievybių privilegija. Arachnė ir Atėnė varžėsi ausdamos audinius. Kora, visos kūrinijos prižiūrėtoja, yra audėja.
Tačiau senovės indų mitologijoje audimo semantikos laukas yra vyriškos prigimties.
Lietuvių tautosaka ir tikėjimai rodo, kad ausdamas (pindamas, vydamas, verpdamas, mazgydamas) žmogus bendrauja su paslaptingomis likimo, vestuvių jėgomis, nešančiomis laimę, sveikatą.
Sakralioji sfera, su kuria sieja juosta ar kitoks pailgas audinys, yra dvasinės apsaugos, sveikatos šaltinis. Todėl Lietuvoje proginei, apeiginei juostai buvo teikiama gydanti galia. Kaip apsauga nuo ,,blogų akių“ naudojama ir raudonos medžiagos juostelė, raištis arba vien raudonas vilnonis siūlas, aprišamas kūdikiui aplink krūtinę ant vystyklų, rečiau ant kaklo. Šiaurės Lietuvoje žmogus, norėdamas atsikratyti liga, negalia, prausdavosi gydančio šaltinio arba ypatingos upės vandeniu. O paskui ten palikdavo rankšluostį, kuriuo šluostėsi arba užrišdavo ant medžio kaspinėlį su įžadais. Žemaitijoje juostelės-kaspinai labai dažnai buvo aukojami koplytėlėse ir bažnyčiose meldžiant sveikatos ir davus įžadą. Panašiai maginę prasmę spalvoti kaspinai turėjo ir Suomijoje – jais puošė antkapinius stogastulpio pavidalo paminklus. Panašiai margaspalviais įžadų kaspinais maldininkų lankomose vietovėse Šiaurės Rusijoje aprišdavo įžadų kryžius ir šventus medžius, melsdami išgelbėti nuo nelaimių, ligų. Matyt, panašios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!