Nepriklausomų dailininkų draugija, susikūrusi 1930 metais, parengė dirvą naujai platesnių užmojų jaunųjų menininkų organizcijai. Paryžiuje studijavę dailininkai A.Gudaitis, J.Mikėnas, V.Vizgirda 1932m. suorganizavo kitą jaunųjų lietuvių dailininkų grupuotę „Ars“. Joje susibūrė tik 9 dailininkai. Iniciatoriai pakvietė pas save tuos kolegas, kuriuos vertino dėl talento ir artimos meninės pasaulėjautos.
Arsininkai tikėjo meno „autonomija“, kėlė meno vertybių reikšmę. Jie pabrėžė, kad reikia modernizuoti dailės formas. Lietuvių dailės atnaujinimo pagrindų ir stimulų arsininkai ieškojo užsienio šalių moderniajame mene. Arsininkų programa neteikė pirmenybės jokiai meno srovei. Ji tik atmetė sušablonėjusias meno formas, orientavo dailininkus į gyvenamąją epochą, jos nuotaikas. Į pirmąją vietą jie kėlė menininko dvasinį pasaulį, jo emocijas. Kartu jie akcentavo meninės išraiškos priemonių reikšmę. Pažymėtinas ir arsininkų požiūris į liaudies meną. Dauguma jaunųjų dailininkų žiūrėjo kaip į vertingiausią lietuvių tautos meninio palikimo klodą. Tačiau pačių „Ars“ grupuotės narių kūrybinis santykis su liaudies menu buvo gana įvairus. Vieni juo domėjosi labiau, kiti tik pasisemdavo minčių savo kūrybai.
„Ars“ grupuotės dailininkus, ypač tapytojus, siejo pastangos artinti dailę prie gyvenimo, ieškoti naujų meninės išraiškos formų. Kadangi dauguma meninkų buvo jauni, vos pradėję savo kūrybos kelią, jų kūriniuose matoma įvairių poveikių, bet jų kūryba tolydžio brendo ir stiprėjo.
Savo manifeste arsininkai kritikavo „nudėvėtas meno formas“, skelbė kūrybos laisvę ir tautiškumą, kūrybiškai interpretavo lietuvių liaudies meną, taip pat rado sąsajų su Vakarų modernizmu. Jų kūryba tapo ir šiuolaikinės lietuvių tapybos mokyklos pagrindu.
„Ars“ grupuotė nebuvo tikra organizcija. Ji neturėjo įstatų, nebuvo įregistruota valdžios įstaigose. Tai buvo grupė panašios pasaulėžiūros dailininkų, kurie susibūrę ketino rengti parodas, užsibrėžė konkrečius siekius ir kaip galėdami stengėsi juos realizuoti savo kūryboje.
„Ars“ grupuotė surengė dvi parodas. Abiejose dalyvavo tie patys minėtieji dailininkai. Parodose eksponuoti kūriniai išplėtė lietuvių dailės teminį ir žanrinį diapazoną. Greta peizažų ir portretų jose daug daugiau vietos užėmė buitinės bei alegorinės kompozicijos, kuriose jaunieji dailininkai reiškė demokratines nuotaikas. Nemažai buvo natiurmortų, skulptūrų, įvairios grafikos, medžio...
Šį darbą sudaro 2655 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!