Julijus Cezaris

Gajus Julijus Cezaris, garsusis romėnų karvedys ir politinis veikėjas, gimė Romoje 100 m. pr. Kr., keistas politinės sumaišties periodu. Buvo gražios išvaizdos: aukštas, baltaodis, puikaus kūno sudėjimo, stamboko veido, žvitrių juodų akių, trykštantis sveikata ir energija. Savo kūną Cezaris prižiūrėjo itin kruopščiai. Jis ne tik kirpdavosi ir skusdavosi, bet ir išpešinėdavo plaukus, dėl to susilaukdavo ir priekaištų. Priešininkai pasišaipydavo iš jo plikės, dėl kurios jam buvo labai apmaudu. Norėdamas išvengti kandžių žodžių apie jo išvaizdą, jis bandydavo plikę paslėpti, užšukuodamas plaukus nuo pakaušio ant kaktos, stengdamas paslėpti trūkumus. O iš visų senato bei tautos nutarimų dėl papuošalų jis prisitaikė sau ir mielai pasinaudojo teise nuolatos nešioti tik laurų vainiką.
Išsiskyrė iš minios ir drabužiais. Nešiojo plačią senatorišką tuniką su spurgais ant rankogalių, visada susijuosęs tik lengvai. Tai buvo didžiausio rafinuotumo požymis.
Iš pradžiū jis gyveno kukliame name Subūroje, bet tapęs viriausiuoju pontifiku apsigyveno valstybiniame pastate Šventojoje gatvėje. Daugelis kalbėjo apie jo begalinę aistrą elegancijai bei prašmatnumui: nors buvo neturtingas it įklimpęs į skolas, tačiau už didelius pinigus pristatydino vilą Dianos miškelyje, pradėjęs nuo pačių pamatų, o kadangi jine visai atitiko jo skonį, ją visą sugriovė. Į žygius jis imdavęsis mozaikinių grindų gabalų.
Provincijose be perstojo keldavo pokylius dviejuose valgomuosiuose: viename prie stalų įsitaisydavo svečiai, apsirengę graikiškai, o kitame – dėvintys togas, drauge su vietos įžimybėmis. Namus tverkė stropiai ir griežtai, ar tai būrų mažmožis, ar svarbus reikalas. Kartą jis apkalė kepėjui kojas už tai, kad šeimininkui atnešė vienokios, o svečiams kitokios duonos; kitą kartą mirties bausmės pareikalavo savo numylėtiniui atleistiniui už romėnų raitelio žmonos suvedžiojimą, nors dėl to niekas nesiskundė.
Yra viena nuomonė, jog jis buvo linkęs į meilės džiaugsmus ir tam negailėjęs pinigų, kad suvedžiojęs daug kilmingų moterų, terp jų Servijaus Sulpicijaus žmoną Postuniją, Aulo Gabinijaus – Loliją, Marko Kraso, taip pat ir Gnėjaus Pompėjaus – Muciją. Beje, bent jau tėvas su sūnumi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!