Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio “Kavinukas su pastoralėm” analizė ir interpretacija

Judita Vaičiūnaitė – lietuvių poetė modernistė ir vertėja, debiutavusi 7-ajame XX a. dešimtmetyje. Rašytoja poetizavo ne nykstantį žemdirbio pasaulį, o miestą ir jo kultūrą. Kūrybinio įkvėpimo sėmėsi iš miesto gatvių, architektūros bei kasdieniškos rutinos. Miesto ir moters tematika ji esmingai atnaujino modernios lietuvių poezijos tradiciją. Subtilus eilėraščių garsynas, savitas eiliavimo modelis (sinkopinis ritmas, eilučių laužymas, vidiniai rimai), istoriniai, mitologiniai, urbanistiniai motyvai, kasdienos, intymių žmogiškų jausmų, mažųjų žmonių istorijos poetei anksti pelnė pripažinimą ir intelektualios lietuvių poezijos kūrėjos vardą. Ją dera vadinti feministe, nesentimentalia realiste, kūrusia iš vidinio nuotolio, distancijos ir kitoniškumo pojūčio. Vaičiūnaitė ieškojo dar nenudėvėtų, nesupoetintų žodžių, mėgo prigesintą retoriką. Jos poezijos garsynas priartėjo prie kerų, burtažodžių, apžavų. Apibūdinama kaip miesto poetė, ji organiškai jungė gamtos ir kultūros pasaulius. Dvilypuojantis poetės žvilgsnis realybėje išskyrė jau buvusių, tarsi pasikartojančių akimirkų vizijas – rėmus, per kuriuos ji žvelgia į dabartį, kultūrinę, istorinę atmintį panaudodama judėjimo laike įspūdžiui kurti: laiko užkonservuotus nebylius archyvinių istorijų, miesto gatvių, pastatų, senų paveikslų pasakojimus Vaičiūnaitė rekonstravo, įžodino, susiejo su dabartimi. Parašė eilėraščių vaikams, pjesių (rinkinys Pavasario fleita, 1980). Eseistinėje memuarinės prozos knygoje Vaikystės veidrody, tarp asmeniškų atsiminimų iškyla gausybė lietuvių inteligentų – šeimos pažįstamų, bičiulių – portretų, šeimos buities detalės, atskleidžiančios karo ir sovietmečio viešo bei privataus gyvenimo aplinkybes. 1978 m. Judita Vaičiūnaitė tapo „Poezijos pavasario“ laureate, 1996 m. pelnė Baltijos Asamblėjos premiją. Jos poezijos rinktinės išleistos anglų, norvegų, latvių ir rusų kalbomis. Skverelyje prie Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios Juditos Vaičiūnaitės atminimui sukurtas paminklas – ažūrinis metalo skėtis.
Poetės kūrybai būdinga supoetinti kasdienišką buitį ir joje figūruojančius daiktus. Būtent tai ir atsiskleidžia analizuojamame eilėraštyje „Kavinukas su partoralėm“.
Pradedant eilėraščio analizę reikėtų atkreipti dėmesį į pavadinimo reikšmę ir pabandyti hipotetiškai išsiaiškinti, ką gali simbolizuoti „Kavinukas su pastoralėm“. Pagal visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateiktą informaciją, pastoralė yra „muzikos žanras; vokalinis, instrumentinis ar sceninis muzikos kūrinys, vaizduojantis idealizuotą kaimo, piemenėlių gyvenimą, gamtą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!