Jono Rustemo portretinė tapyba

XVIIIa paskutiniame dešimtmetyje ir XIXa pradžioje Vilniaus universitetas tapo Lietuvos kultūros centru ir naujų meno krypčių židiniu.
Švietėjiškos idėjos pažadino visuomenės viltį, kad menas bus svarbus veiksnys stabdant ekonominį bei politinį Lietuvos smukimą. Pažangioji šviesuomenė pakeitė požiūrį į meną: akcentavo auklėjamąjį vaidmenį, kvietė deklaruoti mene patriotinius, demokratinius, moralinius idealus. Sureikšminus dailės vaidmenį, pakito požiūris į dailininką – visuomeninį jo statusą, jam keliamus reikalavimus. Cechinį mokymą pakeitė sisteminga architektūros ir dailės katedrų pedagogika, amatininkus – profesionalai, užseniečius – vietinio universiteto auklėtiniai. Architektūros ir dailės katedrų profesūra, o vėliau ir jų studentai sugebėjo pelnyti visuomenės pagarbą, tapo stipriu intelektualiniu jos potencialu.
Dailės skyriuje ne tik iš pradžių, bet ir vėliau svarbiausia buvo Piešimo ir tapybos katedra. Ji buvo ne tik mokomasis vienetas, bet ir Vilniaus švietimo apygardos piešimo mokymo metodinis centras. Šioji Katedra, jos profesorių ir auklėtinių veikla skatino naujų europinių tendencijų įsigalėjimą Lietuvos dailėje, tapo svarbiu meninės kultūros centru.
Pirmasis Katedros vedėjas buvo garsus tapytojas Pranciškus Smuglevičius (1745 – 1807m), o 1819m vadovauti Katedrai paskirtas Jonas Rustemas (1762 – 1835m). XIXa trečiajame dešimtmetyje J.Rustemo autoritetas labai išaugo, jo pedagoginė veikla, indėlis tiek į Dailės skyriaus plėtojimą, tiek į Lietuvos tapybos istoriją, negali būti nepastebėti.
1. Susirasti tinkamą literatūrą ir peržvelgti ją analitiniu būdu.
2. Apžvelgti Jono Rustemo kūrybos laikotarpio – XVIIIa pab – XIXa pr – Lietuvos dailės stilistinį kontekstą ir nagrinėjamo kūrinio – “Autoportreto su fezu” - vietą jame.
3. Trumpai apžvelgti šio tapybos darbo plastiką.
4. Atskleisti J.Rustemo kaip žmogaus ir kūrėjo asmenybės svarbą Lietuvos dailės istorijos raidai.
5. Atsakyti į klausimus, kodėl XIXa I pusėje išpopuliarėjo portreto žanras.
6. Išanalizuoti J.Rustemo portretinę tapybą ir plačiau aptarti biustinių portretų grupę, kuriai ir priklauso nagrinėjamas tapybos kūrinys.
Jono Rustemo kūrybos laikotarpio – XVIIIa pab – XIXa pr – Lietuvos dailės stilistins kontekstas
Klasicistinė tapyba Lietuvoje datuojama XVIII – XIXa sandūra, tačiau vietinėje dailėje programinio klasicizmo srovės neprigijo. Lietuvoje tapyba susiformulavo į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!