Jonas Basanavičius

Jaunatvė 2 psl.
Universitetas 3 psl.
Bulgarijos laikotarpis 4 psl.
Viešasis darbas Vilniuje 7 psl.
„Aušra“ 10 psl.
Mirtis 12 psl.
Jaunatvė
Tėvai Juras Basanavičius (1826 04 10 – 1879 10 20) ir Marė Birštoniūtė (1826 10 19 Vilkaviškio aps. Pajevonio vl. Stolaukiuose – 1890 12 21 Ožkabaliuose). Motinos pavardę vėliau Jonas Basanavičius pasirinko slapyvardžiu. Tėvas kurį laiką buvo Bartininkų vl. vaitu.Tėvams nusistačius Basanavičių leisti į kunigus, pradėta vaiką mokyti, pradžioje pas kaimo “daraktorių” Kardoką, vėliau pas Šimanauską ir pas Bartininkų zakrastijoną Naujoką. Lukšių Vincas Mazurkevičius prirengė į Lukšių pradinę mokyklos pirmą klasę. Iš čia 1865 m. Basanavičius bandė laikyti į Marijampolės apskrities mokyklos pirmą klasę; bet išlaikė tik 1866 m. 1867 m. ją pavertus gimnazija, ėjo čia toliau mokslą. Būdamas penktokas, pats kitus mokė, nes, atsisakęa važiuoti į dvasinę Seinų seminariją, jis buvo verčiamas uždarbiauti. Gimnaziją baigė 1873 m. sidabro medaliu. Gimnaziją eidamas, tėvų pasakojimų sužadintas, rinko žinias iš savo apylinkės praeities, užrašė ten dainuojamų dainų ir jas daug vėliau spausdino. P. Kriaučiūno ir kai kurių mokytojų įtakoje ėmė rašyti eilėraščius lenkiškai ir lietuviškai. Tuomet parengtas Lenartovičiaus Wiosna (Pavasaris) vertimas buvo išspausdintas. 1882 m. lietuviškoje Ceitungoje.
Universitetas
Gimnaziją pabaigęs, stojo į Maskvos universitetą istorinį – filologinį fakultetą. Nors visi jo pamėginimai linko istorijos – archeologijos tyrimo linkme, bet čia jis buvo tik ligi 1874 m. rudens semestro pradžios: profesoriai jo nepatraukė paskaitų turiniu; neviliojo ir reikalas verstis pamokomis, nors jų ir greit buvo susiradęs. Perėjęs medicinos fakultetan , tuoj gavo Varšuvos mokslo apyg. stipendiją, paskirta lietuviams nuo lenkų įtakos atitraukti. Stipendija (360 rublių metams ir 100 rublių kelionpinigių) jis naudojosi visą universitete būtą laiką. Gydytojo diplomą gavo 1879 06 19. Pagreta studijavo Lietuvos istoriją (norėjo, P. Vileišiui tarpininkaujant, legaliai išspausdinti studiją apie Kęstutį) ir archeologiją, rinko lietuvių tautosaką. Palaikė santykius su dar neorganizuotais Maskvos lietuviais studentais, bet susiartino tik su V.Pietariu. Su P. Vileišiu rūpinosi pralaužti spaudos draudimą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!