Jonas Avyžius

Žemdirbio sūnus, sovietinės armijos kareivis, laikraščio korespondentas steigiant Lietuvoje kolūkius, septintajame dešimtmetyje iškilo kaip ryškiausias panoraminio romano kūrėjas. Buitinio pasakojimo konkretumas jo kūryboje jungėsi su socialistinės ideologijos teziškumu ir moralinio kategoriškumo etika. Lietuvos kaimas, plėšomas socialinių formacijų kaitos, - pagrindinė jo prozos tema. Žmogus, ieškąs teisybės, - svarbiausias kūrinių herojus. Nuo socializmo sistemos apologijos iki griežtos kritikos - tokia yra J.Avyžiaus prozos evoliucija.
Apysakoje „Palikimas" (1949), parašytoje keliaujančio laikraščių korespondento, lietuvis valstietis laužte laužiamas išsižadėti individualaus ūkininkavimo įpročių ir psichologijos, nes kolūkinė santvarka suteiksianti jam gerovę ir palaimą. Romane „Kaimas kryžkelėje" (1964) valstietis, jau netekęs prisirišimo prie žemės, nesijaudina dėl prasto derliaus ar kritusio gyvulio, yra abejingas bendriems kolūkio reikalams, kurie tvarkomi iš centro administracinėmis direktyvomis. Vienintelė išeitis, autoriaus supratimu, - energingas ir doras vadovas, veiksmo žmogus, trupinantis kolektyvinio abejingumo ir kolektyvinio skurdo rutiną, Šluojantis iš kelio klasinį priešą, iškeltas į teigiamus herojus pagal „atlydžio" metu skelbtus kompartijos atnaujinimo ir lituanizacijos šūkius. Kritiškas kolektyvizacijos blogybių atžvilgiu ir naivus jų pašalinimo receptais, J.Avyžiaus kūrinys vis dėlto bandė atgaivinti lietuvių prozoje valstietiškumo pradmenis - nacionalinio charakterio ir šiurkštokos realistinės manieros šaltinį.
Kaip istorijos priežasčių ir padarinių grandinė plėtojasi romanas „Sodybų tuštėjimo metas" {l t. - 1970 m., 2 L - 1989 m,), pranokstantis visus kitus J.Avyžiaus kūrinius panoraminio vaizdavimo apimtimi, personažų gausumu, išsišakojusio veiksmo dinamika, nors ji sutelkta nedidelėje gimtojo kaimo ir artimiausio miestelio erdvėje. Žiaurus istorijos permainų laikas - šio kūrinio objektas - suima žmonių mąstyseną ir likimus, viską neša savo vaga kaip aukščiausia galybė, virš kurios nebėra jokių absoliučių vertybių. Visus charakterius perrėžia istorinio proceso tiesiosios (sovietinės valdžios neišvengiamybė Lietuvoje), ir jų vidinį turinį sudaro svarstymas - ką daryti šitoje istorinėje situacijoje, kuri trupina kaip šipulėlius atskirų asmenybių ir tautų likimus. „Negi atskiros tautos jau atgyveno savo amžių ir mums, mažiesiems, lemta ištirpti gausiųjų masėje", - svarsto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!