J. Avyžius "Kaimas kryžkelėje"

Ruošdamasi šiam atsiskaitymui, apie Joną Avyžių, rėmiausi Elenos Bukelienės ,,Jonas Avyžius“ 1975, Algimanto Bučio ,,Jonas Avyžius“ 1990, Petro Bražėno ,,Žmogus ir žodis prozoje“ 1981, E. Bukelienės, V. Daujotytės 1956-1970 metų literatūra, Jono Bielinio ,,Žmogaus keliai ir kryžkelės“ 1982, Algimanto Bučio ,,Romanas ir dabartis“ 1977, Elenos Baliutytės ,,Laiko įkaitė ir partnerė: lietuvių literatūros kritika 1945-2000. leidiniais.
Keletas atšilimo metų turėjo didelės reikšmės lietuvių literatūros raidai. 1955-1970 metais labai suintensyvėja ne tik literatūros bet ir visų kitų meno šakų plėtotė. Literatūra susigrąžina specifinį vaizdavimo objektą – žmogų, humanistinę problematiką. Rašytojai drąsiau imasi realių tikrovės problemų, prieštaringos žmogaus psichologijos vaizdavimo. Prozoje šalia Simonaitytės, Baltušio, Paukštelio įsitvirtina nauja rašytojų karta: Avyžius, Bieliauskas, Sluckis ir kiti, demokratiškesnė atmosfera lėmė kritišką autorių požiūrį į karo ir pokario metus Lietuvoje.
Jonas Avyžius gimė 1922 metais Joniškio rajone, (mirė1999m) Lietuvos liaudies rašytojas, publicistas, nusipelnęs kultūros veikėjas, kaimo buities ir socialinio gyvenimo vaizduotojas. Kūrybos buitinio pasakojimo konkretumas paveldėtas iš Žemaitės, Cvirkos, jo kūryboje jungėsi su socialistinės ideologijos teziškumu ir moralinio kategoriškumo etika. Avyžius atėjo į literatūrą puikiai pažindamas senajį kaimą ir jo žmones. Dar ne itin išprusus literatūriškai, jaunam rašytojui iškart po karo teko matyti savo akimis visas žymiausias permainas mūsų kaime. Todėl kaimas ir jo žmonės tapo svarbiausia kūrybos tema. Jo kūriniai chronologiškai atspindi kaimo nueitą kelią. O žmogus, ieškąs teisybės – svarbiausias kūrinių herojus.
Aš skaičiau romaną ,,Kaimas kryžkelėje“, pasirodžiusį 1964. Romane Avyžius pavaizdavo krizę, kurią išgyvena kaimo žmogus kolūkyje. Siužetą sudaro pirmojoje knygos pusėje – nuosmūkio priežaščių demontravimas, o antrojoje atskleidžiamos naujos, neišnaudotos galimybės. Veiksmas plėtojasi, kaip rašytojas pažymi, 1957 metais. Pagrindinė romano problema, į kurią istoriškai teisingo atsakymo tada rašytojas negalėjo duoti – tai klausimas, kaip gyventi toliau. Ar pasitikėti kolūkiu, ar pasilikti jame ar ieškoti pragyvenimo šaltinių kitur? Atsakymas į šį klausimą šiek tiek idiliškas. Ateina į kolūkį naujas pirmininkas, įveikiantis visus sunkumus. Sunkumų samprata perimta iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!