Johanesas Bramsas

J.Bramsas – 19a. II pusės vokiečių kompozitorius. Jo ir Vagnerio kūryba įkūnija įvairiapusį vokiečių romantinės muzikinės kultūros vaizdą. Priešingai Vagneriui, Bramsas nekūrė operų, muzikinių dramų, programinės simfoninės muzikos. Savo kūryboje jis naudojo griežtas ir aiškias klasikines formas (4 dalių sonatinį simfoninį ciklą, 3 dalių instrumentinį koncertą), kurias jungė su individualiomis išraiškos priemonėmis. Dėl to Bramsas dažnai vadinamas neoklasiku. Turiniu ir prasme Bramso muzika artima romantikams: nuoširdumas, švelni lyrika ją sieja su F.Šuberto dainomis. Nesvetimas Bramsui ir dramatizmas, romantiškas polėkis, aistringas veržlumas, kuris būdingas ir kito amžininko – R.Šumano kūrybai.
Reikšmingą vietą Bramso kūryboje užima įvairių tautų liaudies melodijos. “Mano idealas – liaudies daina” – sakė Bramsas. Jis vartojo ne tik vokiečių, austrų, bet ir kitų tautų – vengrų, čigonų, slavų melodijas, intonacijas, kurios sutinkamos “Vengrų šokiuose”, “Valsuose” op.39 fortepijonui, “Čigonų dainose” op.103 ir kituose jo kūriniuose.
Bramsas nekūrė programinės muzikos. Jis nepalaikė Berliozo, Listo, kurie rašė tik programinę muziką. Programos panaudojimas muzikoje jam atrodė nepriimtinas.
Johanesas Bramsas gimė 1833 m. Hamburge, muzikanto šeimoje. Pirmas ir vienintelis jo mokytojas buvo E.Markesas, vietos pedagogas, mokęs groti fortepijonu, supažindinęs su kompozicijos teorija. Hamburge Bramsas pagarsėjo kaip pianistas. Koncertuose jis skambindavo J.S.Bacho, V.A.Mocarto, L.Bethoveno ir savo paties kūrinius. Materialinių sąlygų verčiamas dirbdavo kavinėse, restoranuose.
Bramsas bendravo su įžymiais vengrų smuikininkais – J.Joachimu ir E.Remenji. Drauge su jais koncertuodavo, atlikdavo E.Remenji harmonizuotas vengrų liaudies dainas. Nuoširdi draugystė Bramsą siejo su Robertu ir Klara Šumanais. Šumano straipsnis apie Bramso kūrybą, išspausdintas “Naujajame muzikos laikraštyje”, suvaidino reikšmingą vaidmenį Bramso gyvenime, išgarsino jį ir įpareigojo pateisinti viltis. Su Listu Bramsas nesuartėjo – perdaug skirtingos buvo jų kūrybinės kryptys.
Koncertuodamas Bramsas aplankė daugelį Vokietijos miestų, reiškėsi ne vien kaip pianistas, kompozitorius, bet ir kaip dirigentas. Kurį laiką Bramsas vadovavo chorinei kapelai Detmolde. Jai sukūrė daug chorinių kūrinių.
1872 m. Bramsas apsigyveno Vienoje. Čia jis vadovavo “Muzikos mėgėjų draugijai”, kurioje pasireiškė kaip dirigentas, dirbo chorinėje kapeloje,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!