Džoakino Rosinis

XIX a. italų opera išaugo iš nusistovėjusių tradicijų, spėjusių įsišaknyti tautos gyvenime. Italija sunkiau nei šiauriau esančios šalys pasidavė romantizmo vilionėms – kompozitoriai nepuolė bandyti naujų ir radikalių eksperimentų. Romantizmo elementai tik pamažu prasiskverbė į italų operą, bet niekada nepasiekė tokio lygio kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje. Opera buvo vienintelis reikšmingas to laikotarpio Italijos muzikos žanras, todėl ties ja telkėsi visi didieji tautos muzikos genijai. Tokie kompozitoriai kaip Dž. Rosinis, G. Donicetis, V. Belinis ir Džiuzepė Verdis sukūrė savitą itališką romantinės operos žanrą, nors tai kartu skatino ir konservatyvų požiūrį į ją.
Italų kompozitoriaus Džoakino Rosinio gyvenimas sutapo su Italijos kovų už nepriklausomybę metais. Jis gimė 1792 m. nedideliame Pezaro mieste, Venecijos įlankos pakrašty. Jo tėvas buvo miesto muzikantas, valtornistas, motina – dainininkė. Už dalyvavimą 1756 m. revoliuciniame judėjime tėvai neteko tarnybos ir tapo klajojančiais muzikantais. Išvykdami į tolimesnes keliones, Rosiniai palikdavo sūnų mokiniu pas kalvį. Čia dirbdamas, berniukas išmoko daugybę liaudies melodijų, kurios vėliau tapo jo kūrybos pagrindu.
Tėvams persikėlus į Boloniją, 12-metis Džoakinas pradėjo sistemingai mokytis pas kompozitorių A. Tezėjų, giedojo bažnyčioje. Mokslas gerai sekėsi ir 1806 m., Rosinis tapo Bolonijos akademijos nariu, įstojo į muzikinį licėjų. Čia jį mokė Kavedanis (violončelės) ir padre Matejis (kompozicijos, teorijos). 1810 metais baigęs licėjų Rosinis dirbo operų kompozitoriumi, keliavo po įvairius miestus su klajojančių teatrų trupėmis, kasmet sukurdamas po 4-5 operas. 1813 m. Venecijoje su pasisekimu buvo pastatytos jo pirmosios patriotinės operos „Italė Alžyre“ ir „Tankredas". Šie kūriniai atvėrė kompozitoriui duris į stambiuosius Milano, Venecijos, Romos teatrus. Dirbdamas Neapolio teatre (nuo 1815 m.) Rosinis sukūrė savo brandžiausius kūrinius - tai „Nepriklausomybės himnas“, opera "Sevilijos kirpėjas" ir kt. Šiuo metu daugiausia kompozitorius ėmė rašyti operas seria. Šiame žanre jis išryškino herojinius momentus („Mozė“, „Mahometas Antrasis“) ir lyrinius išgyvenimus („Otelo", „Ežero mergina"). 1820-1821 metų revoliucinio judėjimo sužlugdymas nepaprastai sutrukdė Italijos visuomeninio ir meninio gyvenimo vystymąsi. 1822...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!