Kompozitoriai: G. Rosinis, F. Mendelsonas, H. Berliozas

Italų kompozitoriaus Rosinio gyvenimas sutapo su Italijos kovų už nepriklausomybę metais. Jau nuo 16 a. Apeninų pusiasalį alino svetimšaliai - ispanai, prancūzai, austrai. 1815 m. žlugus Napoleono imperijai, Italija buvo suskaldyta į 8 nedideles valstybes, kurių kiekviena priklausė vienai ar kitai užsienio įtakos sferai. 19 a. viduryje (1848) revoliucinis judėjimas apėmė visa Italiją, kol pagaliau 1871 m. ji buvo suvienyta.
Kova už nepriklausomybę pažadino italų dėmesį savai nacionalinei kulturai, liaudies menui. Menininkai sukūrė įvairių meno rūšių kūrinių, kurie žadino patriotinį judėjimą. Tai Foskolo ir Mandzonio romanai, Leopardžio ir Rosečio poezija, Donisečio, Belinio, Rosinio operos.
Būdamas abejingas, o kartais ir priešiškas gausioms romantizmo meno naujovėms, Rosinis buvo savo epochos novatorius, sugriovęs daugybę tradicinės italų operos buffa štampų, o mitologinę ar istorinę opera seria atvedęs prie herojinės romantinės operos slenksčio. Rosinis išplėtė operų buffa ir seria ribas, į pirmają įvesdamas dramatinių ar net tragedinių, o į antrąją – komedijinių elementų. Kurdamas nepaprastai sparčiai, Rosinis per 19 metų, kuriuos paskyrė operos menui, parašė 38 šio žanro veikalus.
Rosinis gimė 1792 m. nedideliame Pezaro mieste, Venecijos įlankos pakraštyje. Jo tėvas buvo valtornistas, miesto muzikantas, motina - dainininkė . Už dalyvavimą 1796 m. revoliuciniame judėjime tėvai neteko tarnybos ir tapo klajojančiais muzikantais. Išvykdami į tolimesnes keliones, Rosiniai sūnų palikdavo mokiniu pas kalvį. Čia dirbdamas berniukas išmoko daugybę liaudies melodijų, kurios vėliau tapo jo kūrybos pagrindu.
Tėvams persikėlus į Boloniją, dvylikametis Džoakimas pradėjo sistemingai mokytis pas kompozitorių A.Tezėjų, giedojo bažnyčioje. Mokslas gerai sekėsi, ir 1806 m. Rosinis tapo Bolonijos akademijos nariu, įstojo į muzikinį licėjų. Čia jis mokėsi groti violončele ir kompozicijos teorijos. 1810 m. baigęs licėjų, Rosinis kūrė operas, keliavo po įvairius miestus su klajojančių teatrų trupėmis. 1813 m. Venecijoje su pasisekimu buvo pastatytos jo pirmosios patriotinės operos "Italė Alžyre" (buffa) ir "Tankredas" (seria). Šie kūriniai atvėrė kompozitoriui stambiųjų Milano, Venecijos, Romos teatrų duris.
Nuo 1815 m. dirbdamas Neapolio teatre,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!