Richardas Vagneris

Richardas Vagneris – kompozitorius, dirigentas, publicistas, filosofas mėgėjas, žymiausias vokiečių operos kūrėjas, reformatorius. Milžiniški jo meniniai užmojai lygintini nebent su Bethoveno. Kaip Bethovenas, kuris sumanė ir užbaigė muzikinį klasicizmą, atvėrė kelius naujai romantizmo epochai, taip ir Vagneris , pasiekęs aukščiausią vėlyvojo romantizmo pakopą, paveikė tolesnę muzikos raidą – išpranašavo XX a. modernizmą.
Viliojantis, paslaptingas jam atrodė ir muzikos pasaulis. Didelę įtaką muzikiniam Vagnerio brendimui darė Leipcigo “Gevandhauzo” koncertai. Išgirdęs Veberio “Stebuklingąjį šaulį”, Bethoveno simfonijas, Vagneris nutarė tapti kompozitoriumi. Trumpai pasimokęs Leipcigo universitete (muzikos studentas) ir privačiai, jis pradėjo savarankišką kūrybos kelią. Pirmieji kūriniai buvo dvi sonatos fortepijonui, fantazija, 4 uvertiūros, simfonija C-dur ir kt.
Naujas Vagnerio gyvenimo laikotarpis prasidėjo 1833 m., kai jis, brolio dainininko rekomenduotas, pradėjo dirbti Viurcburgo operos teatre chormeisteriu. Ilgiau vienoje vietoje neužsibūnantis, Vagneris kraustėsi iš vieno Vokietijos provincijos miesto į kitą. Keletą metų dirigavo Magdeburgo , Karaliaučiaus, Rygos operų teatruose. Tuo metu sukūrė pirmąsiais operas: fantastinę – romantinę “Fėjos” (“Die Feen” 1833) ir komišką “Meilės draudimas” (“Das Liebesverbot”1836). 1938 m., bėgdamas nuo kreditorių, Vagneris Baltijos jūra iš Rygos nukeliavo į Paryžių – tuometinį Europos meno centrą. Visada pasitikėjęs savimi, savo darbais ir ateitimi, Vagneris nutarė Pryžiuje išgarsėti ir pateikė dar Rygoje pradėtą rašyti operą “Rienci” (“Rienzi”) – didelį penkių veiksmų kūrinį, stiliumi artimą prancūzų didžiosioms – Mejerberio (Meyerbeer) ir Spontinio (Spontini) operoms. Tačiau nei “Rienci” (1840), nei vėliau sukurtos opera “Skrajojantis olandas” (“Der fliegende Holländer” 1841) ir uvertiūra “Faustas” Paryžiuje nebuvo atliktos. Čia praleidęs beveik ketverius metus, daug vargęs ir skurdęs, 1842 m.kompozitorius grįžo į tėvynę. Drezdene buvo pastatytos abi naujosios jo operos. Vagneris čiapradėjo dirbti Operos teatre dirigentu. “Rienci” turėjo didžiulį pasisekimą, bet vėliau pastatytą “Skrajojantį olandą” – operą, kurioje jau ryškėjo nauji reformatoriški bruožai – publika sutiko šalčiau. Tačiau kompozitorius, pagautas naujų idėjų, nieko nebodamas žengė toliau: parašė “Tanhoizerį” (“Tanhäuser” 1844) ir “Lohengriną” (“Lohengrin” 1848). Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!