XVI a. pab. - XVII a. Europoje kuriamas naujųjų laikų menas, vyksta svarbūs pokyčiai valstybių ir politikos istorijoje, žmonių sąmonėje. Greta klasicizmo XVI - XVII a. suklesti ir barokas: literatūra, teatras, architektūra, skulptūra, tapyba, muzika, sukuriama baroko meno teorija, estetika.
Šiandien meno bei literatūros istorijoje ir estetikoje barokas vartojama neutraliai, neturi neigiamos prasmės. Barokas kildinamas iš portugalų k. pérola barroca (netaisyklingos formos perlas) ir iš scholastikoje žinomo silogizmo baroco. XVI a. pab. - XVII a. pasiekta didžių laimėjimų fizikos, astronomijos, matematikos ir kitų mokslų srityse. Baroko muzikoje įsigali mažorominorinė sistema, homofoninė harmoninė struktūra, polifonija tampa laisvo stiliaus. šios epochos muzikoje atsirado naujų žanrų: fuga, opera, sonata, simfonija, oratorija, kantata, choraliniai preliudai, pasija ir kt. Atlikti kai kurioms kompozicijoms reikėjo suburti didelius orkestrus, kurie tapo dabartinių simfoninių orkestrų prototipai. XVII a. susiformavo bel canto stilius italų operoje.
Šią epochą išgarsino kompozitoriai Monteverdis, Vivaldis, Skarlatis, Kuperenas, Ramo, Šiucas, J.S.Bachas, Telemanas, Hendelis, Perselas ir kiti. Barokas, kaip ir klasicizmas, buvo dėsninga Renesanso meno ir estetinės minties raidos stadija.
Baroko epochoje gyvavo senovinė siuita. Tai buvo kontrastingų savo tempu, metru, ritminiu piešiniu, bet vienos tonacijos šokinių pjesių ciklas, skirtas atlikti liutnia, klavyru arba orkestru. Kilo iš Renesanso šokių muzikos. Tipiškiausia siuita buvo sudaryta iš keturių skirtingų tautų šokių: vokiečių alemandos (ramus, keturių dalių metro žingsniuojamasis šokis), prancūzų kurantės (greitas, trijų dalių metro šuoliuojamasis šokis), ispanų sarabandos (lėtas, trijų dalių metro iškilmingas šokis) ir anglų žigos (škotiškas šuoliuojamasis šokis, 6/8 arba 9/8 metro; tai greičiausia siuitos dalis). Tarp šių dalių, ypač tarp sarabandos ir žigos, buvo įterpiami ir kiti šokiai (menuetas, gavotas, burė ir kt.) bei ne šokio pobūdžio dalys (instrumentinė arija). Žymiausieji kūrėjai buvo J. S. Bachas ir G. F. Hendelis. Prancūzijoje atsirado orkestrinės siuitos, dažniausiai vadinamos uvertiūromis. Jas kūrė Ž. B. Liuly, J. S. Bachas, G. F. Hendelis, G. F. Telemanas. Trio sonata - tai tipiška...
Šį darbą sudaro 1796 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!