Hektoro Berliozo chorinės kūrybos apžvalga

Hektoras Berliozas priklauso viduriniam romantizmo etapui, kuris apėmė laikotarpį nuo 1830 iki 7 – ojo dešimtmečio. Tuo metu be Berliozo išsiskleidžia Roberto Šumano, Ferenco Listo, Džiuzepės Verdžio , Richardo Vagnerio, Frederiko Šopeno bei Johaneso Bramso kūryba.
Vaisingai ir rezultatyviai muzikoje įgyvendinama menų sintezės idėja. Šios veiklos rezultatas – sukuriama programinė muzika ir jos žanrai, prie ko prisidėjo ir patsai Berliozas. Jis buvo programinės simfonijos pradininkas, o simfoninę poema sukuria Listas, klasikinę tradicinę operą reformuoja R. Vagneris. Tad po truputi įsivyrauja programiškumas, kuris po truputi paliečia visus žanrus.
Hectoras Berliozas (1803-1869). Kompozitorius, dirigentas, rašytojas. Berliozas, savo memuaruose, įspūdį, kurį jam sukėlė Liudvigo van Beethoveno muzika, išreiškė tokiu būdu: ”Man rodos, kad gyvybės jėgos padvigubėjo... Keistas kraujo apytakos pagyvėjimas; arterijos ėmė smarkiau tvinksėti: ašaros... mėšlungiški raumenų traukuliai, galūnių virpėjimas, visiškas kojų ir rankų nutirpimas, dalinis nervų, regėjimo ir klausos paralyžius: aš nieko nebemačiau, vos vos girdėjau... galvos svaigimas... beveik alpulys.“
Berliozas - vienas iš pačių ryškiausių romantikų, turintis daug bendro su kitų kraštų šios krypties romantikais, tačiau greta intymios lyrikos, fantastinių ir žanrinių vaizdinių, Berliozo kūryboje ryški pilietinė revoliucinė tematika. Net į jo simfoniją su romantine, subjektyvia programa prasiskverbia pilietinė patetika ir monumentalumas. Berliozas – vienas pirmųjų pasaulinės reikšmės prancūzų simfonistų, nors ir nesusilaukęs pripažinimo savo tėvynėje, kadangi ten, amžiaus pradžioje, simfoninė muzika neturėjo tokios reikšmės kaip opera. Nors Berliozui buvo prikaišiojamas nacionalinių tradicijų nebuvimas - vienas ryškiausių nacionalinių jo kūrybos bruožų buvo – teatriškumas. Su nacionaline tradicija susijęs ir Berliozo muzikos programiškumas. Amžininkai Berliozo kūrybą pripažino, vertino.
Berliozo talentas brendo rinktinėje, rafinuotoje Paryžiaus aplinkoje. Čia išryškėjo ir dar vienas jo publicisto, žurnalisto talentas. Nuo 1830 - ųjų prasideda Berliozo brandos laikotarpis. “Fantastinės simfonijos “ pasirodymas 1830 m. atvėrė naują etapą pasaulinėje instrumentinėje muzikoje. Iš ankstyvojo laikotarpio minėtina kantata: ”8 scenos iš Fausto” (1829) bei lyrinė monodrama “Lelio” solistams, dalyvaujant skaitovui, chorui ir orkestrui (1831). Tolesnė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!