Klasicizmas. W.A. Mocartas

Pasirinkta tema – W.A.Mocarto gyvenimas, kūryba, epocha, kurioje gyveno kompozitorius, sonatos raida ir sonatos F-dur Nr.2, K280 analizė.
Darbas pradedamas pažintine kelione po klasicizmo, švietimo, epochą, kurioje aprašoma, kas jaudino to meto kūrėjus, kokias idėjas jie kėlė, kokios kryptys tuomet formavosi.
Antroji dalis – sonatos formos raida. Nuo pat sonatos formos pradžios (senovinės dviejų dalių sonatos), iki sonatos formos šiuolaikinėje muzikoje.
Trečioji – W.A.Mocarto sonatos.
Ketvirtoji dalis – sonatos F-dur Nr.2 K280 analizė.
Penktojoje dalyje pateikiu savo išvadas apie W.A.Mocarto kūrybą, apie kompozitoriaus meną, paliktą tolimoms kartoms.
Švietimo idėjos Europoje paplito XVIII a. antroje pusėje.
Muzikoje pradedamos vystyti realistinės temos, imami tikroviški siužetai, reikalaujama aiškios formos, paprastos muzikinės kalbos, kuri būtų artima buitinei liaudies muzikai. Klasicizmas (lot.classicus – pavyzdinis) kaip meno stilius susiformavo XVIII a. Ir gyvavo iki XIX a. Pirmosios pusės. Muzikinio klasicizmo aukščiausias taškas – Vienos mokyklos atstovų kūryba (J.Haidanas, V.A.Mocartas, iš dalies L.van Bethovenas). Vienas svarbiausių klasicizmo estetikos principų – paprastumo siekimas. Muzikinė kalba ir forma logiškos, harmoningos, suprantamos, simetriškos. Klasicistui gražu tai, kas tvarkinga, nuoseklu, kas dvelkia vidine darna. Pagrindinis meno postulatas: „Taurus paprastumas ir ramus didingumas“. Klasicizmas – tonacinės sistemos ir funkcinės harmonijos žydėjimo metas, todėl jo muzikinėje kalboje sugyvena diatonika ir chromatizmai, konsonansai ir disonansai, asketizmas ir santūrus puošnumas. Klasicizmas – harmonijos triumfo amžius ir didžiausias dėmesys skiriamas akordų tarpusavio traukos sferai. Jausmingų intonacijų muzika kuriama sentimentalumo dėka, kuris atėjo iš Anglijos. Klasicizmo muzikinė kalba harmoninga, grakšti, turtinga. Suklestėjo instrumentinė muzika. Formuojasi nauji žanrai: sonata, simfonija, kvartetas. Ypač reikšmingas buvo orkestras. Vokietijos mieste Manheime, kuriam vadovavo čekai J.Stamicas, F.Richteris, K.Kanabichas. Jie sukūrė simfonizmo mokyklą, turėjusią įtakos J.Haidno ir V.A.Mocarto kūrybai. Johanas Stamicas (1717-1757) pirmasis muzikos istorijoje pavartojo orkestre crescendo efektą arba stiprėjantį visų instrumentų skambesį. Pirmoji J.Stamico simfonija Es-dur sukurta apie 1775 metus yra geras Manheimo simfonijos pavyzdys. Klasicizmo epochoje patys stambiausi kūriniai buvo rašomi sonatinio-simfoninio ciklo forma. Tai insrumentinis trijų-keturių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!