Jauno žmogaus vertybės

Vertybės- tai kultūros ir visuomenės paveldas, kuris formuojamas, brandinamas ir puoselėjamas dešimtmečiais. Jaunimas- imliausia visuomenės dalis, atkartojanti tėvų, kaimynų, giminių gyvenimą, tačiau diegiamas vertybes interpretuojanti ir pritaikanti dinamiškai dabarčiai kitaip. Kiekvienas individas yra linkęs į moralinius ir religinius išgyvenimus, tačiau jaunam žmogui sunku išsiugdyti aukščiausiais žmonijos vertybes.
Asmenybės formavimasis neatsiejamas nuo vertybių kūrimo. Žmogų, jo pasaulio suvokimą ir socialinę realizacija įtakoja be galo daug įvairių reiškinių, tačiau dauguma mokslininkų, kaip vienas, sutaria, kad tokį formavimąsi gana paprasta suskirstyti į etapus, kurių kiekvienas išskirtinai svarus, turintis savų specifinių bruožų. Šie etapai: vaikystė, paauglystė, jaunystė ir branda.
Vertybė pačiu paprasčiausiu aiškinimu galėtų būti bendro elgesio principas, kuriam paklūsta ir kurį vertina dauguma visuomenės narių. Jau iš paties žodžio galima suprasti, kad vertybė yra susijusi su žodžiais vertė, vertingas, verta, vertinimas. Daugelyje vadovėlių pateikti apibrėžimai išreiškia tą pačią mintį, kad vertybės- yra bendri elgesio standartai.
Greičiausiai, kalbant apie vertybių aktualumą ir svarbą, tradicijas ir tęstinumą, didžiausiais dėmesys turi būti skiriamas jaunajai kartai. Niekas neabejoja, kad vaikai- pasaulio, valstybės, žmonijos ateitis ir viltis. Vaikai- tai amžiaus grupė, kuriai tik diegiamos ir parodomos vertybės, tai dar tik pati pradžia, štai nelyginant su jaunimu.
Šeima yra pati brangiausia žmonių grupė, pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Jo gyvenimas prasideda ir baigiasi šeimoje, o joje įgyta patirtis atsiliepia visa gyvenimą. Taigi neginčijamai pirmoji institucija, kuri formuoja vertybes yra šeima. Net neabejojama, kad individas, jaunas žmogus, o vėliau ir subrendęs pilietis vertybes atsineša iš tėvų. Taigi gera pradžia pusė darbo.
Jaunomo vertybinė orientacija didžiaja dalimi priklauso nuo patirties šeimoje. O jau kokios vertybės deklaruojamos, priklauso nuo pačios šeimos. Šeima atlieka empirinė funkcija vaikas joje susikuria savotišką šeimos modelį, kuriuo daugiau mažiau remiasi ateityje. Ir galutinė ankstyvosios aplinkos įtaka, tėvų auklėjimo sekmė ar nesekmė pasirodo daugiau mažiau po dešimties ar net dvidešimties metų.
Tėvai, mano nuomone, netgi turėtų užsibrėžti tikslą išauginti tobulą žmogų. O tobulas žmogus bus...

Daugiau informacijos...