Jaunimo nedarbo problema aktuali daugelyje valstybių, skiriasi tik šios problemos priežastys ir pasekmės. Kiekvienoje šalyje susidaro skirtingos bedarbių grupės, tačiau svarbiausiais išlieka jauni, kvalifikuoti specialistai. Nesiimant jokių veiksmų jaunimo nedarbo reiškiniui spręsti, šaliai gresia darbo jėgos senėjimas, jaunuolių emigracija, visuomenės atsilikimas dėl nesivystančios ekonomikos. Jaunimo įsitraukimas į darbo rinką yra labai svarbus spartesniam šalies ekonomikos vystymuisi bei produktyvumo augimui. Šiame darbe analizuojama jaunimo nedarbo situacija Lietuvoje bei Europos Sąjungos šalyse.
Darbas yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo sudedamųjų dalių. Vieniems darbas yra savirealizacijos priemonė, kitiems - vienintelis pajamų, pragyvenimo šaltinis. Dirbdamas ir užsidirbdamas, žmogus sugeba bei išgali patenkinti būtiniausius savo poreikius. Stabilus, mėgstamas darbas suteikia saugumo jausmą, pasitikėjimą savimi bei padeda kurti materialinę gerovę (Keldanovičiūtė, 2014). Jaunimo nedarbas, yra viena opiausių Lietuvos problemų, išliekanti ne vienerius metus. Šalyje kas trečias jaunas žmogus, įgijęs net ir aukštąjį išsilavinimą, neturi darbo. Neegzistuojant pajamų šaltiniui, jaunieji visuomenės nariai ima susidurti su psichologinėmis problemomis, dėl kurių gali išsivystyti įvairūs neigiami socialiniai reiškiniai, tokie kaip emigracija, nusikalstamumas, alkoholizmas ar narkomanija. Jaunimo nedarbo pasekmės turi įtakos ir visai šalies padėčiai. Nedarbas Lietuvoje yra ne tik ekonominė ir socialinė visos valstybės problema, bet ir psichologinė nedirbančio jaunuolio bei jo šeimos problema. Vis gi su jaunimo bedarbyste susiduria ir daugiau Europos Sąjungos valstybių.
Temos aktualumą pagrindžia ir Lietuvos mokslininkų domėjimasis jaunimo nedarbo fenomenu kitose Europos šalyse. Daiva Beržinskienė, Aina Būdvytytė-Gudienė (2010) analizavo ilgalaikio nedarbo dinamiką Lietuvos ir ES darbo rinkoje, Vaiva Mickevičienė (2017) straipsnyje plėtojo jaunimo nuo 16 iki 24 m. amžiaus įsidarbinimo problema ES šalyse, Erika Švedaitė (2012) nagrinėjo kaip laikinasis įdarbinimas, padeda mažinti jaunimo nedarbo lygį Lietuvoje bei Europos Sąjungoje.
Beržinskienė ir Būdvytytė-Gudienė (2010) išanalizavo, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu, nuo 2008 metų, didžiausias jauno ir vidutinio amžiaus asmenų nedarbo lygis buvo Ispanijoje -18,1%, Latvijoje -17,4%, Lietuvoje - 16,8% ir Estijoje - 13,9%. Žemiausias nedarbo lygis išliko Nyderlanduose – 3%, Austrijoje...
Šį darbą sudaro 2801 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!