Japonijos švietimo sistema

Japonija turi trijų pakopų švietimo valdymo struktūrą. Ją sudaro nacionalinės (valstybinės), prefektūrinės (Japonijos administracijos teritorinis vienetas) ir municipalinės (susijęs su vietos savivalda) valdymo struktūros, kurios yra pavaldžios Švietimo, Mokslo ir Kultūros ministerijoms (arba tik Švietimo ministerijai).
Visų trijų lygių švietimo politika sistemizuota ir darni. Nacionaliniame lygyje ministeriją sudaro 13 patariąmųjų tarybų, kurių nariai ministro skiriami iš daugelio ne ministerijos darbuotojų. Šioje grupėje stipriausia yra Centrinė švietimo taryba. Ji nagrinėja pagrindines švietimo politikos problemas. Jos narius skiria ministras. Švietimo ministerija valdo visą švietimo sistemą, ypač pradinės ir vidurinės mokyklos lygio.
Kiekviena iš 47 prefektūrų turi 5 narių švietimo tarybą, juos skiria gubernatorius sutinkant prefektūrų asamblėjai.
Kiekvienas municipalitetas turi 3 ar 5 narių municipalinę švietimo tarybą, juos skiria meras pritariant municipalinei asamblėjai.
Privalomas mokymas prasideda nuo 6 metų ir trunka 9 metus. Jis apima šešiametį pradinį ir trimetį žemesniosios vidurinės mokyklos laikotarpį. Lietuvoje privalomas mokymas trunka iki 16 metų.
• Trimetės žemesnės pakopos vidurinės mokyklos;
• Trimetės aukštesnės pakopos vidurinės mokyklos;
• Fiziškai neįgaliųjų vaikų mokyklos;
• Keturmečiai koledžai ir universitetai, kurių dauguma turi magistrantūros programas;
• Dvimečiai junior koledžai;
• Technikos koledžai, siūlantys 5 ar 5,5 metų studijų programas, aprėpiančias aukštesniąją vidurinės mokyklos pakopą ir dvimečių koledžų lygius;
• Specialiojo mokymo mokyklos, siūlančios profesinį mokymą aukštesniajame vidurinių mokyklų ir dvimečių koledžų lygyje;
• Įvairios mokyklos, siūlančios praktinius ar profesinius kursus.
Japonijoje kiekviename švietimo lygyje egzistuoja ir valstybinės, ir privačios mokyklos. Yra keletas privačių mokyklų visoms devynioms privalomoms klasėms, tačiau privatus sektorius ypač paplitęs aukštesniajame vidurinio ir povidurinio mokymo lygyje. Valstybinės mokyklos skirstomos į du tipus: nacionalinės mokyklos, įsteigtos ir finansuojamos nacionalinės vyriausybės, ir vietinės valstybinės mokyklos, įsteigtos municipalinės arba prefektūros vyriausybės ir finansuojamos visų trijų tipų valdžių.
Švietimo ekonomika
Valstybinį švietimą finansuoja nacionalinė, prefektūrų ir municipalitetų valdžia, o aukštesniosios vidurinės mokyklos ir aukštojo mokslo lygio – ir tėvai. Privačios insitucijos kuriamos kaip pelno nesiekiančios organizacijos. Jų pajamas sudaro studentų mokesčiai ir subsidijos iš nacionalinės ir vietinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!