Japonijos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo pasekmės XXI amžiuje

Įvadas Darbo aktualumas. Šiandien beveik kiekvienas pastebi poky­čius Japonijos ir JAV bendradarbiavime vyksta kažkas nepaprasto, ko anksčiau niekada nebuvo. Visi pažymi du dalykus: • Itin didelį šio proceso greitį • Ir tokį radikalų pokyčių efektą, kokio anksčiau nebūta žmonijos istorijoje. Ir greičiu, ir įtaka šioji informacinė revo­liucija labai panaši į dvi savo pirmtakes: • XVIII amžiaus pabaigos - XIX a. pra­džios industrinę revoliuciją; • XIX amžiaus pabaigos industrinę revo­liuciją. Darbo objektas- Japonijos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo pasekmės XXI amžiuje. Darbo tikslas- ištirti Japonijos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo pasekmes XXI amžiuje. Darbo uždaviniai: 1.išanalizuoti Japonijos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas XXI amžiuje; 2. nustatyti Japonijos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo kontekstą ir pasekmes; 3. pateikti Japonijos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo ištakas; 4. ištirti Japonijos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas. Dabar greičiausiai auganti darbingų žmo­nų grupė JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse yra „žinių darbininkai", žmonės, kurie daug dirba rankomis, tačiau, kurių darbui atlikti, reikalingas formalus gana aukšto lygio išsila­vinimas. Šiuo metu jie sudaro apie trečdalį Amerikos darbo jėgos (santykis su paprastais fabrikų darbininkais 2:1). Po 1997 metų Japonija iš esmės pradėjo nau­ją, provincijas aprėpiančią programą, skirtą padidinti gamybai iki galimybės eksportuoti. Programa buvo labai sėkminga. Tik kyla pavo­jus, kad laimėjimai bus trumpalaikiai, nes pro­vincijų žemių aplinkosauginiai nuostoliai yra labai dideli. Be to, žymiai padidėjo brangaus požeminio vandens panaudojimas. Darbo metodai: teorinės literatūros sisteminė ir loginė analizė statistinė ekonominė analizė. 1.Japonijos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo ypatumai 1.1. Japonijos ir JAV bendradarbiavimo pagrindas Šiandien beveik kiekvienas pastebi poky­čius Japonijos ir JAV bendradarbiavime vyksta kažkas nepaprasto, ko anksčiau niekada nebuvo. Visi pažymi du dalykus: • Itin didelį šio proceso greitį • Ir tokį radikalų pokyčių efektą, kokio anksčiau nebūta žmonijos istorijoje. Ir greičiu, ir įtaka šioji informacinė revo­liucija labai panaši į dvi savo pirmtakes: • XVIII amžiaus pabaigos - XIX a. pra­džios industrinę revoliuciją; • XIX amžiaus pabaigos industrinę revo­liuciją. Pirmoji industrinė revoliucija, kurią „stum­telėjo" James Watf o patobulintoji garo mašina 1770 metais, netrukus padarė milžinišką įta­ką;. Vakarų šalyse prasidėjo esminiai ekonomi­niai pakitimai, paskatinę nutiesti pirmuosius geležinkelius, o kiek vėliau iš anksto apmo­kamų pašto siuntų bei telegrafo atsiradimą. Kompiuteris , sukurtas 1940 metais, yra aiškus garo mašinos ekvivalentas. Kompiute­ris visada veikė žmogaus vaizduotę, bet tik po keturių dešimtmečių, išsivysčius internetui, informacinė revoliucija pastūmėjo rimtus eko­nominius ir socialinius pasikeitimus. Tas pats staigus ir nepaaiškinamas nelygybės augimas, „superturtingųjų" atsiradimas būdingi tiek pirmajai, riek antrajai industrinėms revoliuci­joms. Panašumai tokie dideli, kad galima da­ryti išvadą, jog ir šiuo atveju didieji pasikei­timai dar ateityje. Svarbiausia, kad būsimojoje visuomenėje atsiras naujos, mums dabar nežinomos, insti­tucijos, atsiras naujos teorijos, ideologijos ir problemos, kurių dar nematome. Prognozuojama, kad 2005 metais Japonija pasieks savo gyventojų skaičiaus maksimumą - 125 mln. Iki 2030 metų gyven­tojų Japonijoje sumažės iki 100-105 milijonų, pusė jų bus vyresni nei 65-erių metų. Taip bus, jei nepasikeis gimimų dažnumas, kuris Japonijoje yra apie 1,3 vaiko vienai japonei (tam, kad gyventojų skaičius nemažėtų - gi­mimų dažnumas turi būti vidutiniškai apie 2,3 vaiko vienai moteriai). JAV Demografija šiek tiek geresnė. 1947-1957 metais Amerika pergyveno pirmąjį „gim­dymų bumą", kada gimimų skaičius padvigu­bėjo nuo 1,6 iki 3,6. Tačiau vėliau gimimų skai­čius nukrito nuo 4,1 mln. 1960 metais iki 3,1 mln. 1975 metais. Antrasis gimimų šuolis JAV buvo devintą ir dešimtą dešimtmečiais. Atro­do, kad to priežastis buvo pirmoji devintojo dešimtmečio imigrantų banga: tų imigrantų vaikai pradėjo gimdyti savo vaikus. Jų gimdy­mų dažnumas buvo panašus į besivystančių šalių, iš kur jie atvyko. Tuo ir galima paaiškin­ti tokį aukštą gimstamumą. 2.Gamybos pasikeitimai JAV ir Japonijos bendradarbiavimo pagrindu XXI amžiuje 2.1.Gamybos pasikeitimai JAV ir Japonijos Prieš Pirmąjį pasaulinį karą visose pasau­lio šalyse daugumos žmonių pragyvenimo šaltinis buvo rankų darbas. XIX amžius buvo fabrikų darbininkų klasės atsiradimo laikas. Darbininkai tapo pirmąja klase, atsiradusia po tūkstantmečio pertraukos (800-900 metais bu­vo susiformavęs šarvuotų riterių luomas). Dėl mašinų didumo darbininkai pradėjo eiti į darbą, o ne darbas pas darbininką, kaip buvo anksčiau. Tačiau ir toliau darbininkas dirbo tą patį rankų darbą ir su tais pačiais įrankiais. Taip tęsėsi iki konvejerio atsiradimo ir jo masinės produkcijos gamybos. Žemiau lentelėje pateikti pagrindiniai duo­menys apie tuos, kurie užsidirbo pragyveni­mą savo rankomis: dirbančius žemės ūkyje, fabrikų darbininkus ir kitus (namudinė gamy­ba, remontas, rankdarbiai ir pan.) 1 lentelė. JAV ir Japonijos ekonominio bendradarbiavimo pasekmės Šalis Parametras 1900 1930 1950 1970 2000 2025 JAV ŽŪ dirbantieji 65% 45% 15% 8% 3% 2% Darbininkai 15% Dirbantys rankomis 30% 35% 35% 15% 10% (namudininkai ir kt.) 85% 80% 60% 48% 24% 12% Japonija, Darbininkai 35% 36% 25% 10% Vokietija Kaip matome, JAV žemės ūkyje dirban­čiųjų per paskutinį šimtą metų sumažėjo nuo keliasdešimt procentų iki kelių procen­tų. Tą patį kelią nuėjo ir darbininkų klasė. Kaip parodyta lentelėje, tai nėra JAV išskirtinis bruožas. Tie patys procesai (tik po dešimties-penkiolikos metų ) vyksta ir Angli­joje, Japonijoje, Japonijoje, Prancūzijoje bei kitose išsivysčiusiose valstybėse. O kur mes keliaujame? Terminai „žinių industrija", „žiniomis pa­remtas darbas", „žinių darbuotojas" atsirado tik prieš keturiasdešimt metų. Suprantama, tokios „aukšto žinojimo" specialybės, kaip daktaro, teisininko, mokslinio darbuotojo ar mokytojo, egzistuoja jau šimtus metų. Tačiau tokių žmonių visuomenėje visada buvo labai mažai. Iki Pirmojo pasaulinio karo netgi ne­buvo atskiro žodžio, įvardijančio žmogų, ku­rio pragyvenimo šaltinis - ne rankų darbas. Dabar greičiausiai auganti darbingų žmo­nų grupė JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse yra „žinių darbininkai", žmonės, kurie daug dirba rankomis, tačiau, kurių darbui atlikti, reikalingas formalus gana aukšto lygio išsila­vinimas. Šiuo metu jie sudaro apie trečdalį Amerikos darbo jėgos (santykis su paprastais fabrikų darbininkais 2:1). Pirmiausia, žinojimas būna efektyvus, kai jis yra labai specializuotas. Tačiau siauros srities specialistas nieko negali vienas - be organiza­cijos. Pavyzdžiui, gabus matematikos mokyto­jas mokykloje yra niekas be kitų specialybių mokytojų ir mokyklos organizacijos. Pramogų kūrėjo negali būti, jei nėra techninės įrangos gamintojo. Ir atvirkščiai. Techninės įrangos ga­mintojas negali egzistuoti be programuotojo, kaip ir mokykla be mokytojo. Vietoj santykio „samdytojas - samdomasis" atsiranda lygybės santykiai. Žinių ekonomi­kos visuomenė tampa „vyresnių ir jaunes­nių" visuomene vietoj visuomenės „bosas -pavaldinys". Antra, „žinių darbuotojai" (kaip grupė) yra naujieji kapitalistai. Jiems priklauso didžioji dalis pensijų ir socialinio draudimo fondų ak­cijų, šitaip jie tapo daugelio didžiųjų korpo­racijų savininkais. Žinojimas tapo esminiu ekonomikos resursu (kapitalu), reikia pažymė­ti - retu resursu. Vadinasi, grupė - „žinių dar­bininkai" tampa „žinojimo, kaip gaminti", pa­grindiniais savininkais. Trečia, moterų ir vyrų darbo indėlis. Per amžius buvo „moteriški" ir „vyriški" darbai. Anksčiau niekada vyrai neskalbė, o moterys nešienavo. Žinių darbininkai, nepaisant lyties, yra profesionalai, kurie naudoja tą patį tos pa­čios srities žinojimą, atlieka tą patį darbą, jiems taikomi tie patys reikalavimai. Jų dar­bas tampa „vienalytis". Kas sudaro tą „žinių darbininkų" grupę? Galima pasakyti, kad tai žmonės, kurie organi­zacijose iš esmės atsirado tik po Antrojo pasau­linio karo ir kurie yra „žinių technologai": • Daugiausia jie dirba savo rankomis (jie tiesioginiai gabių darbininkų „palikuo­nys"). Tačiau jų atlyginimas yra nustato­mas ne pagal tai, kiek jie padaro ranko­mis, o pagal tai, kokias jie yra įsisavinę žinias, kurias įgijo ilgai formaliai moky­damiesi, o ne „būdami šalia meistro". • Labai svarbus aspektas, kad daugelis jų daug laiko dirba pakankamai nekvalifi­kuotą darbą (perkloja ligonio lovą, at­sako telefonu, užpildo reikalingas for­mas ir t.t.) Tačiau save jie laiko „profe­sionalais", o ne „darbininkais". • Žinojimas nėra hierarchinė sistema. Ar­ba išsilavinimas atitinka tą padėtį, ku­rioje esi, arba ne. Žymus chirurgas vi­suomenėje yra daugiau, nei dantų tech­nikas, bet ne tada, kai jums mirtinai skauda dantį. Todėl „žinių darbininkai" mato save, kaip bendradarbius, o ne kaip pavaldinius. • Kaip ir visiems, jiems svarbu pinigai. Tačiau, kitaip nei darbininkai, kuriems darbas buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, „žinių darbininkai" mato savo darbą, kaip savo gyvenimą, kur pini­gams neteikiama svarbiausios reikšmės. Kuo gi skiriasi „žinių" ir paprasti darbinin­kai? Muziejuose galima pamatyti daug įran­kių, kurie buvo naudojami daugelį amžių ir kurie išliko iki šių dienų beveik nepakitę. O technologinės žinios sensta nepaprastai grei­tai, todėl „žinių darbininkai" turi nuolat mo­kytis. Kadangi jų daug, jie dirba, tai nuolati­nis mokymasis jau tampa didžiule kiekvienos šalies problema ir atskira veiklos sritimi. Rei­kalingos naujos mokymosi formos, kuriose tu­ri dominuoti savarankiškas mokymasis, jos tu­ri naudoti kompiuterinių tinklų teikiamas naujas galimybes. Nuotolinis mokymasis su video konsultacijomis ir panašūs dalykai smarkiai plečiasi. Žinios turi būti pateiktos tokia forma, kad jas būtų galima įsisavinti. Informacija yra vieša, visiems ir visada pasiekiama arba tokia turi greitai tapti. Vadinasi, informacija turi būti pa­siekiama iš daugelio vietų - mokyklų, universiteto, darbo, namų ... per apibrėžtą daugiau ar mažiau formalų mokymosi procesą. Iki XIX amžiaus pabaigos visuomenėje be­veik nebuvo mobilumo. Buvo natūralu, kad valstiečio vaikas bus valstietis. Daugeliu atve­jų žmogaus padėtis visuomenėje galėjo tik blo­gėti - ligos, karai, nelaimės... Tas pats buvo net Amerikoje - neribojamų galimybių šalyje. Žinių ekonomikos visuomenėje kiekvienas pradeda savo gyvenimą nuo visiško nežinoji­mo. Kiekvienas turi galimybę pasigauti savo „laimės paukštę". Taip, pasiseks tik nedauge­liui, bet dauguma irgi turi šansų pakilti. Todėl galima tikėtis, kad šioje visuomenėje dauguma bus finansiškai saugi. 2.2.Žinių ekonomikos atsiradimas JAV ir Japonijoje Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dauguma Eu­ropos šalių turėjo importuoti žemės ūkio pro­duktus. O dabar Vakarų Europos šalys gami­na apie keturis kartus daugiau žemės ūkio produkcijos nei 1920 metais ir triskart daugiau nei 1950 metais. Tik prisiminkime (žr. 1 lente­lę), kad amžiaus pradžioje daugiausia žmonių dirbo žemės ūkio sektoriuje. Dabar jų liko gal 3%. Jei amžiaus pradžioje tai buvo didžiausias indėlis į BVP tai dabar JAV žemės ūkio pro­dukcija sudaro apie 2% BVP. Panašūs procesai vyksta pramonėje. Nuo 1960 iki 2000 metų pramonės produkcijos da­lis BVP ir dirbančiųjų skaičius sumažėjo maž­daug dvigubai - iki 15%, tačiau realiai paga­mintos produkcijos padvigubėjo ir patrigu­bėjo. Pagamintų produktų santykinė galia (kiek galima nupirkti už vieną nutekintą ve­leną) sumažėjo trimis ketvirtadaliais. Paga­mintos produkcijos kainos įskaitant infliacija. Iš JAV geriausia pasimokyti, kaip nereikia ją) sumažėjo apie 40%, kai dviejų pagrindinių žiniomis paremtų produktų (sveikatos apsau­ga ir švietimas) kaina pakilo apie tris kartus. Pačių darbininkų perkamoji galia beveik nepakito, nes smarkiai sumažėjus darbininkų skaičiui, išlaidos atlyginimams sumažėjo nuo 30% iki 12-15%, o produktyvumas labai smar­kiai išaugo. Galima prognozuoti, kad išsivysčiusiose šalyse produkcijos gamyba iki 2020 metų iš­augs dvigubai, o darbininkų sumažės iki 10-12%. Kaip šios šalys „susitvarkys" su netekusiais darbo darbininkais? Jau dabar yra daug be­darbių Vokietijos Ruhr baseine ir Prancūzijos Lille rajone. Papildomas gamybos mažėjimas sukels didelių socialinių neramumų. O di­džiausia problema laukia Japonijos, kuri savo ekonominį stebuklą sukūrė gamybos dėka. Šiandien darbininkai ten sudaro apie 25% vi­sų dirbančiųjų. Per tuos metus JAV sunaudo­jo naudoti protekcionistinių priemonių. Ten že­mės ūkio protekcinės priemonės per paskuti­nius 70 metų buvo naudojamos tradicinių kultū­rų (kukurūzai, kviečiai, medvilnė) vietinių sunaudo­jo nesuskaičiuojamus milijardus dolerių, tačiau iki šiol tai teatneša Amerikai didžiulius nuo­stolius. O štai neseniai pradėtoms auginti sojos pupelėms apsaugos nėra, o rezultatai puikūs. Kiekvienam 1%, kuriuo sumažėjo gamin­tojų skaičius ir nukrito kainos, išsivysčiusio­se šalyse į protekcines priemones buvo pridė­ta daugiau nei 1%. Panašūs procesai dabar prasidėjo pramonė­je. Kuriamos tarptautinės organizacijos, kurio­se vidiniai barjerai yra labai žemi: NAFTA, MERCOSUR ir pan. Plieno pramonės pavyz­dys: valcuoto metalo kaina pasaulyje paskuti­niais metais nukrito nuo 460$ iki 260$ už to­ną. Tą pačią savaitę, kai plieno kainos pasau­lio rinkose nukrito 40%, Amerikos vyriausybė paskelbė, kad ji visomis jai pasiekiamomis priemonėmis kovos prieš užsienio gamintojų „dempingą". Profsąjungos ir kiti susivienijimai, darydamiesi vis mažesni, politiškai tampa vis galin­gesni. Paskutiniuosiuose JAV prezidento rin­kimuose darbininkų balsai turėjo kur kas di­desnę įtaką, nei prieš 40 ar 50 metų. Šimtą metų JAV prekybos organizacijos bu­vo aršios (bent jau žodžiais) laisvos prekybos šalininkės. Dabar jos tapo tiek pat aršios „glo­balizacijos" priešininkės ir „stumia" griežtas protekcionistines priemones. Visiškai nesvar­bu, jog tikroji priežastis yra ta, kad pramonės gamyba dėl efektyvumo didėjimo suteikia vis mažiau ir mažiau darbo vietų. Kai kurie po­litikai vis dar negali suprasti, jog didysis prie­šas, kuris „atima" darbo vietas, yra ne užsienio gamintojai, o gamybos efektyvumo didėjimas Japonijoje. Jau šiuo metu labai nedidelė išsivysčiu­sių šalių dirbančiųjų dalis gali aprūpinti mais­to produktais ir prekėmis visą savo šalį. Raudona pavojaus linija yra kur kas arčiau, nei pripažįsta dauguma mūsų žymių ekono­mistų ar visuomenės veikėjų. Dažniausiai jie ignoruoja skaičius, kurie turėtų priversti susi­mąstyti. Žemėje jau šeši milijardai gyventojų. Prog­nozuojama, kad šio šimtmečio viduryje jų bus aštuoni milijardai ar daugiau. Ekspertai mano, kad švaraus vandens ir dirbamos žemės vie­nam gyventojui sumažės iki minimalaus lygio. Pradėkime nuo žemės ir vandens ploto, tenkančio kiekvienam iš mūsų (žemė, kurią galima naudoti žemdirbystei ir gėlas vanduo, neaprėpiant kalnų, jūrų, vandenų ir t.t.): • 2,1 ha - tiek ploto vidutiniškai tenka kiekvienam žemės gyventojui. • 1 ha - vienam gyventojui besivystančiose šalyse. • 9,6 ha - vienam gyventojui JAV Jei kiekvienam žemės gyventojui leistume tokį pat vartojimo lygį, kaip JAV, tai jau šian­dien mums reikėtų papildomų keturių plane­tų „Žemė". Kiniją reikia pažinti ir suprasti bent dviem požiūriais: • Pirmiausia - tai milžinas, kurio tam tikri veiksmai gali sudrebinti pasaulį • Antra, Japonai yra labai patyrę tokiuose rei­kaluose, į kuriuos likusi žmonijos dalis neišvengiamai turės žengti. Jei Japonija su­gebės išspręsti kai kurias savo proble­mas, tai tos pamokos pravers ir mums. Milžiniška Japonijos vartotojų masė yra ties ri­ba, kai suvartojama daugiau, nei galima paga­minti. 1997 metais mokslininkų grupė, ruošiant ataskaitą JAV Nacionalinei Saugumo Tarybai (U.S. NATIONAL inteligente Council (NIC)) prognozavo, kad nuo 2025 metų Japonija kasmet turės importuoti apie 175 milijonų tonų grūdų (iki 2030 metų metinis importo kiekis pasieks 200 milijonų tonų, t.y. tiek, kiek dabar kasmet eksportuojama grūdų visame pasaulyje). Po 1997 metų Japonija iš esmės pradėjo nau­ją, provincijas aprėpiančią programą, skirtą padidinti gamybai iki galimybės eksportuoti. Programa buvo labai sėkminga. Tik kyla pavo­jus, kad laimėjimai bus trumpalaikiai, nes pro­vincijų žemių aplinkosauginiai nuostoliai yra labai dideli. Be to, žymiai padidėjo brangaus požeminio vandens panaudojimas. Deja, daugelis mūsų abejingi ekologinėms problemoms. Psichologiškai žmogus save tapatina su mažu žemės gabalėliu, nedideliu skaičiumi kraštiečių ir viena-dvi karta į ateitį ar praeitį. Mes instinktyviai stengiamės negal­voti apie tolimą ateitį, kaip nevertą dalyką. Tai mes vadiname praktiškumu. Kodėl taip? Vienas iš atsakymų yra labai paprastas - toks mūsų palikimas dar iš ak­mens amžiaus. Šimtus tūkstančių metų tie, kurių planai ir darbai būdavo trumpalaikiai, gyvendavo sėkmingiau, ilgiau ir palikdavo daugiau palikuonių (net jei po jų veiksmų griūdavo imperijos ar likdavo dykvietės). Ilgalaikis planavimas reikalauja žymiai di­desnės moralinės disciplinos, kurią labai sun­ku išlaikyti. Todėl ir dabar aplinkos apsauga susiduria su dilema: ar galime priversti save galvoti apie mūsų anūkų ateitį? Ar rūpinsimės tik savimi? Kalbant apie Airijos pasiekimus, reikėtų at­kreipti dėmesį į kelias sritis, nulėmusias Airi­jos žengimą į priekį: • Formaliojo išsilavinimo tiesioginė ir ne­tiesioginė įtaka ekonomikos augimui. • Švietimo ir mokymosi dėka pagerėjo vietinių investicijų kokybė, padidėjo tiesioginės užsienio investicijos, buvo sudaryti socialinės partnerystės susita­rimai. Aukštų technologijų sektoriaus augimas ir „žinių mobilumas" leido pa­sireikšti gerą išsilavinimą turintiems žmonėms. • Didesnis dėmesys buvo skirtas išsilavi­nimo kokybei, „socialinių gebėjimų" vystymui. Įvairūs autoriai mini tokius veiksnius, pa­dėjusius Airijai per paskutinį dešimtmetį pa­siekti fenomenalų BVP augimą: • „Žmogiškieji resursai" ir kokybiškas švietimas kartu su dideliu mobilumu ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų reemigracija. Skatinantis reguliavimo, mokesčių, pre­kybos ir investicijų klimatas, lengvinantis tiesiogines užsienio investicijas ir naujas verslo įmones. • Atvirumas tarptautinei prekybai kartu su į vidinę šalies rinką nukreiptomis in­vesticijomis, leidusioms „iššokti" žinių ir inovacijų įmonėms iš aukštųjų indust­rijų srities. • Industrinių klasterių, technologijos per­davimo ir tiekimo grandžių efektyvus kūrimas ir panaudojimas. • Politiniai susitarimai ir vyriausybinių institucijų reliatyvus stabilumas, leidęs nugalėti 1980 metų žiaurius ekonomi­nius pavojus. • Europos Sąjungos indėlis kartu su di­desne orientacija į tarptautinį bendra­darbiavimą. • Anglų kalbos žinios bei Anglijos ir Europos rinkos artumas. Ką mums sako patys airiai? Vien dėl geografinių sąlygų, anglų kalbos mokėjimo, buvimo Europos Sąjungoje nė vie­na šalis negali tiksliai pakartoti Airijos strategijos. Juk vietinės sąlygos, kultūra ir institu­cijos nėra perkeliami dalykai. Kita vertus, patys airiai daug ko gali pasi­mokyti iš daugelio Centrinės ir Rytų Europos šalių, kur visada buvo stiprus polinkis į funda­mentaliuosius mokslus ir matematiką. ES na­rystės siekiančioms šalims Airijos specialistai siūlo pagalvoti, kaip panaudoti šiuos principus: • Pats savaime kiekis nėra gėrybė - ar kalbėtume apie investicijas, ar apie švie­timą. Svarbiausia - kaip investicijos pa­skirstytos esminiams sektoriams ir stra­tegijoms. • Bendrojo universalaus ir pilno švietimo iki 18 metų amžiaus derinimas su labai stipriu techninių sugebėjimų skleidimu ir universitetiniu mokymu vyresniems nei 18 metų asmenims. • Mokytojų ir mokymo kokybė yra labai svarbūs veiksniai kartu su mokytojų morale ir abipusiu pasitikėjimu tarp vi­sų švietimo pagrindinių dalyvių. • Greta specifinių gebėjimų gyvenime ar darbe labai svarbūs yra: mokymosi kul­tūra, atvirumas naujovėms, inovacijos ir asmeninė atsakomybė. • Pastovios ilgalaikės investicijos į švieti­mą ir mokymą apsimoka, bet tam rei­kia daug laiko. Be to, investicijos turi būti derinamos su kvalifikacijos tobuli­nimu, darbo rinkos strategija ir sociali­nės politikos strategija. • Vienas svarbiausių dalykų - suderinti esmines gebėjimų sritis su industrinė­mis nišomis pasaulyje. Būtina diversifikacija - reikia stengtis „nedėti visų kiaušinių į vieną krepšelį". • Bendradarbiavimas (partnerystė) yra būtinas siekiant pokyčių ir „surišant" kartu mokymą, socialinį saugumą ir darbo rinkos lankstumą. • Socialinė atskirtis (dėl pajamų, nedarbo, išsilavinimo) - didžiausias pavojus, į kurį itin reikia atkreipti dėmesį. • Atvirumas tarptautinei prekybai ir ko­operacijai yra būtinas mažoms ekono­mikoms. Ką jau daro artimiausi kaimynai? Informacinių technologijų ir telekomunika­cijų infrastruktūra ESTIJA Telekomunikacijos. Estija pasiekė žymių rezultatų telekomunikacijų srityje: pirmiausia per demonopolizaciją bevielio ryšio srityje ir lanksčią politiką kuriant kamieninę ryšio sis­temą. Per koncesinį susitarimą su Estijos telefonų kompanija pasiektas geras ryšys kaimo vieto­vėse ir retai gyvenamose vietose, sudarant ge­ras sąlygas kompanijos veiklai miestuose. Gyventojai. 2002 metais Estijoje buvo dau­giau nei 300 viešųjų interneto prieigų, kurio­se ir dabar nemokamai naudojamasi interne­tu ir elektroniniu paštu. Per šį internetą gy­ventojai gali gauti ir valdžios paslaugų. OECD ir ES šalių taikomuosius tyrimus ir produktų vystymą iš esmės finansuoja priva­tus sektorius. Dauguma ES narystės siekian­čių šalių turėjo smarkiai centralizuotas mokslo tyrimų sistemas, kuriose buvo pasaulinės kla­sės tyrimo centrai (pvz., Mokslų Akademija ir žinybinių institucijų sistema TSRS). Per pas­kutinį dešimtmetį vykusius privatizavimo ir vyriausybės kišimosi mažinimo veiksmus daugelis tyrimo centrų dabar yra labai blogai aprūpinti aparatūra. Tad, kaip toliau gauti ir generuoti žinias? • ar tapti žinių gavėjais („ėmėjais") iš iš­sivysčiusių šalių; • ar generuoti žinojimą, naudojant savas nacionalines institucijas, jas pertvarkius ir tinkamai finansuojant; • ar taikyti čia paminėtas strategijas. 3.JAV ir Japonijos bendradarbiavimas vadybos aspektu Pagal „prūsišką punktualumą", galiojantį Japonijoje, atvykti laiku reiškia būti penkiomis minutėmis anksčiau, negu sutarta. Vėlavimas traktuojamas kaip partnerio nepatikimumas. Amerikoje: laikas - pinigai! Eikvoti ameri­kiečio laiką - tai pagrobti iš jo kažką bran­gaus. Amerikoje labai vertinamas-sugebėjimas -„valdyti laiką". Verslo sluoksniuose įprasta tvirtai laikytis nustatytų laiko terminų. Vėla­vimas vertinamas kaip suinteresuotumo sto­ka, arogantiškumas ar nemokėjimas „valdyti laiką". Jei neišvengiamai vėluojate daugiau nei 10 minučių, turite būtinai atsiprašyti, o jei įmanoma, nurodykite ir priežastį. Britai, airiai, belgai, olandai vertina punk­tualumą - vėluoti negalima. Tokiose valstybė­se - Japonijoje, Švedijoje, Suomijoje - punktu­alumas svarbus ir verslo, ir kitose situacijose. Todėl patartina iš anksto susitar­ti dėl susitikimo, pakartotinai patvirtinti jo lai- ką, likus valandai ar dviem iki sutarto susitiki­mo pradžios ir patiems nevėluoti. Galutinio termino italai nelaiko geležine taisykle, nebent jūs pakartotinai ir tvirtai pabrėžiate jo būtinybę. Visose Japonijos veiklos srityse, ypač versle, kalbama ne apie tai, kiek laiko užims reikalai, o kada jie prasidės. Deryboms, sutarimui pasiek­ti japonai skiria laiko tiek, kiek reikia, o priimtą sprendimą realizuoja nedelsiant. Čia atvykti laiku yra labai svarbu, tačiau aukščiausiems va­dovams ir kitiems svarbiems asmenims leistina vėluoti nuo penkių iki septynių minučių dėl, „labai perkrautos" dienotvarkės. Vėluoti dau­giau nei 10 minučių niekam nevalia. Japonai nesileidžia varžomi jokių galutinių terminų; laiką jie supranta labiau kaip skystį, o ne tai, ką galima skirstyti į minutes, valan­das, dienas. Taivanyje teko stebėti, kaip keli europiečiai bandė išsiaiškinti, kada susirinkti po miesto apžiūros: • Kai viską pažiūrėsite, - atsakė gidas. • Kurią valandą išvažiuosime iš čia? - bandžiau pagelbėti. • Kai visi susirinksite, - nepasidavė kinas. Ir milijoniniame mieste penkių kontinen­tų mokslininkai išsivaikščiojo kas sau, nesu­sitarę - kada susirinks. Europoje šitaip būtų neįmanoma. Išvykome, kai visi susirinko. Žmogus aukščiau laiko...! ką, likus valandai ar dviem iki sutarto susitiki­mo pradžios ir patiems nevėluoti. Galutinio termino italai nelaiko geležine taisykle, nebent jūs pakartotinai ir tvirtai pabrėžiate jo būtinybę. Visose Japonijos veiklos srityse, ypač versle, kalbama ne apie tai, kiek laiko užims reikalai, o kada jie prasidės. Deryboms, sutarimui pasiek­ti japonai skiria laiko tiek, kiek reikia, o priimtą sprendimą realizuoja nedelsiant. Čia atvykti laiku yra labai svarbu, tačiau aukščiausiems va­dovams ir kitiems svarbiems asmenims leistina vėluoti nuo penkių iki septynių minučių dėl, „labai perkrautos" dienotvarkės. Vėluoti dau­giau nei 10 minučių niekam nevalia. Japonai nesileidžia varžomi jokių galutinių terminų; laiką jie supranta labiau kaip skystį, o ne tai, ką galima skirstyti į minutes, valan­das, dienas. Taivanyje teko stebėti, kaip keli europiečiai bandė išsiaiškinti, kada susirinkti po miesto apžiūros: • Kai viską pažiūrėsite, - atsakė gidas. • Kurią valandą išvažiuosime iš čia? - bandžiau pagelbėti. • Kai visi susirinksite, - nepasidavė kinas. Ir milijoniniame mieste penkių kontinen­tų mokslininkai išsivaikščiojo kas sau, nesu­sitarę - kada susirinks. Europoje šitaip būtų neįmanoma. Išvykome, kai visi susirinko. Žmogus aukščiau laiko...! ga­rantuoja: tikslo aiškumas ir tiesumas. Uždaru­mas arba išsisukinėjimas gali būti suprastas kaip nepagarba ar abejingumas. Prancūzija - asmeninių pažinčių šalis. Ver­slo sėkmės strategija charakterizuojama tokio­mis taisyklėmis: • puoselėkite santykius, • nuodugniai ištirkite: atlikite namų darbą, • pasirinkite reikiamą partnerį, • skirkite pakankamai laiko, • saugokitės nuobodulio, • laikykitės formalumų, • venkite asmeniškų kaltinimų, • būkite diplomatiški: prancūzai suma­niausi diplomatai, • pinigų klausimą palikite pabaigai, • per derybų įkarštį atsipalaiduokite. Keletas sėkmės patarimų, atspindinčių ki­nų verslo aplinką: • neskubėkite: kinų kultūra moko nepa­sitikėti skubotu darbu, • daugiau klausykite ir mažiau kalbėkite: mokėjimas išklausyti - vertybė, • elkitės pagarbiai ir būkite kuklus: kuk­liai ir oriai elgdamasis išsilavinęs ir ga­bus žmogus sulaukia didelės pagarbos ir susižavėjimo. Griežtas terminų laikymasis - vokiečiams šventas dalykas. Jeigu negalite ko nors atlikti sutartu laiku, perspėkite savo partnerius vokie­čius kuo anksčiau ir paaiškinkite priežastis. Britams būdinga rimta veido išraiška, vie­šai nerodomos emocijos. Puikus etiketo žino­jimas ir laikymasis - kasdienybė. Britai visuomet linkę vengti bet kokios tiesioginės kon­frontacijos. Absoliuti JAV gyventojų dauguma - iš­eivių palikuonys arba imigrantai. Tai žmonės, atsikėlę čia savo noru. Amerikoje labai aukš­tai vertinama asmens laisvė. Paplitęs įsitikini­mas, kad kiekvieno amerikiečio sėkmė pri­klauso tik nuo paties noro ir pastangų, nes vi­sų galimybės neribotos. Turto kokybė ir kie­kybė dažnai tampa žmogaus sėkmės gyveni­me rodikliu. Amerikiečiai iškart elgiasi atvirai ir draugiškai. „Sėkmė priklauso nuo to, kokius turi pažįstamus", - senas amerikiečių posakis. Amerikiečiai linkę dėvėti kasdienius rūbus. Bendraujant labai vertinamas tiesumas. Japonų supratimu, priklausymas grupei (ir priklausomybė nuo jos) yra brandumo požy­mis. Vienišiai laikomi savanaudžiais ir never­tais pasitikėjimo. Čia vakarietiškos kultūros priešingybė. Pagarbus elgesys labiausiai ro­domas vyresnio amžiaus žmonėms, ir tai sie­jama su patyrimu, išmintimi. Nusilenkimas -pagarbos ir nuolankumo, o ne pataikavimo ženklas. Japonui paspausti ranką yra tiek pat neįprasta, kaip mums, europiečiams, nusi­lenkti. Japonai gyvenimą skiria darbui ir ben­drovei. Pereiti dirbti iš vienos bendrovės į ki­tą - Japonijoje negirdėtas dalykas. Paklusnu­mas amžiui, autoritetui ir grupei. Pagrindinis japonų darbo santykių stilius - komanda. Ja­ponai visada pastebi paviršutiniškumą, skubo­tumą ir pagarbos stoką. Japonijoje svarbiau­sias dalykas - žmonių tarpusavio santykiai. Per dieną ne kartą tenka nusiauti batus prie visuomeninio ar privataus pastato įėjimo (Jūsų kojinės ir batai!!!). Patalpose paprastai vaikščiojama su šlepetėmis. Einant į tualetą, įsispiriama į raudonos spalvos šlepetes. Japo­nijoje gausu egzotiškų papročių ir tradicijų. • ištikimybė, • pagarba tėvams ir vyresniems, • geranoriškumas ir teisingumas. Iš to seka bendravimo normos: • vadovo ir pavaldinių, • vyro ir žmonos, • tėvų ir vaikų, • vyresniųjų ir jaunesniųjų, • tarp bičiulių. Bičiuliai privalo būti ištikimi ir visada pasi­rengę bet kokiu atveju padėti. Nesąžiningu­mas tarp bičiulių - nusikaltimas, už kurį bau­džiama. \ žmogaus amžių ir užimamą postą žiūrima, kaip į išminties ir patirties garantą. Todėl vyresnio amžiaus užsienio verslininkai tampa pranašesni už jaunesnius kolegas. Japonai aukoja gyvenimą darbui: jie darbo bitės. Fana­tiškai paklusnūs tradicijai. Įvairiose veiklos sri­tyse taikomi fengschui (vėjo ir oro) senojo mąstymo principai. Paplitę netradiciniai gydy­mo būdai. Japonijoje neįmanoma tvarkyti reikalų be gerų tarpusavio santykių (ištikimybės, pati­kimumo). Japonai nemėgsta atsitiktinių ryšių. Skiriami trys susipažinimo etapai: • sužinoti vardą ir pavardę, • pamatyti veidą (išorę), • pažinti širdį (tikrąjį vidų). Širdį pavyksta pažinti ne iš karto. Japonijoje pasakyti viską, kas galvojama, lai­koma nesubrendimu. Iš konteksto išplaukian­ti mintis gali būti net svarbesnė, negu ištarta garsiai. Vengiama sakyti „ne". Japonai „ne" sako tylėdami. Arba: „ištirsime", „aptarsime vėliau". Japonai (kaip ir kiti rytiečiai) labai jaučia bendra­vimo visumą: gestus, kūno kalbą, emocijas, nuotaiką; jaučia mintį labiau negu žodžius. Nesvarbu kokioje šalyje būtumėte, visada tiks kinų priežodis: „Prašom įeiti ir elgtis pa­gal papročius". 4.Visuotinės kokybės vadybos svarba JAV Ir Japonijos bendradarbiavimui 4.1.JAV Ir Japonijos bendradarbiavimas technologijų srityje Šiuolaikinė vadybos koncepcija - visuotinės kokybės vadyba - vaidina ypatingą vaidmenį ne tik atskirų ūkio subjektų, bet ir šalių, ir pasaulio regionų plėtroje. Todėl būtina ištirti pasaulinės visuotinės kokybės vadybos vartojimo patirtį valstybių ūkio plėtros strategijų formavimo lygmenyje. Tarptautinė kokybės akademija prognozuoja, kad iki 2010 m. verslo aplinkoje įvyks šie pokyčiai: pagrindiniai skirtumai tarp pirmo ir trečio pasaulio šalių išliks dėl gerovės skirtumo tarp pirmo ir trečio pasaulio šalių ir dėl galimo greito trečio pasaulio šalių ekonominio pakilimo, kuris gali pasibaigti padidėjusiomis problemomis dėl gyventojų skaičiaus augimo, užterštumo kontrolės stokos, politinio nestabilumo, sveikatos apsaugos ir kitų priežasčių; atsiras naujo tipo organizacijos, suteikiančias žmonėms naujus vaidmenis ir naujas valdymo, darbo pasidalijimo, informacijos perdavimo, darbuotojų mokymo, profesinio augimo, atlyginimo už darbą ir įgaliojimų formas; tęsis informacinės visuomenės formavimosi procesai;. gyvenimo kokybė ir kokybė kaip gyvenimo būdas bus ateities visuomenės pagrindas; iškils personalizuotų produktų ir paslaugų poreikis, ir šie poreikiai bus tenkinami sukurtais specialiai individualiam klientui produktais; švietimo procesas pasikeis ir taps visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, reikalaujančiu naujų žinių pateikimo priemonių ir geresnio efektyvaus mokymosi proceso; padidės technologijos pažangos greitis ir atsiras naujos jos vystymo kryptys; pasaulinės ekonomikos globalizacija tęsis, gilinant žinias -ir didėjant kapitalo, technologijos bei darbo jėgos judėjimui [1]. Šios Tarptautinės kokybės akademijos prognozės rodo, kad ateityje kiekvienos šalies. ekonominė sėkmė priklausys nuo ūkio plėtros politikos, remiančios kokybės vadybos iniciatyvas. Kuo daugiau Japonijos politikų tai suvoks, tuo didesnės pažangos ekonomikoje galima tikėtis. Kokybės reikšmę ekonomikoje rodo praeities pavyzdžiai ir šiuo metu įvairiose šalyse vykstančios ekonominės reformos. Galima daug pasimokyti iš kokybės vadybos pozityvaus vaidmens išsivysčiusių ir besivystančių šalių ekonomikai. Japonijai ypač svarbi antrosios grupės šalių, pavyzdžiui, Indijos patirtis, šioje šalyje ekonomikos reformos prasidėjo 1992 metais, kai Indijos pramonės konfederacija pradėjo Nacionalinę kokybės kampaniją. Nuo tada prasidėjo naujas kokybės, produktyvumo ir konkurencingumo suvokimas, atvedęs Šią šalį į naują progreso ir klestėjimo erą. 1997 metų duomenimis, bendras nacionalinis produktas išaugo 6,8% žemės ūkyje, 7,0% pramonėje, 7,4% paslaugų sektoriuje. Eksportas 1996-97 metų laikotarpyje išaugo 4,1 %. Užsienio investicijos tai pat išaugo ir 1996-97 metais sudarė 2696 milijono dolerių. Šie faktai aiškiai parodo ekonomikos reformų, pagrįstų kokybės vadyba, rezultatus. Be to, organizacijos, užimančios lyderio pozicijas Indijos rinkoje, susikūrė nišą savo produktams, sutelkusios dėmesį į kokybę planavime, gamyboje ir marketinge. Teigiami pokyčiai padėjo suvokti kokybės svarbą. Iš to galima spręsti, kaip šalies prekės ir paslaugos buvo priimtos pasaulyje ir galima numatyti, kad ateityje Indijos ekonomika vis daugiau orientuosis į eksportą. Teigiamus ekonomikos pokyčius Japonijoje lėmė šie veiksniai: Japonijos verslininkai siekė geresnės kokybės ir didesnio produktyvumo; kokybė buvo suvokiama pagal vartojimo lygį; didėjo konkurencingumas; pramonės šakos plėtėsi iš vietinių į tarptautines rinkas; sparčiai daugėjo organizacijų, turinčių kokybės sistemas, parengtas pagal ISO 9000 standartus. Šiuo metu, daugumoje organizacijų Indijoje VKV laikoma esminiu sėkmės veiksniu. Jaučiamas akivaizdus susidomėjimas kokybės gerinimu, naudojant VKV. Keletas privačių ir valstybinių organizacijų aktyviai propaguoja VKV metodus, naudodamos įvairias mokymo programas. Kokybės vadyba iš esmės keičia JAV. JAV vyriausybė gerai suvokė pasaulinės rinkos iššūkį ir ėmėsi būtinų priemonių, reikalingų produktyvumui ir kokybei pagerinti bei kaštams sumažinti. Kokybės organizacijos laiku ėmė skatinti keitimąsi patirtimi, kvietė užsienio ekspertus, rūpinosi savęs įvertinimo modelių įgyvendinimu, duomenų apie kokybės lygį rinkimu, straipsnių leidimu. Taip pat teisingai buvo suprastas ir įvertintas poreikis greitai keistis verslo aplinkoje ir vis didėjantis konkurencingumas tarptautinėse rinkose. Visa tai davė teigiamų rezultatų. Taip pat nebuvo galima ignoruoti ekonomiškai išsivysčiusių šalių įspūdingos pažangos pavyzdžių (Japonijos, JAV, Vokietijos, Švedijos ir kt.), o taip pat greitai besivystančių pietų Azijos šalių (Honkongo ir Singapūro). Tai atkreipė Graikijos politikų dėmesį ir 1998 metai buvo paskelbti "kokybės metais visuose ekonomikos sektoriuose". Tai buvo stiprus impulsas organizacijoms daugelyje sektorių pradėti įgyvendinti visuotinės kokybės vadybą. Viena iš pagrindinių šios iniciatyvos priežasčių buvo tai, kad pagrindiniu strateginiu Vyriausybės tikslu tapo prisijungimas prie Europos Ekonominės Bendrijos". Norėdama tai įgyvendinti, Graikija turi pagerinti savo ekonominę konkurencinę poziciją ir patenkinti makroekonominių kriterijų reikalavimus iki 2001 m. Šiems reikalavimams patenkinti Graikijai būtina padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir kokybę bei imtis drastiškų priemonių gerinant šalies ekonominę infrastruktūrą (švietimą, sveikatos priežiūrą, telekomunikacijas, uostus ir t.t), kas įgalintų privataus sektoriaus organizacijas tapti konkurencingesnėmis pasaulinėje ekonomikoje bei sukurtų geresnę gyvenimo kokybę piliečiams. Tai reikalauja ne tik didelių politinių norų, bet ir visų, įtrauktų į šį procesą subjektų, bendrų pastangų. Geresnei veiklai užtikrinti visuose ūkio sektoriuose buvo įsteigtas Nacionalinis kokybės apdovanojimas privačiame ir viešajame sektoriuose, panašus į Europos ir JAV kokybės apdovanojimus [4]. 4.2.JAV gamybos standartų taikymas Japonijoje JAV Vyriausybės organizacijose kokybės vadybos metodai nėra naujiena. Jų svarba gerai suvokiama ir šie metodai taikomi, nuolat stengiamasi Vyriausybės darbą daryti geresnį ir efektyvesnį. Kokybės veiklą valstijose : skatina Valstijų Vyriausybės Taryba. Jos iniciatyva atliktas tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota kokybės vadybos padėtis 50-ties valstijų Vyriausybėse. Valstijų vyriausybėse kokybės vadybos veiklą sudarė: didesnės pastangos patenkinti vartotojus (klientus, rinkėjus, kitų institucijų darbuotojus); nauji vadovavimo įsipareigojimai, siekiant valdymo tobulumo; darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą, svarbesnių įgaliojimų piliečiams suteikimas; daugiau dėmesio procesų, produktų ir paslaugų kokybės įvertinimo priemonėms; darbo procedūrų racionalizavimas (trumpesnė komandų grandinė, mažiau popierizmo); strateginiai, ilgalaikiai planai gerinti produktų ir paslaugų kokybę; nauja organizacinė darbo aplinka, gerinant darbuotojų moralę; lankstesnė veiklos sistema (tarnautojų santykiai, ryšiai su išore). JAV ir Japonijos ekonominis bendradarbiavimas XXI a. suteiks galimybę vadovams ir darbuotojams keistis, gerinant savo darbo aplinką ir rezultatus. 1. Kokybės vadybos veikla valstijų vyriausybėse padėjo pasiekti šių teigiamų rezultatų; 2. sumažės valstijos tarnybų valdymo ir paslaugų kaštai; 3. valdyme ir sprendimų priėmime buvo geriau panaudotas darbuotojų intelektas, priimant sprendimus; 4. pagerėjo valstijų, įgyvendinusių VKV, įvaizdis; 5. pakilo darbuotojų moralė, profesionalumas ir produktyvumas; 6. pavyko pakeisti tradicinį valdymo stilių 7. (hierarchinį centralizuotą, orientuotą, į kontrolę) į visuotinės kokybės vadybos metodologija 8. pagrįstus vadybos metodus; 9. pakilo piliečių pasitenkinimo valdžios institucijomis lygis [5]. Pastaruoju metu dar daugiau susidomėta JAV Vyriausybės darbo ' kokybės vertinimu. B. Klintono administracija pažadėjo "pertvarkyti vyriausybę", ir jos darbo kokybė pradėta vertinti Amerikos vartotojų pasitenkinimo indeksu (ACSI). Į šią vertinimo programą įtrauktos šios agentūros ir departamentai: Žemės ūkio, Komercijos, Gynybos, Švietimo, Aplinkos apsaugos, Sveikatos priežiūros, Paslaugų administravimo, Žmogiškųjų resursų vystymo, Teisingumo, Darbo, NASA, Personalo valdymo, Visuomenės saugumo, Valstijų, Transporto, Žinių. ACSI įkūrėjai mano, kad Vyriausybės kokybę vertinti būtina, nes Vyriausybė sudaro didelę dalį ekonomikos. Todėl svarbu, kad valdžios institucijų veiklos kokybė būtų vertinama tokiu pat metodu kaip privačiame sektoriuje ir lyginama su juo. Pagal ACSI tyrimus vartotojų pasitenkinimas Vyriausybės tarnybų veikla skirtingas. Rezultatai svyruoja tarp 51 ir 87 balų šimto balų skalėje. Geriausiai vertinamos Moterų, Kūdikių ir Vaikų programos, Žinių Departamentas, o prasčiausiai -Profesinis saugumas, Sveikatos priežiūra. Tai paskatino JAV Vyriausybę daugiau dėmesio skirti kokybei, pasitelkiant į pagalbą ACSI. Šios organizacijos kokybės įvertinimo metodas yra geras tuo, kad pateikia ir rekomendacijas veiklai pagerinti [5], Didelį dėmesį kokybės vadybai JAV sveikatos priežiūros bei švietimo sistemose patvirtina tai, kad visai neseniai šių dviejų sektorių organizacijos buvo įtrauktos į Malcom Baldrige apdovanojimų programą. Be to, viena iš pagrindinių kokybės organizacijų Amerikoje - Amerikos kokybės asociacija (ASQ), turinti 3000 narių sveikatos priežiūros padalinį, pastaruoju metu aktyviai įsitraukė į platesnį kokybės vadybos įgyvendinimo sveikatos priežiūros organizacijose rėmimą. JAV taip pat veikia Nacionalinė sveikatos priežiūros kokybės asociacija (NAHQ), kurią sudaro 7000 specialistų ir 100 institucijų- Šios organizacijos misija - gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir remti Šios srities kokybės specialistų rengimą. Asociacija remia nuolatinį sveikatos priežiūros gerinimą, kuriant švietimo ir tobulėjimo galimybes visuose sveikatos priežiūros organizacijų vadovavimo lygiuose [6]. Visuotinė kokybės vadyba užima svarbią vietą Japonijos sveikatos priežiūros sektoriuje. Tai viena svarbiausių Juran instituto veiklos sričių. Šis institutas bendradarbiauja su daugiau kaip 60 sveikatos priežiūros organizacijų. Instituto darbuotojai teikia konsultacijas, kaip efektyviau vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms. Kiekvienoje sveikatos priežiūros organizacijoje svarbu sudaryti idealias sąlygas darbo organizavimui, planavimui ir vadovavimui [7]. Kokybe švietimo srityje šiuo metu daugiausiai rūpinamasi Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, JAV, Kanadoje. Šiose šalyse suprantama, kad nuo švietimo sistemos veiklos kokybės priklauso šalies mokslo tyrimų ir inovacijų efektyvumas bei ekonomikos pažanga. Japonijoje buvo įkurta Kokybės užtikrinimo aukštajame moksle agentūra (OAAHE). Agentūros tikslas - teikti Japonijos aukštojo mokslo institucijoms integruotas kokybės užtikrinimo paslaugas. Agentūros misija - įtikinti visuomenę, kad aukštajame moksle yra būtinas kokybės užtikrinimas ir pripažinti standartai. Agentūros veiklos kryptys: 1. kartu su aukštojo mokslo institucijomis skatinti ir remti kokybės nuolatinį tobulinimą; 2. teikti aiškią ir tikslią informaciją studentams, darbuotojams ir kitiems su švietimu susijusiems 3. asmenims apie aukštojo mokslo kokybę ir standartus; 4. kartu su aukštojo mokslo institucijomis vystyti ir taikyti kvalifikacijos schemas; 5. patarti, suteikiant apdovanojimus švietimo srityje; 6. bei universiteto vardą; 7. tiekti informaciją lygio žymėjimui; 8. skelbti gerą patirtį; 9. organizuoti institucijų veiklos ir tobulinimo programų analizę. Pagrindinė agentūros veikla - universitetų ir aukštojo mokslo koledžų veiklos analizė. Tai atliekama lankantis mokyklose ir atliekant visapusišką jų vadybos auditą, įskaitant dėstymo ir mokymosi kokybę bei standartus. Analizės rezultatai prieinami visuomenei. Agentūra remia nuolatinį kokybės ir standartų tobulinimą universitetuose bei koledžuose. JAV švietimo srityje veikia Amerikos mokyklų administravimo asociacija, kuri padeda pritaikyti kokybės vadybos principus mokyklų veiklai gerinti. Asociacija teikia konsultacijas, rekomenduoja mokyklas, kuriose buvo sėkmingai įgyvendinta kokybės vadyba, bei teikia informaciją apie naujausius kokybės vadybos pasiekimus šioje srityje. "Mokykla turėtų būti vieta, kur studentai džiaugtųsi mokymusi, patys nuolat ieškotų kokybės, pasitikėtų savimi ir gerbtų save bei aplinką. Tėvai, studentai, bendruomenės vadovai, administracija ir mokytojai - visi turėtų dirbti kartu, gerindami sistemą" [10]. Amerikos kokybės vadybos specialistai: F.C. Johnson ir AJ. Golomski mano, kad kokybės vadyba universitetuose turėtų būti vartojama keturiose pagrindinėse veiklos srityse: mokymo programose, švietimo administravime, dėstyme, moksliniuose tyrimuose. Švietimo institucijoms siūlomi šeši kokybės vadybos principai: 1. Vadovavimas. Vadovai turėtų sukurti vieningus tikslus, mokymosi kryptis bei vidinę aplinką, kurioje visi siektų šių tikslų. Vadovai turi užtikrinti, kad plėtros strategijos, sistemos ir metodai būtų vartojami kurti žinioms, lavinti sugebėjimams, kad požiūriai atitiktų švietimo tikslus. 2. Vartotojų supratimas. Mokyklos priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo, todėl būtina suvokti esamus ir būsimus visuomenės poreikius. 3. Faktinis sprendimų priėmimas. Efektyvūs sprendimai ir veiksmai turi būti paremti duomenų ir informacijos analize. Kokybės vadyba grįsta studentų veiklos matavimu, vartotojų pasitenkinimu, duomenimis apie darbuotojų veiklą, mokymosi proceso įvertinimu. 4. Žmonių įtraukimas. Visi su švietimo sistema susiję žmonės yra švietimo sistemos matas. Nuo darbuotojų priklauso visos mokymo įstaigos sėkmė. Tai intelektualinis kapitalas, nuo kurio priklauso švietimo kokybės lygis. 5. Procesai. Mokymas yra efektyvesnis, kai veikla yra valdoma kaip procesas. 6. Nuolatinis tobulinimas. Nuolatinis –procesų tobulinimas ir veiklos rezultatu gerinimas turėtų būti vienu iš pagrindinių mokyklos tikslų. Kokybe švietimo srityje aktyviai rūpinamasi ir Japonijoje. Pasibaigus projektui buvo pasiekti šie teigiami ir Japonijos taikymo mokyklose rezultatai: 1. organizacija ir jos nariai tapo dalykiškesni, atsirado didesnis tarpusavio supratimas, pasitenkinimas darbu; 2. pagerėjo bendravimas visuose lygiuose ir departamentuose; 3. suaktyvėjo personalo, tėvų ir mokinių dalyvavimas organizacijos veikloje; 4. pagerėjo vadovavimas; 5. projektas davė impulsą veiklos vystymui, daug kur atliekant patobulinimus. Tokių modelių naudojimas švietimo institucijose gerina ne tik pačių institucijų veiklą, bet ir abipusį ryšį su pramone. Aplinka, kurioje veikia universitetai, vis sparčiau tampa pasauline ir konkurencinga. Šiandien akademinė aplinka susiduria su tokia pat situacija kaip gamybos organizacijos prieš keletą dešimtmečių. Panašu, kad tik kokybės užtikrinimas ir galimybė veikti naudingai padės universitetams išlikti rinkoje. Tam galėtų padėti kokybės vadybos sistemų įgyvendinimas pagal ISO 9000 šeimos kokybės vadybos standartus. Kanadoje tarptautinių ISO standartų pagrindu buvo sukurtas modelis, kurį pabandyta įgyvendinti Kanados universitetuose. Nustatyta, kad kokybės vadybos principų įgyvendinimas universiteto aplinkoje yra naudingas ir netgi būtinas. Kokybės sistemos įdiegimas suteiktų galimybę racionalizuoti universitetuose vykstančius procesus, nustatyti, taisyti ir užkirsti kelią žemos kokybės problemoms bei sistemiškai gerinti kokybę, atlikti vidinius kokybės auditus ir pritaikyti įvairius statistinius kokybės gerinimo metodus. Kokybės sistemos universitete įdiegimas taip pat pagerintų studentų, jų būsimų darbdavių, tyrimų rėmėjų, vyriausybės ir kitų suinteresuotų šalių pasitikėjimą, kad jų reikalavimai kokybei bus patenkinti [13]. 5.Pasaulinės gamybos vadybos raidos tendencijos XXI amžiuje Kokybės suvokimo evoliucija tęsiasi. "Kai kurie dabartiniai principai ir koncepcijos išliks dalimi naujų kokybės užtikrinimo būdų, bet jie bus taikomi naujam kontekste,. o kokybė bus užtikrinama naujais metodais, pagrįstais naujomis vertėmis. Žymus JAV kokybės vadybos specialistas A. Freigenbaum Kokybės kongreso, 1998 metais vykusio Filadelfijoje, metu pristatė šešis pagrindinius kokybės raidos bruožus: 1. Žymiai pakito žmonių elgsena, dabar daugelis žmonių įvairiose pasaulio šalyse galvoja, mokosi, ryžtasi, veikia ir tiki, kad jie patys gali pagerinti: 2. savo darbo kokybę ir sukurti komandas veiklos rezultatams pagerinti ateityje; 3. naudojamų produktų ir paslaugų įsigijimo kokybę; 4. supančios aplinkos kokybę. Kokybė tapo viena iš svarbiausių vadybos idėjų dvidešimtame amžiuje. Atsirado nauja kokybės kaštų ekonomika, kuri paskatino kitaip pažvelgti į verslo strategijos rengimą. Kokybė tapo tarptautine verslo kalba. Tai reiškia, kad naujai sukurti geriausi kokybės metodai greitai tampa tinkami bet kurioje pasaulio šalyje. Plačiai pasklido kokybės vadybininkų pripažinimas, faktais paremtų sprendimų priėmimo būtinybė. Prasidėjo sisteminis ir kompleksinis verslo kokybės rezultatų matavimas [17]. Pasauliniai elektroniniai tinklai sukūrė ir toliau kurs naujas kokybės užtikrinimo galimybes. Kokybė XXI amžiuje aiškiai vaidins svarbiausią vaidmenį visų pirma visuomenėje ir ekonomikoje. "Kokybės taikymas tęsis nuo mokyklų ir ligoninių veiklos gerinimo iki šalies ekonomikos atvedimo į stipresnę poziciją pasaulinėje prekybos sistemoje. Taip, kaip kokybė buvo svarbiausias faktorius keliant Japonijos gyvenimo lygį po Antrojo Pasaulinio karo, taip ji atliks parašų vaidmenį šalyse, kurių ekonomika yra vystymosi lygyje. Naujoje pasaulinėje ekonomikoje į vertės kriterijus bėjau seniai esančių organizacijos klestėjimo, pelningumo, investicijų apsimokėjimo bei akcijų vertės, įtraukiami tokie kriterijai, kaip intelektualinio kapitalo kūriniai, verslo sąjungų formavimas, visuomenės negerovių tokių kaip skurdas, naikinimas ir vyriausybės veiklos efektyvumo gerinimas" [20]. "Pranašaujama, kad dvidešimt pirmas amžius bus kokybės amžius. Vartotojai visame pasaulyje reikalaus kokybės." [16]. Kokybė bus sėkmės faktorius ne vien tik versle, bet ir siekiant ekonominio stabilumo bei socialinės gerovės. Transformuojant ir adaptuojant pasaulio patirtį, būtina įvertinti tai, kad Lietuvoje yra specifinė nacionalinė kultūra. Nors diegiant kokybės vadybos koncepcijas Lietuvoje, bei adaptuojant užsienio šalių patirtį, jau yra nemažai nuveikta, tačiau kokybės siekimas yra nuolatinis tobulėjimo procesas, neturintis ribų. Politinis, ekonominis ir socialinis sektoriai dar nėra pakankamai reformuoti ir juose nėra pritaikyti visuotinės kokybės vadybos principai. Lietuvos ekonomika, užsibrėžusi ilgalaikį strateginį tikslą integruotis į Europos Ekonominę Bendriją, sėkmingai gali siekti šio tikslo vadovaudamasi visuotinės kokybės vadybos principais, kurie bus kelrodis kelyje į sėkmingą šalies politinį, socialinį ir ekonominį vystymąsi. Norint, kad įvyktų teigiami pokyčiai kokybės vadybos įgyvendinimo srityje, galintys daug įnešti į visas veiklos sferas, visų pirma būtina, kad valstybės vadovai ir kuo daugiau politikų suvoktų kokybės vadybos svarbą, įvertintų ir imtųsi atitinkamų veiksmų. Nuo jų požiūrio priklauso kokybės įgyvendinimas ir kituose ūkio sektoriuose. Deja, daugelis Lietuvos valstybės veikėjų yra nepakankamai įvertinę visuotinės kokybės vadybos svarbą, o dalis iš jų net nesusipažinę su šia pažangia vadybos metodologija. Su geranoriškų pavydu mums tenka stebėti kitų Šalių vadovų erudiciją kokybės vadybos srityje. Pavyzdžiui, JAV prezidento rinkiminės kampanijos metu žurnalo "Quality Progress" redakcija pateikė klausimus pretendentams į prezidentus George W. Bush'ui ir AI Gore'ui, kaip jie išrinkti prezidentais toliau plėtos VKV JAV Vyriausybėje, sveikatos, priežiūros sistemoje, švietimo sektoriuje, ir kaip jie rems ir plėtos Nacionalinių Baldridge ir kitų kokybės apdovanojimų veiklą. Abiejų pretendentų atsakymai buvo paskelbti straipsnyje "Ar kokybė ras namus Baltuosiuose Rūmuose?" [21]. Kažin kaip atrodytų interviu šia tematika su Lietuvos prezidentu, Seimo pirmininku ir Ministru Pirmininku? Visas ekonominis sektorius labai priklauso nuo politinio, todėl ateityje Lietuvos, kaip ir kitų šalių, ekonominė sėkmė priklausys nuo politikos, remiančios visuotinės kokybės vadybos iniciatyvas. Be puikiai žinomo kokybės vadybos įnašo JAV ekonomikai, siekiant išlaikyti konkurencinę poziciją pasaulinėje ekonomikoje, yra ir naujų patvirtinimų, kurie anksčiau buvo aprašyti apžvelgiant pasaulinius kokybės vadybos pasiekimus. Greitam ekonominiam vystymuisi labai svarbus ir kokybės vadybos skleidimas socialiniame sektoriuje. Lietuvos švietimo sistema šiuo metu yra sunkioje būklėje. Šiame sektoriuje stokojama lėšų pagrindinėms mokymo įstaigų reikmėms, jau nekalbant apie mokslinius tyrimus, inovacijas. Šis sektorius taip pat labai priklauso nuo politinio. Svarbu, kad švietimo svarbą tinkamai įvertintų Lietuvos vyriausybė ir susirūpintų šalies pažangaus vystymosi skatinimu. Mokslo institucijos skleidžia pažangiausias mintis, tad švietimo sistemos rėmimas yra svarbiausias uždavinys siekiant vieno iš pagrindinių visuotinės kokybės vadybos principų -nuolatinio tobulėjimo. Šiuo atžvilgiu taip pat labai svarbios kokybės mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos. Lietuvos vyriausybės dėmesys pažangiausioms mokslo idėjoms bei finansinė parama mokslo įstaigoms paremtų kokybės mokymo programas bei kokybės specialistų ruošimą, kas paspartintų visuomenės švietimą pažangiomis VKV idėjomis, o tuo pačiu paspartintų ir visuotinės kokybės idėjų diegimą visos Šalies mastu. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema šiuo metu pergyvena daug reformų toli gražu nėra tobula ir turi daug problemų. Tai kita labai svarbi socialinio sektoriaus dalis, reikalaujanti ypatingos valstybinės paramos. Si sritis nėra apleista. 1994 metais Sveikatos priežiūros ministerija paruošė kokybės užtikrinimo programą, o 1998 metais išleistas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį pradėti daryti medicininiai auditai, tolygūs kokybės sistemų auditams. Kai kurios medicinos įstaigos jau yra įgyvendinusios kokybės sistemas pagal ISO 9000 šeimos standartus. Tačiau dar nėra medicinos įstaigų, pasiruošusių dirbti pagal visuotinės kokybės vadybos principus. Nėra kokybės koordinavimo veiklos, trūksta vientisumo tarp reikalavimus keliančių organizacijų. Reikėtų patvirtinti Nacionalinę sveikatos priežiūros koncepciją, stiprinti visuomenės dalyvavimą, sprendžiant sveikatos priežiūros gerinimą. Gydymas, ligų prevencija, visuomenės švietimas sveikatos apsaugos klausimais yra tiesiogiai susiję su harmoningu visuomenės vystymusi. Kokybės vadybos metodų vystymas ir taikymas įvairiose veiklos srityse nėra lengvas procesas, todėl čia labai naudinga semtis patirties iš kitų šalių, vystant tarptautinį bendradarbiavimą, kuris pasaulyje darosi vis platesnis, skatinant glaudesnį kokybės profesionalų ir verslo lyderių bendradarbiavimą, vystant žinių ir informacijos keitimosi sistemą, kurios pagalba kiekviena dalyvaujanti šalis gauna naudos keičiantis ir skleidžiant geros praktikos pavyzdžius. Lietuvoje taip pat būtų naudinga vystyti platesnį tarptautinį bendradarbiavimą šiomis kryptimis: 1. bendradarbiauti su kitų šalių ir tarptautinėmis kokybės organizacijomis; 2. semtis patirties iš pirmaujančių pasaulio šalių; bendradarbiauti su kokybės metodų vystymą ir praktinį jų pritaikymą tiriančiais mokslininkais. Atsižvelgiant į Lietuvos siekį integruotis į Europos Sąjungą visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimą Lietuvoje"reikėtų plėtoti remiantis 1994 metais suformuota Europos kokybės politika, kuria siekiama suvienyti visų pastangas, laikytis vieningos kokybės strategijos, stiprinant ES konkurencingumą. Įgyvendinant ES kokybės politiką siekiama sudaryti sąlygas: 1. naujai kokybės kultūrai sukurti Europoje, pabrėžiant išskirtinį vartotojo vaidmenį; 2. Europos ūkio konkurencingumui didėti kitų ekonominių regionų atžvilgiu; 3. aukštos kokybės produktų rinkai Europoje. Europos kokybės politika įgyvendinama vykdant Europos kokybės programą. Europos kokybės programa -tai darbai, kurie vykdomi ES, nacionaliniame ir įmonių lygyje, prisilaikant vieningos strategijos. Kokybės vadybos varomosios jėgos Europoje yra Europos kokybės vadybos fondas ir Europos kokybės organizacija. Europos Bendrijos komisija pasiūlė, kad šios dvi svarbiausios esamos-»kokybės organizacijos Europoje suvienytų savo jėgas, sudarytų Europos Bendrijos kokybės platformą ir dirbtų kartu, įgyvendinant bendrus kokybės projektus Europoje. Tai neformali organizacija, ji sukurta, siekiant suvienyti geriausias Europos kokybės srities pajėgas, siekiant bendrų Europos Bendrijos politinių ir ekonominių tikslų. Vienas iš Europos platformos paskutinių kokybės projektų yra Europos vartotojo pasitenkinimo indeksas. Projekto tikslas - įvertinti vartotojų pasitenkinimą įvairiuose ūkio sektoriuose. Gauti rezultatai padės pramonininkams sužinoti, įvertinti ir palyginti vartotojų labiausiai vertinamas prekių savybes bei aptarnavimo kriterijus, taip pat ir pagrindinius reikalavimus pramonininkams. Žinant, kad Europoje gyvena kelios dešimtys skirtingų poreikių, papročių ir vertybių tautų, Europos šalių pramonininkams labai svarbu būti informuotiems apie Europos vartotojų poreikius atskirose Europos valstybėse ir geografiniuose regionuose. Mokslinė kokybės vadybos plėtra šiuo metu Vakarų Europoje labai intensyvi. Tai patvirtina ir 1997 metais sudaryta Sąjunga tarp pirmaujančių Europos universitetų, kurios tikslas sukurti Europos visuotinės kokybės vadybos magistro programą (EMPTQM). Programą dalinai remia Europos kokybės vadybos fondas. EMPTQM pirmiausiai orientuota į švietimą. Programos tikslas - sukurti įtakingą Europos universitetų tinklą, kuris gerintų visuotinės kokybės vadybos metodus, ir įtakotų prekių, paslaugų, darbo kokybę bei kultūrinę aplinką [20]. Šiek tiek vėliau, 1998 metų lapkritį, JAV Colorado valstijos universitete susikūrė Daugianacionalinė organizacijų tobulumo sąjunga (MAAOE). Sąjungos sukūrimą paskatino poreikis palaikyti ryšius su EMPTQMl MAAOE siekia apjungti skirtingų šalių ir atskirų1 veiklos sričių lyderių norą tirti, kurti, skleisti ir pritaikyti daugelį dalykų ir kultūrų apimančias žinias, būtinas siekti veiklos tobulumo. Išvados 1. Visose Japonijos veiklos srityse, ypač versle, kalbama ne apie tai, kiek laiko užims reikalai, o kada jie prasidės. Deryboms, sutarimui pasiek­ti japonai skiria laiko tiek, kiek reikia, o priimtą sprendimą realizuoja nedelsiant. Čia atvykti laiku yra labai svarbu, tačiau aukščiausiems va­dovams ir kitiems svarbiems asmenims leistina vėluoti nuo penkių iki septynių minučių dėl, „labai perkrautos" dienotvarkės. 2. Pirmiausia, žinojimas būna efektyvus, kai jis yra labai specializuotas. Tačiau siauros srities specialistas nieko negali vienas - be organiza­cijos. Pavyzdžiui, gabus matematikos mokyto­jas mokykloje yra niekas be kitų specialybių mokytojų ir mokyklos organizacijos. Pramogų kūrėjo negali būti, jei nėra techninės įrangos gamintojo. Ir atvirkščiai. Techninės įrangos ga­mintojas negali egzistuoti be programuotojo, kaip ir mokykla be mokytojo. 3. Iš JAV geriausia pasimokyti, kaip nereikia ją) sumažėjo apie 40%, kai dviejų pagrindinių žiniomis paremtų produktų (sveikatos apsau­ga ir švietimas) kaina pakilo apie tris kartus. Pačių darbininkų perkamoji galia beveik nepakito, nes smarkiai sumažėjus darbininkų skaičiui, išlaidos atlyginimams sumažėjo nuo 30% iki 12-15%, o produktyvumas labai smar­kiai išaugo. 4. Galima prognozuoti, kad išsivysčiusiose šalyse produkcijos gamyba iki 2020 metų iš­augs dvigubai, o darbininkų sumažės iki 10-12%. Kaip šios šalys „susitvarkys" su netekusiais darbo darbininkais? Jau dabar yra daug be­darbių Vokietijos Ruhr baseine ir Prancūzijos Lille rajone. Papildomas gamybos mažėjimas sukels didelių socialinių neramumų. O di­džiausia problema laukia Japonijos, kuri savo ekonominį stebuklą sukūrė gamybos dėka. Šiandien darbininkai ten sudaro apie 25% vi­sų dirbančiųjų. 5. Per tuos metus JAV sunaudo­jo naudoti protekcionistinių priemonių. Ten že­mės ūkio protekcinės priemonės per paskuti­nius 70 metų buvo naudojamos tradicinių kultū­rų (kukurūzai, kviečiai, medvilnė) vietinių sunaudo­jo nesuskaičiuojamus milijardus dolerių, tačiau iki šiol tai teatneša Amerikai didžiulius nuo­stolius. O štai neseniai pradėtoms auginti sojos pupelėms apsaugos nėra, o rezultatai puikūs. Kiekvienam 1%, kuriuo sumažėjo gamin­tojų skaičius ir nukrito kainos, išsivysčiusio­se šalyse į protekcines priemones buvo pridė­ta daugiau nei 1%. 6. Profsąjungos ir kiti susivienijimai, darydamiesi vis mažesni, politiškai tampa vis galin­gesni. Paskutiniuosiuose JAV prezidento rin­kimuose darbininkų balsai turėjo kur kas di­desnę įtaką, nei prieš 40 ar 50 metų. Šimtą metų JAV prekybos organizacijos bu­vo aršios (bent jau žodžiais) laisvos prekybos šalininkės. Dabar jos tapo tiek pat aršios „glo­balizacijos" priešininkės ir „stumia" griežtas protekcionistines priemones. Visiškai nesvar­bu, jog tikroji priežastis yra ta, kad pramonės gamyba dėl efektyvumo didėjimo suteikia vis mažiau ir mažiau darbo vietų. Kai kurie po­litikai vis dar negali suprasti, jog didysis prie­šas, kuris „atima" darbo vietas, yra ne užsienio gamintojai, o gamybos efektyvumo didėjimas Japonijoje. Jau šiuo metu labai nedidelė išsivysčiu­sių šalių dirbančiųjų dalis gali aprūpinti mais­to produktais ir prekėmis visą savo šalį. Raudona pavojaus linija yra kur kas arčiau, nei pripažįsta dauguma mūsų žymių ekono­mistų ar visuomenės veikėjų. Dažniausiai jie ignoruoja skaičius, kurie turėtų priversti susi­mąstyti. 7. Milžiniška Japonijos vartotojų masė yra ties ri­ba, kai suvartojama daugiau, nei galima paga­minti. 1997 metais mokslininkų grupė, ruošiant ataskaitą JAV Nacionalinei Saugumo Tarybai (U.S. NATIONAL inteligente Council (NIC)) prognozavo, kad nuo 2025 metų Japonija kasmet turės importuoti apie 175 milijonų tonų grūdų (iki 2030 metų metinis importo kiekis pasieks 200 milijonų tonų, t.y. tiek, kiek dabar kasmet eksportuojama grūdų visame pasaulyje). 8. Po 1997 metų Japonija iš esmės pradėjo nau­ją, provincijas aprėpiančią programą, skirtą padidinti gamybai iki galimybės eksportuoti. Programa buvo labai sėkminga. Tik kyla pavo­jus, kad laimėjimai bus trumpalaikiai, nes pro­vincijų žemių aplinkosauginiai nuostoliai yra labai dideli. Be to, žymiai padidėjo brangaus požeminio vandens panaudojimas. Literatūra 1. Harrington, H. 1. (1999). International Academy for Qaality (IAQ), past and future, The TQM Magazine, Vol. U, Number 6, p. 371. 2. Jagadeesh, R. (1999). Totai .ąuality management in India -perspective and analysis. The TQM Magazine, Vol. 11, ' Number 6, p. 437. 3. Bertin, M. E. (1999). A view of quality trends in South America in the twenty-first century. The TQM Magazine, Vol 11, Number 6, p. 409. 4. Dervitsiotis, K. N. (1999). Quality in Greece: past and present. The TQM Magazine, Vol. 11, Number 2. p. 84. 5. Charlton Andrw H., Joseph E. Stigliz, A Development – friendly Prioritiration of Doha Round, Oxford University, and Columbia University, New York. 6. Gerald R. Ford, Enhaucing the Benefits for Developing Countriesir Doha Development Agenda Negotiations, Public Policy The University of Michigan. 7. Kim Anderson, “Subsidies and Trade Barriers,” May 14, 2004, p.1.Bhagwati, 1971. 8. Doug Koplow & Cutlers J, Cleveland, “Subsidies and Market Interventions,” January 19, 2007, p. 4. 9. Giovanni Nicole De Vito, “Market Distortions and Competition: The Particular Case of Malaysia,” p. 16. 10. Helpman and Krugman, 1989. Johnson, 1965. Norman Myers and Jennifer Kent, Perverse Studies,” 1998, p. xiii. 11. Knirsh, et al., “Deadly Subsidies,” May 31, 2006. Arvind Panagariya, “Opponent’s Comments on Subsidies and Trade Barriers, “ May 14, 2004. Murray N. Rothbard, “Man, Economy, and State: 12. Government and the Economy, 2004, p.1. http//www.wto.org/English.thewto_e/tif_e/agrm8_ehtm. 13. http//www.eia.doe.gov/oiaf/servicerpt/subsidy1/introd.html. 14. http//www.globalsubsidies.org/rabrique.php. 15. http//www.iisd/subsidies, p.1. 16. http//www.trade.gov/fair-trade/index.asp. 17. http//www.bized,couk/virtual/de/copper/theory.th19.htm, p.1. 18. http//www.petitions.com/petition/stopthesubsidies, p.1. 19. http//www.iisd.org/subsidies/distorting.asp, p. 1. 20. http//www.iisd.org/subsidies/trade.related.asp, p.1. 21. http//www.one.oerg/trade-justice, p.1. 22. http//www.wto.org/English/tratop_e/scm_e/subs_ehtm. 23. Center for Trade & Development, “Guide to WTO 24. Agreements, p.1. 25. Ludwig von Mises Institute, “the Economies of Violent 26. Intervention in the Market,” June 12, 2007, p.1. 27. [Interaktyvus], Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!