Janinos Degutytės kūryba

 • Lyrika - tai žmogaus dvasiniai rūpesčiai, joje jaučiamos laiko problemos ir klausimai.
• Poezijoje sprendžiami būties klausimai, mąstoma apie žmogaus gyvenimo prasmę, remiamasi istorija.
• Janina Degutytė kūryboje tęsia Salomėjos Nėries tradicijas, jai svarbios tikros meilės, ištikimybės, tiesos temos.
• Janina Degutytė išleido eilėraščių rinkinių:Ugnies lašai, 1959; Dienos – dovanos, 1960; Ant žemės delno, 1963; Šiaurės vasaros, 1966; Pilnatis, 1967; Šviečia sniegas, 1970; Prieblandų sodai, 1974; Tarp saulės ir netekties, 1980; Purpuru atsivėrusi, 1984. Yra parašiusi eilėraščių, pasakų ir pasakojimų vaikams (Pelėdžiuko sapnas, 1969; Saulėtos dainelės, 1972; ir kt.). Degutytės eilėraščių yra išversta į rusų, latvių kalbas.
• Šilagėlę atnešei iš miško...
• Pilną taurę mėlyno spindėjimo,
• Su rasa dugne. ...
• Gal save tu man čia palikai?
• Pilną šilo kvapo ir čiulbėjimo –
• Ir su ašara dugne...
• 1960
•
• Poezijos kūrinys jai buvo monologinis kalbėjimas. Monologinis kalbėjimas– vieno žmogaus kalbėjimas. Vėliau jos poezija prisipildė gamtos vaizdų ir muzikos. Gamta tapo pagrindiniu poetės motyvu.
• Motyvas - literatūros teksto mažiausio turinio vieneto tema. Teksto turinio vienetai didėjimo tvarka yra tokie: frazė, sakinys, pastraipa, strofa, skyrius, dalis, kūrinys:
• “Ažuolai ąžuolai – duokit man savo jėgą (...)”
•
• J. Degutytė turėjo motiną, sirgusią alkoholizmo liga. Su motinos alkoholizmu poetė kovojo beveik visą gyvenimą – tai psichologiškai traumavo ją vaikystėje, darė didžiulę įtaką jos kūrybai... Galbūt todėl J. Degutytei tikrieji namai – tai gamta:
• „Kiekviena akis vėdryno
• Švies man ugnele namų“.
• Įžymi literatūros tyrinėtoja Vanda Zaborskaitė rašė apie Janiną Degutytę:
• „Atviro jausmo poetė, atviro ir gilaus egzistencijos išgyvenimo, etinio maksimalizmo žmogus, stovintis tarp gyvybės apstumo ir mirties nuojautų.“
• Egzistencija – gyvavimas, būtis.
• Maksimalizmas – didžiausių tikslų siekimas.
• J. Degutytės poezijoje gamta sužmoginama, o žmogui suteikiamos gamtos savybės.
• Žmogus susilieja su gamta, gamtoje jis nesijaučia vienišas, nejaučia baimės. Vienintelis prieglobstis, kur iš tikrųjų J. Degutytės lyrinis subjektas jaučiasi saugus – tai gamta. :
•
• “Laiko žmogų kaip žvaigždę
• Žemė ant savo delno”.
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!