Janinos Degutytės gyvenimas

Atėjus į pasaulį 1928 m. liepos 6d., Janina Degutytė priklauso tai ypatingai „trisdešimtųjų metų gimimo” kartai, kuri daugelio tautų literatūrose tebeturi lemiamą balsą. Kartai poetų, kurių vaikystę ir jaunystę rūsčiai brandino karas ir pokaris.
Rašytoja gimė Kaune, Šančiuose. Maža žalia gatvelė atsremianti į Nemuną. Medinis keturių butų su mansarda namas, statytas senelio rankomis. Kelios vyšnaitės, plačiai išsikerojusios alyvos ie aukšta aukšta kriaušė, kurios net net iššalusios senelė neleido nukirsti.
Nevaikiška, skaidesnė nėgu našlaitės Janinos Degutytės vaikystė. Vaikystė be motinos meilės, be jos globojančios šilumos – ji buvo pragerta. Sunkios vaikiškos nevilties valandos, tačiau motinos mirtis daug ką pridengė, atverdama kūrybai gyvą kraujo ryšį. Vaikiška meilė, gailestis, sumišęs su skaudžiu, jau nevaikiško kaltės jausmu.
Gal ta baisiai skriaudžiamo vaiko ištikimybė jau tada reiškėsi pareigos, atsidavimo žmonėms dvasia – nesavanaudiška ir nieko sau nereikalaujanti.
Senelė ir tėvas, šviesusis žmogiškumo pasaulis, atsvara prieš tamsųjį, baugųjį. Bet 1942 m. Atsitiktinai žuvo tėvas. Kai nebeliko tėvo, senelė tapo vienintele užuovėja – iš jos rankų nebuvo sunki ir duonos riekė, kurią ji slapčia išnešdavo alkanai mergaitei. Tačiau ne ilgam – senelė mirė 1946 m. „baltą vasario pūgos naktį nuo insulto“.
Sekant artimiausius poetės giminystės ryšius, ryškėja gana aiškūs priešingų linijų, charakterių ir likimų susikirtimai. Išoriškesni – kaimo ir miesto. Miestietė mama nemėgusi kaimo ir kaimiečių. Tėvas taip ir likęs kaimo vaiku, ir jo motina neparodžiusi šilumos anūkei, nes ji buvo „tos miestietės“ dukra. Skirtingos kalbos – namuose girdėjosi ir lenkų kalba. Motinos išdidumas, begalinis vitališkumas – iš vienos pusės ir bevališkumas, visiškas silpnumas–iš kitos.Tėvo gerumas, o kartu ir neryžtingumas. Senelio karštumas, praktiškumas, griežtas savarankiškumas ir tykus senelės gerumas, šviesumas, begalinis pažinimo troškimas. Du ryškūs vaikystės antipasauliai – juodas girtų motinos naktų košmaras ir tėvo šviesumo, senelės gėlių, žydinčių alyvų, varvančios kriaušės, morkų pyragų ar vėliau slapta tiesiamos duonos riekės – žmogiškumo pasaulis.
Juodo ir balto antinomijos, įvairiais tiesioginiais ir metaforiškais vaizdiniais atsikartojančios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!