J. Biliūnas "Vagis"

Pavadinimu „Vagis" norima lyg pabrėžti socialinį žmogaus vaidmenį vi­suomenėje (atstumtas, nepageidaujamas, pažeidžiantis visuomenės normas), tačiau novelėje iškyla kita žmogaus reikšmė - dvasingoji. Dėmesio centre ne vagis, o pasakotojas, kurio gyvenimas, dvasinė būsena nulemta susitikimo su vagimi.
Novelės vidurys.
Grįžęs iš savo paties piršlybų, žmogus, pajutęs nerimą, išėjo pažiūrėti gy­vulių. Pamatęs svetimą žmogų išvedant mylimą arklį, trenkė su kūle ir užmušė vagį. Atsitokėjęs numirėlį nuvežė toliau nuo namų, išvertė jį pagriovin ir nie­kam nematant grįžo namo. Kitąryt atradę vagį bei supratę, ką jis padaręs, kaimo žmonės ir policija žmogžudžio labai ir neieškojo, tačiau pačiam šio įvy­kio kaltininkui dvasinė ramybė dingo visam gyvenimui.
1. Žmogaus būsena iki nusikaltimo;
1. Vaizdas atsikėlus;
1. Arkliavagio nužudymas;
1. Žmogaus veiksmai ir dvasiniai išgyvenimai po nusikaltimo;
a) arkliavagio apieškojimas;
b) lavono atsikratymas;
5. Žmogžudystės įvertinimas:
a) aplinkinių žmonių;
b) paties savęs.
Laikas
Pasakotojo gyvenimo istorija susijusi su objektyvia tikrove, nulemta tam tikro įvykio - susitikimo su arkliavagiu.
Susitikimo laikas -vėlus žiemos vakaras, šviesi naktis. Tačiau tekste nėra smulkaus to laiko aprašymo, jo detalės („mėnesiena", „tyla aplinkui", „traškėjo nuo šalčio tvoros" ir kt.) atlieka pagalbinį vaidmenį.
Tekste ryškėja biografinis pasakotojo laikas, kuriame nėra sąstin­gio, jis nuolat einantis į priekį. Ištraukos pradžioje prisimenama jaunystė, grį­žimas iš savo paties piršlybų, vėliau dramatiškas susitikimas su vagimi, o pabaigoje - sąžinės graužaties ir nerimo kupina senatvė. Gyvenimo istorija vertinama iš dabarties laiko pozicijų, tačiau svarbesnė yra praeitis, atskleidžiama retrospektyviniame plane. (Toks požiūris į praeitį būdingas lyrinei prozai). Žmogaus praeitis sąlygoja ne tik jo dabartį, bet susijusi ir su ateities perspektyvomis. Taigi svarbiausias ištraukos laikas- sąžinės graužimas visą likusį gyvenimą.
Erdvė
Ištraukoje minima įprasta realistinėje prozoje kaimo erdvė: namas, gur­bas. Užmuštas nusikaltėlis vežamas kuo toliau nuo namų, t. y. 10 varstų ( 1 varstas – 1,067 km), ir išverčiamas pagriovin. Tuo būdu jam atimama galimybė būti saugioje, sukul­tūrintoje, civilizuotoje aplinkoje, nes jis pažeidė žmogaus sąmonės, žmonijos kultūros raidos dėsnius, nepakluso visuomeniškumo (santarvės) idėjai. Tą aki­vaizdžiai patvirtina ir ant veido...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!