J. Biliūnas "Brisiaus galas"

Jonas Biliūnas – pirmasis pasirengęs lietuvių rašytojas, kėlęs sau aukštus reikalavimus. J. Biliūno kūryboje svarbiausia ne pats įvykis, o jausmai, kuriuos jis sužadina. Meistriška forma ir humanistinėmis idėjomis pasižymi apsakymas “Brisiaus galas”. Šį kūrinį J. Biliūnas rašė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, tad nenuostabu, jog jame stiprus mirties motyvas.
Apsakymas prasideda siauru aplinkos aprašymu, pristatant pagrindinį veikėją – Brisių. Jis apibūdinamas autoriaus žodžiais – senas, žilas, apžabalęs. Mato Brisius “kaip per dūmus”. Dūmai – pilki, o pilka spalva reiškia menkumą, senatvę, vienatvę. Šuo jaučiasi nereikalingas, tačiau iš paskutiniųjų stengiasi būti naudingu. Dažnai be reikalo loja, o susigėdęs mėgina atsiprašyti ir slepiasi. Namiškiai veja Brisių iš trobos, šaukia ant jo. “Verčiau ant spalių gulėti” – vis mažiau maišysis. “Taip ir skursta senatvėj…” Liūdna dabartis priverčia Brisių atsigręžti į idealią praeitį, kai buvo mylimas.
Laikas persikelia iš dabarties į praeitį, skaudi realybė virsta maloniu prisiminimu. Tuomet Brisius buvo jaunas, galėjo žaisti su vaikais, eiti medžioti, saugoti galvijus – jis jautėsi naudingas, ko trokšta ir dabar. Besvajodamas šuo užmiega. Sapnas apie ančių medžioklę įrodo jo norą būti reikalingu. Tačiau ateia šeimininkas ir miegą nutraukia. Brisius negali patikėti tuo, ką mato: žmogus su šaudykle. O išgirdęs, kad jį šaukia, mano, jog nori pasijuokti. Nenorom Brisius seka iš paskos lyg nujausdamas ką negero. Eina jis :”ne taip, kaip pirma – jaunas ir linksmas”, bet nuliūdęs, tartum kaltas būtų. Vedasi šeimininkas šunį iki pamiškės ir ten sustoja.
Ekspozicijoje Brisius guli šalia “dienadaržio durų”, atviroje erdvėje. Šuns prisiminimuose erdvė – laukas, miškas – taip pat ne uždara, o visiems prieinama. Paskutiniame epizode Brisius ir šeimininkas “pamiškėj sustoja”. J. Biliūnas vaizduoja konkrečią ir tikrovišką erdvę, nuolat besikeičiančią. Jos kaita susijusi su tuo, ką Brisius veikia: guli, prisimena, sapnuoja ar eina. Miegodamas kieme šuo jaučiasi saugus, tačiau, kai šeimininkas jį nusiveda už klojimo, saugumo jausmas dingsta. Sava erdvė pakeičiama svetima. Skirtingos erdvės atstovauja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!