J. Apučio “Nesmagu, kad liekat vienas” analizė

Juozo Apučio novelėje „Nesmagu, kad liekat vienas“ yra perteikiamas kelio ir gyvenimo palyginimas per sunkvežimio vairuotojo ir pakelėje sutikto berniuko ryšio su aplinka. Kūrinys yra pasakojamas trečiuoju asmeniu, dėmesys sutelktas į vilkiko vairuotoją, išvažiavusį iš miesto su labai mažai kuro. Novelėje yra ryškus kelionės motyvas, veiksmo laikas – greitai temstanti ir besibaigianti diena. Pagrindinis veikėjas kūrinio pradžioje jaučia baimę, nes ant prietaisų skydelio užsidegė raudona švieselė, dėl pasibaigiančių degalų. Tačiau šioje situacijoje jis jaučia ir džiaugsmą : „Aiškus žinojimas, kad gali galutinai sustoti kur nors vidury miškų, žadino jame keistą vėsią baimę, kuri kartu buvo ir baimė, ir kažkoks nenusakomas džiaugsmas, kokia didinga priešprieša gyvenimui, kurio dar niekada jis nėra keikęs. Nors gyvenimas jam ir neparodė kokios meilesnės vypsenos.“ Sustojęs vairuotojas ėmė stabdyti kitus žmones ir klausti jų ar toliau važiuojant yra kuro kolonėlės. Kelią galima interpretuoti kaip gyvenimą, o sunkvežimio kurą kaip likusį gyvenimo laiką. Nors yra baimė toliau keliauti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!