Įtariamojo teisinės padėties ikiteisminiame tyrime aspektai. Kursinis darbas

Įvadas 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2002 m. kovo 14 d. įstatymu patvirtintas naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­deksas (toliau – BPK)1. Rengiant naująjį BPK buvo iš esmės pakeista ikiteisminio tyrimo koncepcija atsižvelgiant į šiuolaikinę baudžiamojo proceso teoriją bei praktiką užsienio šalyse, ypač pabrėžiant žmogaus teisių užtikrinimą. Bet anot dr. R. Burdos, nusikaltimų tyrimo sistema vis dar turi tarybinį kvapą”2. Vakarų šalių mokslininkai tokį esamą nusikaltimų tyrimo procesą vadina inkviziciniu”3. Galima teigti, jog būtent inkviziciniam nusikaltimų tyrimo procesui būdingas kruopštus ikiteisminis nusikaltimo tyrimo medžiagos rengimas. P. Ancelis pažymi, jog Freiburgo mokslinio tyrimo centre prof. K. Tiedemanno parengti siūlymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. yra tie minimalūs standartai, kurie turi būti užtikrinti bet kuriame baudžiamojo proceso modelyje””4. Inkvizicinis reformuotas procesas rekomenduojamas toms šalims, kurios nori pabrėžti Vyriausybės pareigą siekiant valstybėje išlaikyti socialinį balansą. Be to, pastarasis modelis yra veiksmingesnis ir pigesnis už rungtyninį. Minimi faktoriai, matyt, buvo lemiami, projektuojant ir priimant mūsų valstybės Teisinės sistemos reformos metmenis. Šis darbas skirtas įtariamojo apklausos ypatumų analizei. 1.Įtariamasis apklausos metu Ikiteisminio tyrimo stadijos uždaviniai yra: greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtaria­mus padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme.5 Kad teismas galėtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamą­ ją bylą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys apie visus nusikalstamos veikos po­žymius. Pirmieji procesiniai veiksmai, sulaikymas, apklausa gali turėti esminę įtaką kaltinimo, tyrimo krypčiai, todėl atitinkamai ir gynybos pobūdžiui. To garantija – ir advokato dalyvavimas atliekant šiuos veiksmus. Jei jo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis, gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas. Advokatas, apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį, teisiamąjį, neturi teisės to atsisakyti. Jis privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį arba lengvinančios jo atsakomybę, ir privalo teikti jam reikiamą juridinę pagalbą (BPK 57 ir 58 straipsniai).6 Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato: po pirmosios apklausos, jei būna aišku, kad gynėjo pasimatymai su suimtuoju turės neigiamą įtaką visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, kvotėjui ir tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju, kontroliuoti susirašinėjimą per pirmąsias 15 sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų, prokuroro ir teisėjo sutikimu – ir ilgiau. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl šios kontrolės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio šeštoje dalyje numatytai teisei į gynybą ir teisei turėti advokatą, konstatavo, kad ši norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Laikydamiesi LR BPK 78 str. nustatytos tvarkos, prokuroras ir iki­ teisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus LR BPK numatytus veiksmus. Įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šiame Kodekse numatytus veiksmus. Gavės tokį prašymą, prokuroras gali: 1) pats atlikti prašomus veiksmus; 2) įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus; 3) atsisakyti atlikti prašomus veiksmus. Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per septynias dienas nuo jo gavimo prašymą pateikęs asmuo turi teise apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Teisėjo priimtas sprendimas yra galu­tinis. Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksniai, kurių prašo įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą.7 Jeigu įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis prašo atlikti veiksmą, kurį atlikti turi teisę tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją dėl šio veiksmo, gali pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo atlikimą. Vadovaudamasis šiuo straipsniu, nukentėjusysis negali skųsti proku­roro nutarimo atsisakyti skirti įtariamajam nukentėjusiojo prašomą kardomąją priemone. 2.Įtariamojo teisės apklauso metu Įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis bei jo atstovas turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų metu užduoti klausimus, susipažinti su jų prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl šių protokolų turinio. Tiesos nustatymas byloje - procesas, kuris prasideda nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir tęsiasi iki nuosprendžio priėmimo bei bylos išnagrinėjimo kontrolinėse baudžiamojo proceso stadijose. Pabrėžtina, kad tiesa byloje bus nustatyta tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus surinkti visi būtini duomenys, kurie nagrinėjant bylą teisme taps teisminiais įrodymais, sudarančiais nuosprendžio pagrin­dą. Tokiu būdu nuo ikiteisminio tyrimo kokybės labai daug priklauso bylos nagrinėjimo teisme efektyvumas, nuosprendžio teisingumas.8 Ikiteisminio tyrimo metu duomenys, turintys reikšmės nusikals­tamai veikai tirti ir nagrinėti, surenkami atliekant tyrimo ir kai kuriuos procesinės prievartos veiksmus: liudytojų ir įtariamųjų apklausą, aki­statą, parodymą atpažinti, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimen­tą, objektų tyrimą, apžiūrą, ekspertizę, asmens apžiūrą, kratą, poėmį, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą, slaptą sekimą ir kt. Šių veiksmų efektyvumas priklauso nuo: • tinkamo jų parengimo; • operatyvaus atlikimo; • prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir operatyvinių darbuotojų sąveikos; • specialistų da­lyvavimo; • kriminalistikos mokslo rekomendacijų įdiegimo; mokslinių bei techninių priemonių panaudojimo bei kitų objektyvaus ir subjek­tyvaus pobūdžio veiksnių. Prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jeigu tai atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 170 str.)9 Kai ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi teisę duoti at­skiruosius pavedimus BPK 175 str. tvarka, taip pat pavesti vietos iki­teisminio tyrimo pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus. Vietos ikiteis­minio tyrimo įstaigoms pavedimus prokuroras gali duoti žodžiu arba raštu. Jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kontroliuojantis tyrimą ir jam vadovaujantis prokuroras gali atlikti atskirus tyrimo veiksmus. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pa­reigūną ar prokurorą reikėtų įvardinti kaip profesinės sąveikos subjektus. Pirma, turi būti pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ne prokuroro procesinis įrankis, o savarankiškas atsakingos misijos veikėjas; kuo daugiau laisvės nepažeisdamas profe­sinės kompetencijos turi ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tuo didesnė jo atsakomybė už atskirų veiksmų atlikimą ir viso tyrimo rezultatus. Antra, ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats iškelia versijas ir parengia nusikalstamos veikos tyrimo planą, numato tyrimo veiksmų atlikimo laiką ir taktiką bei pan. Prokuroras šiais atvejais gali pakoreguoti ak­tyviai dirbančio pareigūno tyrimo planą ar atskirų veiksmų atlikimo variantus bei būdus. Trečia, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas dirba aplaidžiai, priklausomai nuo aplaidumo laipsnio ir priežasčių prokuro­ras gali jam daryti psichologinį poveikį ar taikyti (reikalauti, kad būtų taikomos) drausminio-administracinio poveikio priemones. Ketvirta, normalioje tyrimo situacijoje prokuroras pats atlieka tyrimo veiksmus paprastai tais atvejais, kai tyrimo veiksmas gali sukelti padidintą rezo­nansą ar turėti svarbią reikšmę tyrimui arba kai prokuroras, turėdamas kaltinimo palaikymo teisme patirtį, prognozuoja galinčias teisme iškil­ti kaltinimą komplikuojančias situacijas. Penkta, prokuroras atlieka tyrimo ar kitokius veiksmus, kurie pagal įstatymą yra išimtinė proku­roro kompetencija arba kurie be prokuroro patvirtinimo neturi teisinės galios.10 3.Įtariamojo statusas pirmosios apklausos metu BPK straipsniuose, nustatančiuose įtariamojo, jo gynėjo ar nu­kentėjusiojo statusą (BPK 21,28 ir 48 str.), numatyta, kad šie proceso dalyviai, siekdami įgyvendinti savo procesinius interesus, proceso metu gali pareikšti įvairius prašymus, pavyzdžiui, surinkti jiems nau­dingus ir su ikiteisminiu tyrimu susijusius duomenis atliekant tyrimo veiksmus, taip pat reikalauti atlikti kitokius veiksmus. Komentuoja­mame straipsnyje, kuriame sukonkretinamas tokių garantijų turinys, numatyta įtariamojoje gynėjo ar nukentėjusiojo prašymų realizavimo procedūra.11 Įtariamasis, jo gynėjas, ar nukentėjusysis atlikti jiems reikalingus veiksmus prašo raštu. Tokiame prašyme proceso dalyvis privalo nurodyti aplinkybes, kurios, jo nuomone, gali būti nustatytos tyrimo veiksmu, įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis gali prašyti ne tik papildyti ikiteisminį tyrimą, bet ir pareikšti prašymus kitais klausi­mais: pakeisti kardomąją priemonę, pakeisti įtariamojo veiksmų kvali­fikavimą, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą ir t.t. Tokio pobūdžio prašymai taip pat turi būti argumentuoti. Visais atvejais nurodyti proceso dalyviai prašymus įteikia prokuro­rui, nesvarbu, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo parei­gūnas. Jeigu prašymas suformuluotas netiksliai ar neapibrėžtai, proku­roras privalo išsiaiškinti proceso dalyvių norą ir padėti jiems tiksliai išdėstyti bei argumentuoti savo prašymus, {tariamasis ir gynėjas prieš pareikšdami prašymus gali juos kartu apsvarstyti. Išanalizavęs proceso dalyvio prašymą ir atsižvelgdamas į iki­teisminio tyrimo medžiagos aplinkybes, prokuroras arba patenkina prašymą, arba ji atmeta, atsisakydamas atlikti prašomus veiksmus. Prokuroras, patenkindamas įtariamojoje gynėjo ar nukentėju­siojo prašymą, gali pats atlikti prašomus veiksmus ar įpareigoti juos atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigą. Prokuroras pats atlieka prašomus veiksmus pirmiausia tais atve­jais, kai veiksmų atlikimas priklauso jo kompetencijai, pavyzdžiui, inicijuoti, kad apklausą atliktų ar ekspertizę paskirtų ikiteisminio ty­rimo teisėjas, pakeisti kardomąją priemonę, nutraukti ikiteisminį tyri­mą ir pan. Prokuroras esant būtinumui pats gali atlikti prašomus tyri­mo veiksmus dėl papildomų aplinkybių nustatymo tiek tais atvejais, kai jis atlieka ikiteisminį tyrimą, tiektais, kai nusikalstamą veiką tiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Prokuroras įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną atlikti prašo­mus veiksmus, užrašydamas ant įtariamojoje gynėjo ar nukentėjusio­jo prašymo atitinkamą rezoliuciją. Prokuroras gali atmesti įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo prašymą tada, kai jie prašo išaiškinti aplinkybes, kurios neginčijamai u nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje arba neturį esminės reikšmės, arba nesusijusios su tyrimo medžiaga. Prokuroras atmeta kitokius prašymus (pavyzdžiui, pakeisti kardomąją priemonę ir pan.), jeigu tokie prašymai prieštarauja proporcingumo principui (BPK 11 str.) arba nėra pagrįsti. Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus prokuroras privalo surašyti nutarimą. Visiškai ar iš dalies atmesdamas prašymus, prokuroras privalo savo sprendimą motyvuoti dėl kiekvieno prašymo atskirai.12 Prokuroro nutarimą atsisakyti atlikti prašomus veiksmus įta­riamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokio nutarimo apskundimo terminai, procedūra ir skundo išsprendimo pasekmės išsamiai yra reglamentuoti komentuojamo straipsnio 3 ir 4 dalyse. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Iki­teisminio tyrimo stadijoje kardomąsias priemones skiria prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro prašymu. Prokuroras skiria kardomąją priemonę arba inicijuoja jos skyrimą vadovaudamasis pro­porcingumo principu (BPK 11 str), bendrosiomis kardomųjų priemo­nių skyrimo nuostatomis (BPK 121 str.) ir atskirų rūšių kardomųjų priemonių skyrimo pagrindais. Nukentėjusieji, kaip nusikalstamų veikų aukos, paprastai pateikia prašymus reikalaudami pakeisti kardomąją priemonę į griežtesnę (dėl tam tikrų interesų gali būti ir priešingai). Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu prokuroras atsisakė skirti įtariamajam nukentėjusiojo prašomą kardomąją priemonę, nukentėjusysis negali skųsti tokio prokuroro nutarimo komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią taisyklę, mano, kad atsižvelgiant į specifinę kardomosios priemonės paskirtį ir pro­porcingumo principo nuostatą šioje situacijoje lemiamas žodis pri­klauso prokurorui ir jis negali būti kvestionuojamas.13 Įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis bei jo atstovas gali: a) dalyvauti atliekant eksperimentą, parodymų patikrinimą vietoje, apžiūrą ir kt.; b) dalyvauti įtariamojo, nukentėjusiojo, liudytojo (pri­klausomai nuo to, kas pateikė prašymą) apklausoje ir užduoti klausi­mus apklausiamam asmeniui; c) susipažinti su apklausos ir kitų tyrimo veiksmų, kuriuos atliekant dalyvavo, protokolais, pateikti pastabas dėl jų turinio. Šios taisyklės yra logiška procesinių garantijų, kurias nusta­to įstatymas, gindamas proceso dalyvių (įtariamojo, jo gynėjo, nukentėjusiojo) interesus ne tik įrodinėjimo procese, bet ir sprendžiant kitus reikšmingus ikiteisminio tyrimo dalykus, tąsa ir pasekmė. Įtariamasis - baudžiamojo proceso dalyvis. Kaip procesinė figūra, jis žinomas tik ikiteisminio tyrimo (kvotos ir parengtinio tardymo) stadijai. Bet tai vi­siškai savarankiškas ir gana aktyvus procesinės veiklos dalyvis. Tai ryškiai matyti iš baudžiamojo proceso įstaty­mų jam suteiktų teisių pobūdžio ir apimties, įtariamasis turi šias teises: 1) žinoti, kuo jis yra įtariamas. Pagal BPK įtariamojo sulaikymo protokole būtinai nurodo­mas sulaikymo pagrindas bei motyvai, o prieš apklausą įtariamajam paskelbiama, kurio nusikaltimo padarymu jis .įtariamas, ir tai pažymima apklausos protokole; 2) duoti byloje paaiškinimus. Ši įtariamojo teisė užtikrinama tuo, kad jis tuojau po su­laikymo ar kardomosios priemonės paskyrimo turi būti apklaustas. Jeigu tuojau pat įtariamojo negalima apklausti (pvz., jis yra sunkioje būklėje, girtas ir pan.), jis apklau­siamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sulaikymo mo­mento.14 Reikia pabrėžti, kad duoti parody­mus yra įtariamojo teisė, bet ne pareiga, Todėl jis, kaip ir kaltinamasis, neatsako už atsisakymą duoti parodymus ir už žinomai melagingų parodymų davimą; pareikšti prašymus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatę, kad įtariamojo prašy­mas gali turėti reikšmės bylai (prašymas apklausti liudy­tojus, padaryti ekspertizę ir pan.), neturi teisės jo atmesti. Visiškai ar iš dalies atmesdami prašymą, šie pareigūnai priima motyvuotą nutarimą; teikti įrodymus — įvairius dokumentus, daik­tus, -galinčius turėti daiktinių įrodymų reikšmę, ir pan.; iki teisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per 24 valandas perduoti prokurorui, kuris per tris dienas nuo skundo gavimo turi jį išspręsti ir apie rezultatus pranešti pareiškėjui. Skundai dėl prokuroro veiksmų ir sprendimų paduodami aukštesniam prokurorui. Garantuojant konstitucinę teisę į gynybą baudžiamajame procese, nacionalinėje teisės sistemoje, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, yra įtvirtintas gynybos institutas. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios. Gynyba – tai subjektyvi asmens teisė gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs nusikaltimą, ar nuo pareikšto kaltinimo. Ši teisė gali pasireikšti: visiškai ar iš dalies neigiant kaltinimą; ginčijant atskirus kaltinimo punktus; pateikiant įrodymus, švelninančius atsakomybę; siekiant išvengti neteisėto ar per daug griežto nuosprendžio ir pan. Šios teisės svarbą patvirtina ir tai, kaip plačiai ji atskleidžiama ir su atitinkamų garantijų sistema įtvirtinama pamatiniuose žmogaus teisių ir laisvių gynybai skirtuose tarptautiniuose dokumentuose. Teisė į gynybą per visą bylos procesą gali būti įgyvendinama pačiam ginantis, tačiau galima pasinaudoti ir kvalifikuoto teisininko-advokato pagalba. Asmuo gali turėti kelis gynėjus (BPK 53 straipsnis). Todėl valstybė, konstituciniu lygiu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą, visų pirma privalo rūpintis, kad šalyje būtų institucija, galinti teikti žmonėms kvalifikuotą teisinę pagalbą ir baudžiamosiose bylose. Tokia institucija yra advokatūra – nepriklausoma šalies teisinės sistemos dalis (Advokatūros įstatymo 2 straipsnis). Taigi advokatūra yra atskirta nuo valstybės ir veikia savivaldos pagrindais. Tai leidžia savo profesines funkcijas vykdyti nepriklausomai. Be to, valstybė atsakinga ir už tai, kad ši teisinė paslauga būtų prieinama visiems, kuriems ji reikalinga. Todėl šalyje turi būti pakankamai praktikuojančių advokatų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad gynėjo-advokato paslaugomis asmenys galėtų pasinaudoti nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių. Todėl įstatyme nustatyta, kad kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ir teismas, kurių žinioje yra byla, taip pat advokatų susivienijimo vadovas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę visiškai arba iš dalies atleisti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo. Kai tokį sprendimą priima kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas, advokato darbo apmokėjimo išlaidas valstybė atlygina iš biudžeto lėšų (BPK 56 prim straipsnis). Advokato išlaidas valstybė apmoka ir tais atvejais, kai gynėjui dalyvauti bylos procese pagal įstatymą yra būtina, tačiau gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis arba, jiems pavedus ar sutikus, kiti asmenys. Tada gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas. Įstatyme nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas viso bylos proceso metu, kai byloje įtariamas ar kaltinamas nepinametis, asmenys, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintys pasinaudoti savo teise į gynybą, kai įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas, kai yra prieštaravimų tarp įtariamųjų ar teisiamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, kai byloje dalyvauja valstybinis kaltintojas (BPK 56 straipsnis). Sukonkretindamas konstitucinės teisės į gynybą nuostatas ir nustatydamas jų įgyvendinimo garantijas, įstatymas ne tik leidžia įtariamajam, kaltinamajam pačiam arba su gynėjo-advokato pagalba gintis nuo pirmųjų procesinių veiksmų, bet ir nustato gynėjo kvietimo, paskyrimo ar pakeitimo tvarką (BPK 53, 54 ir 55 straipsniai). Tai – svarbios realios, efektyvios gynybos garantijos. Pirmieji procesiniai veiksmai, sulaikymas, apklausa gali turėti esminę įtaką kaltinimo, tyrimo krypčiai, todėl atitinkamai ir gynybos pobūdžiui. To garantija – ir advokato dalyvavimas atliekant šiuos veiksmus. Advokatas, apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį, teisiamąjį, neturi teisės to atsisakyti. Jis privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį arba lengvinančios jo atsakomybę, ir privalo teikti jam reikiamą juridinę pagalbą (BPK 57 ir 58 straipsniai). Kad (IŠIMTIS)Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato: po pirmosios apklausos, jei būna aišku, kad gynėjo pasimatymai su suimtuoju turės neigiamą įtaką visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, kvotėjui ir tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju, kontroliuoti susirašinėjimą per pirmąsias 15 sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų, prokuroro ir teisėjo sutikimu – ir ilgiau. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl šios kontrolės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio šeštoje dalyje numatytai teisei į gynybą ir teisei turėti advokatą, konstatavo, kad ši norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 1. Ikiteisminio tyrimo principai Principas lotynų kalboje turi reikšmę „pradžia, pagrindas“. Kaip pastebi K. Jankauskas, ben­driausia prasme principai - tas pagrindas, šaltinis arba pirmasis pradas, kuris laike arba dalykiškai ir logiškai apibūdina tai, kas nuo jo priklauso, kuris kreipia kitų reiškinių turinį15. „Tarptautinių žodžių žodyne“ principas apibūdinamas taip: „1. įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 2. pagrin­dinė kurios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys; 3. svarbiausioji kurios nors or­ganizacijos (partijos, sąjungos, valstybės, žinybos) struktūros arba veiklos taisyklė; 4. pa­grindinė kurio nors įrengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savybė16“. Ikiteisminio tyrimo principai – tai pagrindinės nuostatos, įtvirtintos atitinkamose teisės normose, kurios išreiškia vienos iš baudžiamojo proceso stadijų esmę ir yra jos sėkmingo įgyvendinimo bazė. Daktaro disertacijos lyginamojoje studijoje P. Ancelis pažymi, jog kiekvienoje teisinėje sistemoje atliekant ikiteisminį tyrimą, analogiškai kaip ir pas mus, turėtų būti laikomasi keturių pagrindinių principų: 1. efektyvumo 2. objektyvumo 3. teisėtumo 4. greitumo 17 (optimalumo). Minėtina vienos iš baudžiamojo proceso stadijų (ir apskritai visų baudžiamojo proceso)– ikiteisminio tyrimo - principų savybė – teisinis pobūdis. Tai reiškia, kad beveik visi jie tiesiogiai ar netiesiogiai įtvirtinti norminiuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucijoje) ir BPK. Pripažįstant nuostatą baudžiamojo proceso principu nesvarbu kur – Konstitucijoje ar BPK – ji įtvirtinta. Svarbu tai, kad ši nuostata išreikštų esmines baudžiamojo proceso puses, pagrindinius, tipiškiausius baudžiamojo proceso sistemos momentus. Privalu minėti ir kitus ikiteisminio tyrimo principų bruožus: bendras pobūdis, privalomumas ir kt. Bet koks baudžiamojo proceso principus įtvirtinančių normų pažeidimas yra neleistinas, nes tuo pažeidžiamas teisėtumas, sudaromos kliūtys tiek viso baudžiamojo proceso uždavinių, tiek atskirų jo stadijų (pvz.: ikiteisminio tyrimo) įgyvendinimui. 3. Ikiteisminio tyrimo efektyvumo principas Akcentuotina, jog darbo temos atžvilgiu aktualiausias ikiteisminio tyrimo stadijos efektyvumo klausimas. Efektyvumo principas, dėl kurio tardytojai turi plačius įgaliojimus, įvairiose teisinėse sistemose atspindėtas nevienodai. Dažniausiai įstatymui leidėjai šiam principui apibrėžti vartoja glaustus išsireiškimus: teismo tardytojas privalo atlikti visus tardymo veiksmus, būtinus tiesos nustatymui”, - Ženevos kantono BPK 118 str.; sutinkamai su įstatymu tardytojas gali atlikti bet kokius tardymo veiksmus, kuriuos mano reikalinga nustatant tiesą”,- Prancūzijos BPK 81 str. 1 paragrafas ir pan. Japonijos baudžiamojo proceso kodekse nurodoma, jog policininkui manant, jog padarytas nusikaltimas, šis privalo nustatyti teisės pažeidėją ir surinkti jo kaltumo įrodymus18”. Lietuvos Respublikos BPK 18 str. minima, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlieka Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.” BPK komentare patikslinama: Jų [ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų] pareiga pasinaudoti visomis įstatyme numatytomis galimybėmis, kad būtų išaiškinta nusikalstama veika ir nustatytas ją padaręs asmuo.”19 Akivaizdu, kad tiesa byloje bus nustatyta tik tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus surinkti visi būtini (bet ne absoliutūs…) duomenys, kurie nagrinėjant bylą teisme taps teisminiais įrodymais, sudarančiais nuosprendžio pagrindą. Tokiu būdu nuo ikiteisminio tyrimo efektyvumo labai daug priklauso bylos nagrinėjimas teisme bei pats nuosprendžio teisingumas. Derėtų akcentuoti, jog svarbu tai, kaip bendrai suprantamas efektyvumas. Efektyvumo sąvoka apibrėžtina, kaip santykis tarp tiesioginių sąnaudų ir tiesioginio rezultato (siaurąją prasme), ir kai dar be tiesioginių sąnaudų ir rezultato atsižvelgiama į visas kitas sąnaudas ir šalutinius efektus, tiek teigiamus, tiek neigiamus (plačiąja prasme) (pvz.: būtinumas atsisakyti savo stereotipų, principų, ar įvesti naujus; visuomenės reakcija, spaudimas, netiesioginė įtaka kitoms gyvenimo sferoms ir t.t.). Literatūroje nurodoma, jog derėtų skirti viršutinę” (idealiąją) ir apatinę” efektyvios sistemos ribas: pirmoji suponuoja visišką veiksmų ir įgyvendinamų tikslų sutapimą, kas įmanoma tik teoriniame lygmenyje, o apatinė” rodo sistemos efektyvumo lygį, kuriame sistema išnaudojama optimaliai20. Pažymėtina, jog darbe bus vartojamas efektyvumo kriterijus plačiąja prasme, kuris iš esmės apima beveik visus kitus ikiteisminio tyrimo stadijos vertinimo kriterijus. Atsižvelgdami į anksčiau išdėstytas mintis, galime daryti prielaidą, jog ikiteisminio tyrimo stadijos efektyvumas priklauso nuo keliamų uždavinių, kuriuos numato įstatymas, įgyvendinimo lygio, kai sunaudota minimaliai materialinių ir dvasinių sąnaudų. Šioje stadijoje sprendžiami savarankiški uždaviniai. Proceso dalyviai veikia specifinėmis ir tik šiai stadijai būdingomis formomis. Tarp proceso dalyvių susiklosto būdingi šiai stadijai teisiniai santykiai. Ne taip seniai mokslininkų įvardijami ikiteisminio tyrimo stadijos (tuomet dar vadintos parengtiniu tardymu) uždaviniai, išplaukiantys iš bendrųjų baudžiamojo proceso uždavinių, nurodytų Lietuvos TSR BPK 2 straipsnyje, buvo šie:išaiškinti nusikaltimus;faktiškai nusikaltimas yra išaiškintas, kada nustatytos aplinkybės, sudarančios nusikaltimo sudėtį; kada tardytojas priima nutarimą patraukti asmenį kaltinamuoju”21; patraukti baudžiamojon atsakomybės nusikaltimą padariusius asmenis ir sudaryti reikiamas sąlygas atiduoti juos teismui; nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo užtikrinimas, jos atlyginimas; priežasčių ir sąlygų, padėjusių padaryti nusikaltimus pašalinimas; auklėti piliečius22”. Dabartiniu metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras apibendrina tokius ikiteisminio tyrimo stadijos, apimančios tam tikrą sistemą tarpusavyje veikiančių elementų, uždavinius: greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme23. Galime spėti, jog ikiteisminio tyrimo stadijai keliamų uždavinių kiekio sumažėjimą lėmė nauja ikiteisminio tyrimo koncepcija: ikiteisminio tyrimo stadijoje sudaromos visos reikiamos sąlygos išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme, o ne pilnai išaiškinamas” nusikaltimas. Pavyzdžiui, Bendrosios teisės šalyse (ryškiausiai Anglijoje) parengtinis tyrimas oficialiai nelaikomas veikla, skirta išaiškinti visoms bylos aplinkybėms. Parengtinio tyrimo tikslas – surinkimas įrodymų visumos, kuri duotų galimybę patvirtinti kaltinimo tezę tiek, kad teisme neliktų protingų abejonių, arba nustatyti kaltinamojo kaltumo nors menamai, tokiu tikimybės laipsniu, kuris sudarytų galimybę pasiųsti bylą į teismą jos išnagrinėjimui iš esmės. Tad formuluojant parengtinio tyrimo tikslą, anglų baudžiamajame procese iš anksto apribojami kaip įrodinėjimo dalykas, taip ir jo ribos. 4. Ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijai Siekiant nustatyti ikiteisminio tyrimo stadijos efektyvumą pirmiausiai turime surasti jo įvertinimo kriterijus. Kriterijus – tai požymis, kurio pagrindu nustatomi, vertinami ar klasifikuojami reiškiniai24. Todėl manytina, jog ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijus – tai požymis, kurio pagrindu įvertinamas ikiteisminiam tyrimui keliamų uždavinių įgyvendinimo lygis. Po to, kai suformuluotas ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijaus supratimas, kyla klausimas – kokiu pagrindu remiantis galima išskirti požymį, kuriuo nustatomas ikiteisminio tyrimo tikslų įgyvendinimo lygis, arba kitaip kalbant, koks yra kriterijaus kriterijus”. Ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijai konstruojami iš anksto ir tik po to išvedami tokių kriterijų rodikliai. Bet tai visiškai nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas subjektyviai, savo nuožiūra gali nustatyti ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijus – tam reikalingas objektyvus pagrindas, kuris, kaip matysime, išplaukia iš baudžiamojo įstatymo. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo tikslai konkretizuojami baudžiamojo proceso įstatyme, įgyvendinant ikiteisminio tyrimo institucijoms tam tikrus uždavinius. Pvz.: vienas iš ikiteisminio tyrimo tikslų yra asmenų, dalyvaujančių baudžiamajame procese, teisių apsauga. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti procese dalyvaujantiems asmenims jų teises ir sudaryti sąlygas tų teisių įgyvendinimui žr. BPK III skyrius. Tokiu būdu peržvelgus baudžiamojo proceso įstatymą galima aptikti ne tik pavienes normas, bet ir visus jų kompleksus, formuluojančius tam tikrus ikiteisminio tyrimo uždavinius Remiantis aukščiau pateigtais teiginiais, galime daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijus - tai pasiekto tikslo rezultato “kokybiškumas”, išreikštas baudžiamojo proceso įstatyme numatytais ikiteisminio tyrimo uždaviniais. Taigi, efektyvaus ikiteisminio tyrimo kriterijais galime įvardinti:  Ikiteisminio tyrimo greitumas. Nurodytas BPK 2 str. (ir kituose BPK str.) Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo imtis visų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika”.  Ikiteisminio tyrimo teisėtumas. Nurodytas BPK str. Taikomos priemonės, turi būti įgyvendinamos esamais teisiniais mechanizmais, teisėtomis priemonėmis. Jei reikia, gali būti keičiama teisinė aplinka, tačiau formalus atitikimas esamai tvarkai, sistemai turi išlikti. Visa ikiteisminio tyrimo veikla, kuri susijusi su daugelio žmonių interesais, su bazinėmis žmogaus teisėmis, turėtų būti aiškiai apibrėžta, reglamentuota, bent jau nustatyti kompetencijos ir atsakomybės rėmai.  Ikiteisminio tyrimo objektyvumas. Objektyvumas – tai pareigūnų, tiriančių ir nagrinėjančių bylą, bešališkumas renkant ir vertinant įrodymus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjai neturi turėti išankstinės vienašališkos nuomonės dėl bylos aplinkybių bei kaltinamojo asmenybės, negali remtis nepagrįsta intuicija, tikrinti tik tą versiją, kuri subjektyviai atrodo tikriausia ar pan. Objektyvumą užtikrina galimybė pašalinti tyrimą atliekančius asmenis, prokurorą ir teisėjus, teisminės etikos taisyklių laikymasis /BPK 29-31 str. , 46 str. , 51 str. /.  Ikiteisminio tyrimo legalumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.  Rungimąsis ikiteisminiame procese. Rungimosi principas – daugiausia teismo proceso stadijose veikiantis principas, reiškiantis, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu.  Ikiteisminio tyrimo dinamiškumas. Ikiteisminiame tyrime taikomi būdai ir metodai neturi būti griežtai pririšti prie vienos tipinės situacijos, jie turi turėti galimybę potencialą transformuotis, prisitaikyti prie skirtingų situacijų, visuomenėje vykstančių pokyčių, turi naudotis naujausiais mokslo ir praktinės veiklos pasiekimais. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų ir sprendimų parengimas, apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas Nuo ikiteisminio tyrimo metu atliekamų proceso veiksmų ir priimamų sprendimų daugiausiai priklauso, koks galutinis sprendimas bus priimtas byloje. Turi būti numatytos garantijos, kad visi ikiteisminio tyrimo stadijos veiksmai būtų atliekami ir sprendimai priimami laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagrindinė garantija yra proceso subjektų, turinčių byloje savarankišką interesą, teisė pateikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų ir sprendimų. Įtariamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, įtariamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilino atsakovo atstovai turi vienodas teisę pateikti pateikti skundus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimas Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmai ir nutarimai apskundžiami ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ir ikiteisminio tyrimo pareigūną kontruoliuojančiam prokurorui. Prokuroro priimtas sprendimas dėl skundo nėra galutinis: jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, gali būti paduodamas skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas gali būti paduodamas 2 būdais: tiesiogiai prokurorui arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai dėl prokuroro veiksmų ir nutarimų paduodami aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų bei nutarčių apskundimas Skundai dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų proceso veiksmų ir jo priimtų nutarčių paduodami apylinkės teismo, kuriame dirba ikiteisminio tyrimo teisėjas, pirmininkui. Apylinkės teismo pirmininkas skundą gali nagrinėti pats arba gali pavesti tai daryti savo pavaduotojui. Apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas skundą privalo išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo. Apylinkės tesimo pirmininkas ar jo pavaduotojas gali surengti posėdį. Tokiu atveju nagrinėjant skundą, galėtų dalyvauti prokuroras, įtariamojo gynėjas ir skundą padavęs asmuo. Suimtas įtariamasis pristatomas pas apylinkės teismo pirmininką, jeigu tai būtina. Apylinkės teismo pirmininko ar jo pavaduotojo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Skundus proceso dalyviai gali paduoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kituose stadijose. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui galimos trys skirtingos apskundimo procedūros: 1. apeliacinio skundo pateikimas, 2. kasacinio skundo pateikimas, 3. žemesniojo teismo nutarties apskundimas aukštesniajam teismui. Apeliacinis skundas Apeliacija - suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą (nuosprendį, nutartį) ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. Apeliacine tvarka bylos nagrinėjamos tik pagal apeliacinius skundus. Apeliacinis skundas yra skundas, įstatymų nustatyta tvarka paduodamas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties, priimtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisę paduoti apeliacinį skundą turi proceso dalyviai arba prokuroras. Apeliacinio skundo padavimas sustabdo apskųsto nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimą. Bylas apeliacine tvarka dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių nagrinėja apygardų teismai. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas yra vienintelis teismas, apeliacine tvarka nagrinėjantis bylas dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių. Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Nuteistojo ar išteisintojo gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydami nuteistojo ar išteisintojo valios. Teisę apskųsti nuosprendį turi ir nedalyvavęs pirmosios instancijos teisme gynėjas, jeigu tokią valią raštu išreiškė nuteistasis ar išteisintasis, ir susitarimas yra įformintas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, t.y. pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Apeliacinio skundo turinys Apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta: · apeliacinės instancijos teismo pavadinimas; · byla, dėl kurios paduodamas skundas; · skundžiamos nuosprendžio dalies esmė; · nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai; · apelianto prašymai. Kasacinis skundas Kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. Kasaciniai skundai gali būti tik rašytiniai. Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. Bylose dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį apskųsti kasacine tvarka turi teisę juridinio asmens atstovas. Įsiteisėjusią teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę apskųsti kasacine tvarka taip pat turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį gali apskųsti tik tuo atveju , jeigu jie kartu yra ir proceso dalyviai. Kasacinius skundus turi teisę paduoti generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai bei apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai. LR generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai turi teisę paduoti kasacinius skundus dėl bet kurio apylinkės ar apygardos teismo priimtų nuosprendžių ar nutarčių, skundžiamų kasacine tvarka, taip pat dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių ar nutarčių. Apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai turi teisę paduoti skundus dėl atitinkamos apygardos teismo ar apygardos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų priimtų nuosprendžių ar nutarčių. Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu pareikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjai gali paduoti kasacinį skundą nepaisydami nuteistojo ar išteisintojo valios. Kasaciniame skunde turi būti nurodyta: · kasacinio teismo pavadinimas (Lietuvos Aukščiausiajam Teismui); · procesinė asmens, paduodančio kasacinį skundą padėtis, vardas, pavardė, gyvenamoji, nuolatinio buvimo ar kita vieta; · dokumento pavadinimas – kasacinis skundas; · byla, dėl kurios paduodamas skundas (pirmosios instancijos teismo, priėmusio nuosprendį ar nutartį, pavadinimas ir sprendimo priėmimo data, kaltinamojo vardas, pavardė; nuosprendžio ar nutarties esmė (rezoliucinės dalies turinys)) (šie duomenys turi būti nurodyti nepriklausomai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas, ar ne); · apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, sprendimo priėmimo data ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė (jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis ar nutartis buvo apskųsti apeliacine tvarka); · nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai; · kasatoriaus prašymas. Kasacinį skundą privalo pasirašyti kasatorius. Įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (pvz., kai netinkamai pritaikytos LR baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos LR baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti; 2) padaryta esminių BPK pažeidimų (pvz., dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį). Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos BPK numatytos prievartos priemonės (bauda, areštas). Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per tris dienas jį kartu su nutarties nuorašu, teisėjo ar teisiamojo posėdžio pirmininko paaiškinimu ir kita medžiaga perduoda aukštesniajam teismui. Apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Naujasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK) iš esmės pakeitė susipažinimo su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga tvarką. Anksčiau nepasibaigus tyrimui susipažinti su bylos medžiaga praktiškai nebūdavo galimybės, o naujajame BPK pagrindine taisykle tapo nuostata, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis gali būti susipažįstama dar vykstant ikiteisminiam tyrimui. Antra vertus, naujajame BPK neliko privalomo proceso dalyvių supažindinimo su byla ar būtino kvietimo susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga. Pagal naująjį kodeksą susipažinimas su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis suvokiamas kaip vien tik proceso dalyvių teisė. Teisėsaugos pareigūnai neprivalo rodyti kokią nors iniciatyvą, kad proceso dalyviai šia teise naudotųsi.[1] Teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus yra viena iš įtariamojo, gynėjo ir nukentėjusiojo ir jo atstovo teisių. Tačiau ši teisė ikiteisminio tyrimo metu nėra absoliuti. Tol, kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, naudojimasis šia teise gali būti ribojamas. BPK 181 str. numato, kad nurodyti proceso dalyviai, norėdami susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus, turi teikti prašymą prokurorui.[2] Prokuroras turi teisę netenkinti tokio prašymo ir neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tik dėl vienos priežasties - jei susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Dėl šios priežasties gali būti neleidžiama susipažinti tiek su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiek su dalimi šių duomenų. BPK nenustato nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašų atvejų, kada galėtų būti laikoma, kad susipažinimas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Spręsti apie tai - diskrecinė prokuroro teisė. Prokuroras paprastai turėtų neleisti susipažinti su duomenimis, iš kurių būtų galima nustatyti, kad procese yra atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, kurie dar nėra baigti. Tačiau gali būti ir kitų atvejų, pavyzdžiui, atvejai, kai leidimas susipažinti galėtų sutrukdyti paimti dar nepaimtus daiktus ir dokumentus, leistų proceso dalyviams daryti neleistiną poveikį esamiems ar potencialiems liudytojams ir pan. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Įtariamasis, gynėjas, nukentėjusysis ar jo atstovas tokį nutarimą per septynias dienas gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skunde gali būti abejojama, ar prokuroras turi pagrindo manyti, kad dėl susipažinimo gali būti pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per tris dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį, kuri yra neskundžiama. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Ši taisyklė neturi jokių išimčių, nes šiame proceso etape jau nėra pagrindo teigti, kad dėl susipažinimo gali būti pakenkta procesui. Priešingai, susipažinimas su surinktais duomenimis yra prielaida į tai, kad teismo proceso metu bus laikomasi rungimosi principo. BPK 181 str. 3 dalyje numatyta, kad „jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei teisę daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas“. Pastaroji taisyklė yra dažnai kritikuojama kaip varžanti suimto įtariamojo teises. Ši kritika nėra labai pagrįsta, nes gynėjui, o ne įtariamajam susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis teisė į gynybą nevaržoma.[3] Minėto straipsnio 3 d. neturėtų būti vertinama kaip suvaržanti suimto įtariamojo teises. Suimtam įtariamajam garantuojamas būtinas gynėjo dalyvavimas [BPK 51 str. 1 d. 7 p.]. Susidarantys gynėjo ir įtariamojo santykiai turi užtikrinti, kad gynybos interesai nenukentėtų dėl apribotų suimtojo galimybių pačiam atlikti kai kuriuos veiksmus suėmimo taikymo laikotarpiu. Pirma, gynėjas kaip reikiamą kvalifikaciją turintis proceso dalyvis, gali, pagal savo pareigas ir privalo tinkamai susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, šiuos duomenis naudoti gynybos reikmėms. Pačiam įtariamajam pastebėti reikšmingiausią gynybos požiūriu informaciją dažnai gali būti sudėtinga. Antra, gynėjas gali daryti reikiamų gynybai dokumentų kopijas ir išrašus bei perduoti juos suimtam įtariamajam.[4] BPK 21 str. įtvirtina įtariamojo teises: be kitų BPK numatytų teisių, įtariamasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei turėti gynėją.[5] BPK 181 str. įtvirtina įtariamojo ir jo gynėjo teisę ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Ikiteisminio tyrimo pabaigoje, surašius kaltinamąjį aktą, kaltinamajam pranešama apie galimybę teisme susipažinti su byla ir pateikti teismui prašymus [BPK 220 str. 5 d.]. BPK 28 str. 2 d. nustatyta nukentėjusiojo ar jo atstovo teisė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla.[6] Minėto kodekso 181 str. nustato, kad nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir rašomas kaltinamasis aktas. Rašytiniai prašymai gali būti pateikiami ir per ikiteisminio tyrimo pareigūną, atliekantį ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas rašytinį prašymą privalo per 1 dieną nuo jo gavimo perduoti prokurorui. Gautą prašymą prokuroras turi išnagrinėti ir išspręsti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jo gavimo. Bylos medžiaga susipažinti paprastai pateikiama prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje, šiame procese dalyvaujant ir jį stebint prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar jiems padedantiems asmenims. Susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Vertėjas kviečiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro. Tačiau tik įtariamiesiems užtikrinama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu jie nesupranta ar nekalba lietuviškai. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras negali uždrausti susipažinti su nukentėjusiojo prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, o nukentėjusysis turi teisę teikti pastabas dėl šių protokolų turinio. Proceso dalyviams įgyvendinant teisę, numatytą tam tikruose BPK str., ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su bylos medžiaga [21 str. 4 d. - įtariamojo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; 28 str. 2 d. - nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė susipažinti su byla; 48 str. 1 d. 7 p. - gynėjo teisė susipažinti su proceso veiksmų dokumentais; 110 str. 2 d. 4 p. - civilinio ieškovo teisė susipažinti su bylos medžiaga; 110 str. 2 d. ir 111 str. 2 d. - civilinio atsakovo teisė susipažinti su bylos medžiaga; 54 str. - įtariamojo arba nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą teisė dalyvauti atliekant proceso veiksmus ir padėti atstovaujamam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis; 56 str. - nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo įgaliotojo atstovo tos pačios teisės kaip ir jo atstovaujamo proceso dalyvio; 388 str. - trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovo teisė naudotis visomis įtariamojo teisėmis; 181 str. - įtariamojo ir jo gynėjo, nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis]. Proceso dalyviams pateikus prokurorui prašymą susipažinti su visa bylos medžiaga ar tam tikra jos dalimi, su visais ar dalimi tam tikrų ikiteisminio tyrimo duomenų bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu: ikiteisminio tyrimo eigoje ar jį nutraukus, su baigtų tirti bylų medžiaga, kai rašomas kaltinamasis aktas, ikiteisminio tyrimo procesui vykstant pagal baudžiamojo proceso bendrąsias taisykles; kai esant tam tikriems baudžiamojo proceso ypatumams tiriamos atskirų kategorijų bylos: bylos dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų; ikiteisminis tyrimas atliekamas prokurorui pradėjus procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones; privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas atliekamas BPK 409 straipsnyje numatytais atvejais; vyksta bylų supaprastintas procesas (prokuroras sprendžia užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ar užbaigti bylą pagreitinto proceso tvarka); ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamąją bylą atnaujinus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.[7] I. Proceso dalyvių prašymų susipažinti su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu pateikimas Prašymas susipažinti su bylos medžiaga pateikiamas prokurorui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą ar jį kontroliuojančiam, gali būti rašytiniai ir žodiniai. Jei prokuroras negali iš karto išspręsti žodinio prašymo (jam reikia susipažinti su bylos medžiaga, ją išreikalauti ir gauti iš ikiteisminio tyrimo pareigūno) ar įvertinęs žodinį prašymą ir bylos aplinkybes mano, kad susipažinimas su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ir todėl toks prašymas iš dalies ar visiškai atmestinas, pasiūlo proceso dalyviui pateikti rašytinį prašymą. Rašytinis prašymas būtinas, kai proceso dalyviai prašo pasidaryti bylos dokumentų kopijas, susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat kai prokuroras paveda ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti susipažinti proceso dalyviui bylos medžiagą. Rašytiniai prašymai gali būti pateikiami ir per ikiteisminio tyrimo pareigūną, atliekantį ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas rašytinį prašymą privalo per vieną dieną nuo jo gavimo perduoti prokurorui. Pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali tenkinti ar atmesti tokį prašymą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas be prokuroro leidimo proceso dalyvius gali supažindinti tik su ta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri gauta su tais proceso dalyviais atliekant proceso veiksmus. Rašytiniai prašymai pridedami prie bylos.[8] Jei prašymai abstraktūs, neaiškūs, pareiškėjams siūlytina juos sukonkretinti ir nurodyti: ar tam tikru tyrimo momentu, ar jį baigus prašo susipažinti su visa iki tol atlikto tyrimo medžiaga ar tam tikrais ikiteisminio tyrimo duomenimis; tik su proceso veiksmų protokolais, nutarimais, kitais byloje esančiais dokumentais; ar kartu prašo duoti perklausyti garso įrašus, parodyti vaizdo įrašus, apžiūrėtus ar tirtus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomus kartu su tyrimo medžiaga ar ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nurodytoje vietoje. Taikant 181 str. nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujasis BPK leidžia prokurorui, perduodančiam bylą teismui, pateikti ne visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, o tik tą, kuri gali būti reikšminga nagrinėjant bylą teisme [BPK 220 str.]. Tai reiškia, kad galutinai ikiteisminio tyrimo medžiaga turi būti sutvarkoma, lapai sunumeruojami tik perduodant bylą teismui. Ikiteisminio tyrimo metu iš eilės segti visus dokumentus, juos numeruoti įstatymas neįpareigoja nei prokuroro, nei ikiteisminio tyrimo pareigūno. Žinoma, tuo nenorima pasakyti, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas, jo metu gaunami duomenys fiksuojami nesilaikant jokios tvarkos. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, ypač pradiniame jo etape, ikiteisminio tyrimo medžiaga gali neturėti tokio procesinio ir techninio bylos pavidalo, kurio buvo reikalaujama pagal senąjį BPK. Todėl proceso dalyvis, pateikdamas prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, paprastai turėtų konkrečiai nurodyti, kokie duomenys jam turėtų būti pateikti.[9] II. Proceso dalyvių prašymų susipažinti su bylos medžiaga išsprendimas Gautą prašymą prokuroras turi išnagrinėti ir išspręsti neatidėliodamas. Jei prokurorui reikia papildomai susipažinti su bylos medžiaga, jis turi pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nedelsdamas ją pateiktų. Tokiu atveju prokuroras sprendimą priima ne vėliau kaip per penkias dienas nuo prašymo gavimo. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis BPK 181 str. nurodytiems proceso dalyviams, jei tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Kitais atvejais prokuroras, prieš priimdamas sprendimą leisti ar neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, įvertina, ar proceso dalyvio susipažinimas su bylos medžiaga gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Pagrindas netenkinti pateikto prašymo dėl galimo pakenkimo ikiteisminio tyrimo sėkmei gali būti: prieštaravimai tarp proceso dalyvių parodymų (neprisipažįstantys padarę nusikalstamą veiką įtariamieji gali suderinti savo parodymus; pagal liudytojų nukentėjusiųjų parodymus savo parodymus gali pakeisti įtariamieji; susipažinimas su bylos medžiaga gali daryti įtaką proceso dalyvių, kurie apklaustini kaip liudytojai, parodymams; numatoma, kad proceso dalyviai gali būti suvesti į akistatą); dar neįtvirtinti ikiteisminio tyrimo duomenys; neapžiūrėti ir neištirti daiktai; yra pagrindas manyti, kad daiktai, dokumentai gali būti sugadinti ar yra grėsmė juos prarasti; prašoma laikmenų kopijų; ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini vadovaujantis BPK 177 str. 2 d.[10] arba siekiama užkirsti kelią kitokiam jų neteisėtam paskelbimui; prašoma susipažinti su duomenimis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius; asmenų teisės susipažinti su informacija apribojimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai; informacija liečia privatų kito proceso dalyvio asmens gyvenimą; kai prašymą pateikęs proceso dalyvis prašo susipažinti su procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 154 - 160 str.[11], taikymo jam nežinant duomenimis, jei priemonių taikymas dar nebaigtas ar susipažinimas su taikytomis priemonėmis pakenks tyrimo sėkmei; kai tokios priemonės taikytos kitų asmenų atžvilgiu; prašoma susipažinti su proceso veiksmų su nukentėjusiuoju, liudytoju ar kitu asmeniu, kuriems taikomas anonimiškumas, dokumentais; susipažinimas su bylos duomenimis prieštarauja asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, ar valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams; tiriamos nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; prašoma susipažinti su liudytojų, nukentėjusiųjų, specialistų, ekspertų adresais ir kt.[12] Tyrimo planai, pasitarimų protokolai, rašytiniai nurodymai, kiti tyrimo organizavimo ir kontrolės dokumentai proceso dalyviams susipažinti nepateikiami.[13] Susipažinimo su bylos medžiaga metu draudžiama daryti byloje esančių laikmenų kopijas.[14] Visiems proceso dalyviams bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu susipažįstant su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat ir BPK 181 str. 2 d.[15] nurodytoje tyrimo stadijoje, daryti bylos dokumentų kopijas leidžiama tik prokuroro leidimu pagal proceso dalyvių rašytinius prašymus, įvertinus bylos aplinkybes, dalyvio procesinę padėtį, galimą grėsmę ar žalą tyrimo sėkmei. Leidimą susipažinti su visais rašytiniame prašyme nurodytais ikiteisminio tyrimo duomenimis prokuroras įformina rezoliucija ant prašymo. Rezoliucijoje prokuroras gali nurodyti, kokia tvarka leidžia susipažinti (ar paveda ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti bylos medžiagą susipažinti proceso dalyviui, ar proceso dalyviui leidžiama daryti pateiktų susipažinti dokumentų kopijas).[16] Iš dalies ar visiškai atmesdamas proceso dalyvio prašymą susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, prokuroras priima motyvuotą nutarimą. Jei prašymas atmetamas iš dalies, nutarime nurodoma, kokia prašymo dalis atmetama, o kokia tenkinama, taip pat susipažinimo su leistinais susipažinti duomenimis tvarka (ar medžiagą proceso dalyviui pateikti susipažinti pavedama ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ar leidžiama daryti dokumentų kopijas). Priimto nutarimo kopija, išaiškinus apskundimo tvarką, pasirašytinai įteikiama pareiškėjui arba jam išsiunčiama paštu.[17] Prokuroro nutarimas, kuriuo atsisakoma tenkinti prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Komentuojamame straipsnyje nustatyti kitokie skundo padavimo ir nagrinėjimo terminai, nei įprastai ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą dėl proceso veiksmų [BPK 63, 64 str.]. Pagal komentuojamą straipsnį skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo prokuroro nutarimo priėmimo dienos (pagal bendrą tvarką terminai apskundimui nenustatomi) ir turi būti išnagrinėtas per tris dienas (bendras terminas - penkios dienos). Kitos BPK 63 ir 64 str. nuostatos nagrinėjant skundus dėl atsisakymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis yra taikytinos.[18] Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali skundą atmesti ir palikti prokuroro nutarimą galioti arba įpareigoti prokurorą tenkinti proceso dalyvio prašymą. Abiem atvejais turi būti priimta nutartis, kuri yra galutinė ir neskundžiama. III. Bylos medžiagos pateikimo proceso dalyviui susipažinti tvarka Bylos medžiagą proceso dalyviui susipažinti gali pateikti prokuroras ar jo pavedimu kitas jam padedantis prokuratūros valstybės tarnautojas arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti proceso dalyviui susipažinti bylos medžiagą prokuroras gali pavesti, kai tyrimas dar nebaigtas, tyrimas nutrauktas, jei byla buvo tirta ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Proceso dalyvio rašytinį prašymą su prokuroro rezoliucija leisti susipažinti, susipažinimo tvarka ir pavedimu pateikti susipažinti bylos medžiagą ar rašytinį pavedimą pateikti susipažinti bylos medžiagą arba nutarimą, kuriuo prašymas iš dalies atmestas ar iš dalies patenkintas, prokuroras vykdyti siunčia ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir apie tai žodžiu ar raštu praneša pareiškėjui.[19] Bylos medžiaga susipažinti paprastai pateikiama prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje, šiame procese dalyvaujant ir jį stebint prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar jiems padedantiems asmenims. Kai proceso dalyvis prašymą susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis pateikia baigus tyrimą (rašant kaltinamąjį aktą), jam pateikiama susipažinti surišta ir sunumeruotais lapais bylos medžiaga. Jei atliekant tyrimą buvo filmuojama ar daromas vaizdo, garso įrašas, visa tai parodoma ir duodama perklausyti proceso dalyviams, jei jie to prašo ir tai leidžia prokuroras. Jei baigus tyrimą ir prokurorui rašant kaltinamąjį aktą proceso dalyviai prašo susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat ir vaizdo bei garso įrašais, prokuroras neturi teisės neleisti šių įrašų peržiūrėti ir perklausyti.[20] Susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis [BPK 8 str.]. Vertėjas kviečiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro [BPK 43 str.]. Įtariamiesiems užtikrinama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai [BPK 44 str. 7 d.]. Jei tuo metu, kai prokuroras rašo kaltinamąjį aktą, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga proceso dalyviai reiškia prašymus atlikti papildomus tyrimo veiksmus, surinkti papildomus duomenis, prokuroras, išnagrinėjęs šiuos prašymus, gali nuspręsti juos patenkinti, jei dar nėra spėjęs perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagos kartu su kaltinamuoju aktu teismui. Jei prašymai pateikiami vėliau, prokuroras jų nenagrinėja. Proceso dalyviai juos gali pakartotinai reikšti teismo proceso metu.[21] IV. Tam tikrų proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ypatumai Jei įtariamasis suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi jo gynėjas [BPK 181 str. 3 d.]. Ši nuostata reiškia, kad suimtam įtariamajam bylos medžiaga susipažinti nepateikiama. Įtariamojo teisė susipažinti su bylos medžiaga realizuojama per gynėją. Su bylos medžiaga gali susipažinti ir nepilnamečio ar neveiksnaus įtariamojo atstovas pagal įstatymą, dalyvaujantis procese kartu su įtariamuoju [BPK 54 str.]. Civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams susipažinti gali būti pateikta tik tos nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo patyrė turtinės ar neturtinės žalos, kuri buvo pagrindas pripažinti jį civiliniu ieškovu ar įtraukti į bylą civiliniu atsakovu, ikiteisminio tyrimo medžiaga.[22] Jei prokuroras, laikydamasis BPK 218 str. 1 dalies nuostatos, proceso dalyviams paskelbia apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, visi proceso dalyvių prašymai leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi būti tenkinami. Nuo šio proceso etapo teisę susipažinti su duomenimis įgyja ir civilinis ieškovas, civilinis atsakovas bei jų atstovai. Šie proceso dalyviai komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytomis galimybėmis negali naudotis - vykstant ikiteisminiam tyrimui jų prašymai dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti nenagrinėjami.[23] V. Bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolo surašymas Bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolas nesurašomas, jei BPK normos numato proceso dalyvio teisę susipažinti su tam tikrais proceso veiksmų dokumentais ir prokuroras neturi teisės neleisti su jais susipažinti [pavyzdžiui, BPK 48 str. 1 d. 1 p.]. Protokolas taip pat gali būti nesurašomas, kai proceso dalyviui pagal jo žodinį prašymą buvo pateikta susipažinti dalis nebaigtos tirti bylos medžiagos ir jis nereiškia skundų dėl jo prašymų sprendimo ar susipažinimo su bylos medžiaga. Bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolas būtinai surašomas, kai: 1. proceso dalyvis susipažįsta su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui rašant kaltinamąjį aktą; 2. bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu patenkinamas proceso dalyvio prašymas leisti susipažinti su visa iki tol atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga; 3. proceso dalyvio prašymas susipažinti su visais ar dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų patenkinamas iš dalies; 4. bylos medžiagą proceso dalyviui susipažinti prokurorui leidus ir pavedus pateikia ikiteisminio tyrimo pareigūnas.[24] Bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolą surašo prokuroras ar jam padedantis prokuratūros valstybės tarnautojas, prokuroro pavedimu pateikęs proceso dalyviui susipažinti bylos medžiagą, pasirašo proceso dalyvis, prokuroras, protokolą surašęs asmuo. Jei bylos medžiagą susipažinti pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis surašo protokolą ir jį pasirašo. Bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolas surašomas vadovaujantis BPK 179 ir 181 str.[25] [kai bylos medžiaga susipažinti pateikiama civiliniam ieškovui ar civiliniam atstovui - 179 str. ir 110 str. 2 d. 4 p. ar 110 str. 2 d. 4 p. ir 111 str. 2 d.]. Protokole pažymima, kada ir kokio proceso dalyvio žodinis ar rašytinis prašymas buvo gautas, kokia bylos medžiaga susipažinti buvo pateikta proceso dalyviui (išvardinami pateikti susipažinti dokumentai ir daiktai). Jei bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu pateikiama visa iki tol atlikto tyrimo medžiaga, nurodomas bylos dokumentų lapų ir tomų skaičius.[26] VI. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas Ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Tokia taisyklė BPK 177 str. nustatyta dėl trijų pagrindinių priežasčių: 1) ikiteisminio tyrimo duomenys dažnai kartu yra ir atskirų asmenų privatūs duomenys, kurių paviešinimo tie asmenys gali nenorėti; 2) ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas gali sutrukdyti įvykdyti ikiteisminio tyrimo uždavinius ir (ar) trukdyti tinkamai išspręsti bylą teisme; 3) vykstant tyrimui įtariamasis dar laikomas nekaltu ir išankstinis informacijos apie įtariamąjį skelbimas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją.[27] Netenkinti įtariamojo, jo gynėjo, nukentėjusiojo ar jo atstovo prašymo prokuroras gali tik tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad leidus susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis vėliau gali kilti sunkumų atliekant ikiteisminį tyrimą. Prokuroro atsisakymas turi būti motyvuotas. Atsisakydamas tenkinti proceso dalyvio prašymą prokuroras turi surašyti nutarimą, kuriame turi būti nurodyta atsisakymo priežastis. Atsisakant tenkinti prašymą nepakanka nurodyti neapibrėžtus motyvus - būtina motyvuoti, kaip gali būti pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei. Leidžiant susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ant proceso dalyvio prašymo turėtų būti užrašoma rezoliucija. Tai turi padaryti prašymą nagrinėjantis prokuroras. Nutarimo tenkinant proceso dalyvio prašymą rašyti nereikia.[28] Prokuroras visais atvejais turėtų neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, iš kurios būtų galima suprasti, kad ikiteisminio tyrimo metu taikomos ne viešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės, pavyzdžiui, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymas [BPK 154 str.]; atliekami tyrimo veiksmai, neatskleidžiant tapatybės [BPK 158 str.]; atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai [BPK 159 str.]; atliekamas slaptas sekimas [BPK 160 str.]. Paprastai turi būti neleidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi tebetaikant priemonę ar iš karto po tokio veiksmo užbaigimo, kol jo metu gauti rezultatai dar nėra įvertinti, nenuspręsta dėl tolesnių veiksmų atlikimo.[29] Prokuroras gali neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai yra apklaustas liudytojas, apie kurio egzistavimą įtariamasis ir gynėjas dar nežino, ir ankstyvas tokio liudytojo parodymų atskleidimas galėtų turėti neigiamos įtakos dėl tokiam liudytojui galimo spaudimo, siekiant priversti jį pakeisti parodymus, ar kitokių priežasčių. BPK 181 str. nedraudžia proceso dalyviams teikti pakartotinius prašymus. Ankstesnio prašymo atmetimas prokuroro nutarimu ir (ar) ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis netenkinti skundo nebūtinai reiškia, kad ir dėl naujo prašymo turi būti priimtas toks pat sprendimas. Praėjus kuriam laikui, pasikeitus ikiteisminio tyrimo situacijai ankstesni motyvai, kuriais remiantis prašymas nebuvo tenkinamas, gali būti jau netinkami ir neaktualūs nagrinėjant naują prašymą.[30] Prokuroras paprastai turėtų leisti susipažinti su tyrimo veiksmų, apie kurių atlikimą visuotinai žinoma, protokolais, pavyzdžiui, įvykio vietos apžiūros, kratos, poėmio ir pan. atvejais. Tačiau prireikus prokuroras gali nuspręsti atskleisti dalį ikiteisminio tyrimo duomenų. Toks sprendimas gali būti priimtas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, iškilus būtinybei informuoti visuomenę apie ją labai jaudinančių nusikalstamų veikų tyrimą ar prašant visuomenės pagalbos, reikalingos norint surasti pasislėpusius (dingusius) asmenis, pagrobtus daiktus ir pan. Tačiau ir tokiais atvejais negali būti skelbiama informacija apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius - taip siekiama nepažeisti vaiko teisių, nepadaryti kitokios neigiamos įtakos nepilnamečiui. Už ikiteisminio tyrimo duomenų pagarsinimą BK 247 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Prireikus prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali įspėti tiek proceso dalyvius, tiek ir kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad be prokuroro leidimo draudžiama paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Perspėjamas asmuo parašu turi patvirtinti tai, kad jam žinoma apie baudžiamąją atsakomybę už tokio draudimo nesilaikymą.[31] Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, bylos medžiaga proceso dalyviams susipažinti nepateikiama. Jei proceso dalyviai nebaigė susipažinti su bylos medžiaga, prokuroras susipažinimą nutraukia. Proceso dalyvių prašymai susipažinti su bylos medžiaga siunčiami teismui. Kaltinamajam, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams pranešama apie galimybę teisme susipažinti su byla ir pateikti teismui prašymus. Susipažinti nepateikiama bylos medžiaga ar susipažinimas nutraukiamas, kai prokuroras yra priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t.y. surašė ir pasirašė pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ar pateikė teismui pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Apie sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams pranešama BPK 214 str. nustatyta tvarka. BPK nenumato proceso dalyvių teisės susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prokuroras turi teisę neleisti proceso dalyviams susipažinti su visa nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apie tai prokuroras pareiškėjui praneša motyvuotu raštu. Prokuroras, gavęs šių asmenų rašytinius prašymus, gali leisti susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ar tam tikra jos dalimi ant prašymo užrašydamas rezoliuciją. Tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje, prokuroras gali pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti proceso dalyviui susipažinti nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą. Protokolas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimo susipažinti nesurašomas. Nepriklausomai, ar proceso dalyviai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ikiteisminio tyrimo metu, perdavus šią medžiagą teismui BPK 237 str.[32] proceso dalyviams suteikia teisę susipažinti su ja teisme. Teismo žinioje atsidūrusi ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal BPK jau vadinama baudžiamąja byla.[33] Išvados Litertūra 1) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 471 2) Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas // Žinios, 2002, Nr. 37 – 1341. 3) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. Baudžiamojo proceso teisė. Vadovėlis. Vilnius, 2005, p. 304 – 305. 4) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 472. 5) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. Baudžiamojo proceso teisė. Vadovėlis. Vilnius, 2005, p. 82, 107 – 108. 6) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. Baudžiamojo proceso teisė. Vadovėlis. Vilnius, 2005, p. 87, 94. 7) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 3. 8) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 471. 9) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 472. 10) Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas // Žinios, 2002, Nr. 37 – 1341. 11) Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas // Žinios, 2002, Nr. 37 – 1341. 12) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 14. 13) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p.15. 14) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 16. 15) Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas // Žinios, 2002, Nr. 37 – 1341. 16) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 18. 17) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 19. 18) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 472. 19) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 22. 20) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 25. 21) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 472. 22) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 29. 23) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 472. 24) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 31. 25) Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas // Žinios, 2002, Nr. 37 – 1341. 26) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu // Žinios, 2003, Nr. 39 – 1807, p. 32. 27) Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas // Žinios, 2002, Nr. 37 – 1341. 28) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 472. 29) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 472. 30) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 472. 31) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. Baudžiamojo proceso teisė. Vadovėlis. Vilnius, 2005, p. 303. 32) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 62 – 64. 33) Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2003. T. I – II, p. 472. Išvados 1. Ikiteisminio tyrimo stadijos uždaviniai yra: greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtaria­mus padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme. 2. Kad teismas galėtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamą­ ją bylą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys apie visus nusikalstamos veikos po­žymius. 3. Įtariamasis - baudžiamojo proceso dalyvis. Kaip procesinė figūra, jis žinomas tik ikiteisminio tyrimo (kvotos ir parengtinio tardymo) stadijai. Bet tai vi­siškai savarankiškas ir gana aktyvus procesinės veiklos dalyvis. 4. Pirmieji procesiniai veiksmai, sulaikymas, apklausa gali turėti esminę įtaką kaltinimo, tyrimo krypčiai, todėl atitinkamai ir gynybos pobūdžiui. To garantija – ir advokato dalyvavimas atliekant šiuos veiksmus. Jei jo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis, gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas. 5. Advokatas, apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį, teisiamąjį, neturi teisės to atsisakyti. Jis privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį arba lengvinančios jo atsakomybę, ir privalo teikti jam reikiamą juridinę pagalbą (BPK 57 ir 58 straipsniai). 6. Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato: po pirmosios apklausos, jei būna aišku, kad gynėjo pasimatymai su suimtuoju turės neigiamą įtaką visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, kvotėjui ir tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju, kontroliuoti susirašinėjimą per pirmąsias 15 sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų, prokuroro ir teisėjo sutikimu – ir ilgiau. Literatūra 1. Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodekso komentaras. V.,1989. P.76. 2. Lietuvos teismų praktika: apžvalgos, konsultacijos, nutarimai, sprendimai: baudžiamoji teisė ir baudžiamasi procesas, 1991-1998. (Vyr. redaktorius R. Mockevičius) - Vilnius, Teisinės informacijos centras, 1998. 342 p. 3. А.И. Михайлов, Л.А. Сергеев, Процессуалъная сушностъ раскрытия // Советское государство и правo, 1971, No.4, стр. 114-115. Cituota iš Kazlauskas M. Parengtinis tardymas tarybiniame baudžiamajame procese. Vilnius, 1976. P. 6. 4. Kazlauskas M. Parengtinis tardymas tarybiniame baudžiamajame procese. Vilnius, 1976. P. 6-13. 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. I-IV dalys (1-220 straipsniai). Vilnius, 2003. 6. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas „Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“ // Žin. 2003. Nr. 39–1805. 7. Kazlauskas M., Goda G. Naujo baudžiamojo proceso kodekso projektas: kūrimo prielaidos, struk­tūra, naujovės // Teisės problemos. 1999. Nr. 3.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!