Italijos ir Ispanijos teisminių valdžių palyginimas

Įvadas

Teisminė valdžia – valdžios dalis, atskirta pagal valdžių padalijimo principą, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti teisinius ginčus. Teisminę valdžią įgyvendina teismai. Tai nepriklausoma ir savarankiška valdžia. Teismų paskirtis – teisingumo vykdymas sprendžiant nustatyta procesine tvarka baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas. Teismai formuojami įvairiais būdais: teisėjai vienur renkami, kitur skiriami. Teismų nepriklausomybė nuo kitų valdžios institucijų užtikrinama tuo, kad teismai niekam nepavaldūs, išskyrus įstatymą. Svarbi teismų nepriklausomumo garantija – teisėjų kadencija, neliečiamybė, aukšta socialinė padėtis ir tinkamas materialinis aprūpinimas.

Vadovaujantis valdžių padalijimo principu, kiekviena valstybė turi teisminę valdžią kurią įgyvendina teismai, tačiau tai nereiškia, kad visur ji yra vienoda.

Šiame darbe, lyginamosios konstitucinės teisės kontekste, aptariamos Italijos ir Ispanijos teisminės valdžios. Siekiama įžvelgti skirtumų bei panašumų šių valstybių teisminių valdžių institucijose.

1. Italijos teisminė valdžia

I.I Bendrieji principai

Italijos Konstitucijoje pabrėžiama, kad teisingumas įgyvendinamas liaudies vardu, o teismai vadovaujasi tik įstatymu. Prie bendrosios kompetencijos teismų gali būti sudaromos specializuotos sekcijos, kurių paskirtis – nagrinėti atitinkamų kategorijų bylas.

Konstitucijoje apibrėžiami ir pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas teismo procesas: Teisingumas, proceso rungtyniškumas, šalių lygiateisiškumas ir teismo nešališkumas, protinga proceso trukmė.

Konstitucijos leidėjas išskirtinį dėmesį skiria asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu, konstitucinėms teisių garantijoms. Be kituose įstatymuose nustatytų savęs gynimo būdų ir formų, tokiam asmeniui Konstitucijoje suteikiamos šios teisės: konfidencialiai būti informuotam apie jam pateikiamo kaltinimo pobūdį ir motyvus; žinoti apie laiką ir sąlygas pasirengti gynybai; reikalauti teisme apklausti asmenis, tarp jų asmenis, kurie jį kaltina; reikalauti iškviesti ir apklausti asmenis, kurie paremia jo gynybinę poziciją tokiais pačiais pagrindais kaip ir kaltintojo kviečiami asmenys; turėti vertėją, jeigu jis nežino arba nekalba ta kalba, kuria vyksta teismo procesas.

I.II Teismų sistema

Teismų sistemą sudaro trys grupės teisminių institucijų:

1. Bendrosios jurisdikcijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Šios grupės teismams priklauso taikos teisėjai, nepilnamečių bylų teismai, tribunolai ir prisiekusiųjų teismai.

2. Administraciniai teismai

3. Kariniai tribunolai.

Bendrosios jurisdikcijos teismai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!