Išvykstamasis žiemos turizmas

Santrauka Darbe analizuojamas išvykstamojo žiemos turizmo plėtros skatinimui Lietuvoje, {vykiais paremtos turizmo plėtros strategijos reikšmė šalies turistiniam patrauklumui ir konkurencingumui atskleidžiama Plungės rajo­no pavyzdžiu. Raktiniai žodžiai: turizmas, įvykis, turizmo paslaugų reprezentacija, turizmo plėtros strategija. Summary The study invesligates the application of evcnts for development of tourism in Lithuania. Event-based strategy of tourism development significantly affccts tourism attractiveness and competitiveness of a country, which is revealed through the example of Plunge region. Key words: tourism, event, tourism representation, tourism development strategy. Įvadas Globalios ekonomikos sąlygomis svarbu ne tik tinkamai suformuoti paslaugų pake­tą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezen­tuoti vartotojams. Vis daugiau įvairių ver­slo šakų įmonių prekiauja nebe prekėmis ar paslaugomis, o unikaliais patyrimais. Pa­saulinis turizmo sektorius persiorientuoja į asmeninių patirčių pardavimą, kadangi net trumpos kelionės metu turistui turi būti perteiktas šalies identitetas. Statiškas muziejų ekspozicijas keičia interaktyvios parodos, šalies istoriją ir kultūrą atsklei­džia karnavalo elementai. Ne tik valstybių, bet ir turizmo agentūrų marketingas glau­džiai siejasi su egzotiškų patyrimų perda­vimu potencialiems vartotojams. Turizmo paslaugų plėtra bei konkurencingumo didinimas ypač aktualūs Lietuvai, kuri po įstojimo į Europos Sąjungą siekia veiks­mingiau formuoti savo įvaizdį, panaudoti turistinį potencialą, padidinti užsienio ir vietos turistų srautus. Taigi sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo plėtros skatinimui Lietuvoje ana­lizė reikšminga tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Tyrimo objektas. Išvykstamojo žiemos turizmo plėtros skatinimas Lietuvoje. Mokslinė problema. Pasaulio turizmo sistemos dalyviai investuoja į interaktyvias marketingo priemones, kadangi tai - glo­balios ekonomikos suformuota būtinybė. Auganti įvykiais paremtos turizmo plėtros strategijos reikšmė sąlygoja poreikį įvykių taikymą analizuoti ne tik atskirų įmonių, Įvykių, kaip turizmo sistemos kon­kurencingumo didinimo priemonės, pa­naudojimo galimybių, perspektyvų bei problemų analizė pateikiama daugelio už­sienio autorių (D'Alessandro, 1993; Dun-can, Moriarty, 1998; Allen, 2000; Barrow, 2000; Hoyle, 2002; Kinsman, 2002; Speth-mann, 2004; Hanover, 2005; Shermach, 2005; D'Andrea 2005; Franks, Mills, 2005; Odeli, 2005 ir kt.) darbuose. Lietuvoje įvy­kiais paremtos turizmo plėtros strategijos koncepcija dar pakankamai nauja, todėl mokslinių darbų ar studijų sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui tema stokojama. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo plėtros skatinimui Lie­tuvoje galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti pasaulines turizmo paslaugų reprezentacijos tendencijas. 2. Išanalizuoti sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo plėtrai Lietuvoje prielaidas. Tyrimo naujumas. Atlikta sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo plėtros skatinimui analizė rodo, kad įvykių, kaip konkurencingumo didinimo priemonės, reikšmė verslui (taip pat ir turizmo sektoriui) nesumažės, ta­čiau keisis sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo pobūdis. Taigi būtina sukurti įvairias įvykių ir kitų marketingo priemonių jungtines formas. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo plėtros skatinimui Lie­tuvoje galimybes. Tyrimo uždaviniai: 3. Ištirti pasaulines turizmo paslaugų reprezentacijos tendencijas. 4. Išanalizuoti sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo plėtrai Lietuvoje prielaidas. 5. Suformuoti įvykiais paremtos turiz­mo plėtros strategiją Vilniuje veikiančiai įmonei. Tyrimo metodai. Mokslinės ekono­minės literatūros sisteminė analizė, loginė analizė bei sintezė; grafiniai metodai ir jų apibendrinimas. 1.Išvykstamojo žiemos turizmo teoriniai pagrindai 1.1.Pasaulinės turizmo paslaugų reprezentacijos tendencijos Pasaulio turizmo rinkoje vis labiau inten­syvėja konkurencijos ir išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikių kaitos procesai. Remiantis Škotijos tu­rizmo plėtros organizacija Visit Scotland (2005), daugiau kaip 193 šalys varžosi dėl turizmo rinkos dalies. Kai kurios iš jų siūlo tas pačias paslaugas ir kovoja dėl tų pačių segmentų. Vis labiau ryškėja išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų polinkis rinktis egzotiškus maršrutus (pvz., Aziją, Ameriką, Ramiojo vandenyno regioną), todėl Europos šalys turi stengtis padidin­ti savo turistinį patrauklumą, užsitikrinti tvirtesnes konkurencines pozicijas pasau­lio turizmo rinkoje. Kita globali turizmo tendencija - išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų charakteristikų evoliucija. Turizmo sistemos klientai tam­pa labiau informuoti, rafinuoti ir tai padi­dina jų gebėjimą daryti spaudimą turizmo paslaugų įmonėms. Intensyvi konkuren­cinė kova vyksta ne tik tarp turizmo pa­slaugų teikėjų, bet ir tarp kitų laisvalaikio paslaugų rinkos dalyvių - pramogų verslo bet ir šalies mastu. 1 lentelė. Turistų srautų augimas 1995-2020 metų laikotarpiu Pasaulio regionas Pokyčio prognozė Vidutinis metinis prieaugis Vidurinieji Rytai Spartus augimas 7.1 % Rytų Azija ir Ramiojo vandenyno regionas Spartus augimas 6.5 % Amerika Augimas 4% Europa Lėtas augimas pereinantis į stagnaciją 3% Įvykių, kaip turizmo sistemos kon­kurencingumo didinimo priemonės, pa­naudojimo galimybių, perspektyvų bei problemų analizė pateikiama daugelio už­sienio autorių (D'Alessandro, 1993; Dun-can, Moriarty, 1998; Allen, 2000; Barrow, 2000; Hoyle, 2002; Kinsman, 2002; Speth-mann, 2004; Hanover, 2005; Shermach, 2005; D'Andrea 2005; Franks, Mills, 2005; Odeli, 2005 ir kt.) darbuose. Lietuvoje įvy­kiais paremtos turizmo plėtros strategijos koncepcija dar pakankamai nauja, todėl mokslinių darbų ar studijų sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui tema stokojama. Europos turizmo sistemoje didžiausią potencialą padidinti rinkos dalį šiuo metu turi Centrinės bei Rytų Europos valstybės (Eriksson ir kt., 2000), kurioms priklauso ir Lietuva. Siekiant išnaudoti naujas ga­limybes, būtina sukurti turizmo infras­truktūrą ir ieškoti unikalių turizmo pa­slaugų reprezentavimo būdų. Remiantis D. D'Andrea (2005), viso pasaulio turiz­mo sistemos dalyviai investuoja į interak­tyvias komunikacijos priemones, kadangi tai - globalios ekonomikos suformuota būtinybė. To pasėkoje didėja įvykiais pa­remtos komunikacijos strategijos reikš­mė. Pagrindinis šios strategijos elemen­tas - įvykis - suvokiamas kaip priemonė įmonės žinutės perdavimui į tikslines auditorijas (Aaker, 1995; Behrer, Larsson, 1998; Kotler, 2002). Įvykiais paremta turizmo paslaugų reprezentavimo strategija tampa gyvy­biškai svarbi Europos valstybių turizmo įmonėms. Didelė jų dalis seka JAV įmo­nių, kurios jau seniai naudoja šią ko­munikacijos formą, pavyzdžiu. Įvykiais paremta komunikacijos strategija Euro­poje mažiau standartizuota, tačiau labiau struktūrizuota negu JAV (PROMO, 2006). Pagrindinė jos plėtros tendencija Europos šalyse - augantis profesionalumas per bendradarbiavimą asociacijose ir kituose susivienijimuose bei jungtinės komunika­cijos projektų įgyvendinimą (Allen, 2000; VVasserman, 2001; Hanover, 2005). Tikė­tina, kad įvykių reikšmė verslui (taip pat ir turizmo šakai) nesumažės, tačiau keisis jų taikymo pobūdis. Didelę reikšmę atei­tyje turėtų įgyti įvykių, kaip reprezentaci­jos priemonės, ir elektroninio marketin­go (angį. e-marketing) jungtinės formos (Goldblatt, 2002; Gupta, 2003). Sąlygas išvykstamojo žiemos turizmo plėtrai Lietuvoje prielaidos Išskirtinos trys esminės probleminės sri­tys, kurios trukdo Lietuvai išnaudoti geo­grafinės padėties, gamtinės ir kultūrinės aplinkos formuojamus privalumus bei mažina Lietuvos turistinį patrauklumą, - turizmo infrastruktūra, turizmo ir susi­jusių paslaugų pasiūla bei kokybė, turiz­mo informacijos sklaida ir marketingas. Turizmo infrastruktūrai galima pri­skirti turizmo materialinę bazę, kuri pa­sižymi tiek kokybiniais, tiek kiekybiniais bruožais (pvz., įrengtų kempingų skaičius; turistų traukos objektų ir lankytinų vietų pritaikymo turizmui kokybė; informaci­nių ženklų ir gairių, skirtų užsienio turis­tams, kiekis ir t.t). Turizmo ir susijusių paslaugų pasiūlą bei kokybę charakterizuoja šių paslau­gų sektoriaus plėtros laipsnis - unikalių ekspozicijų, festivalių, renginių ir reginių įvairovė bei meninis lygis. Su pastarąja problemine sritimi glaudžiai siejasi turiz­mo informacijos sklaida bei marketingas: išskirtinio turizmo paslaugų ir pramogų komplekso formavimas; informacijos apie šalį, joje vykstančius renginius bei turistų traukos objektus pasiekiamumas; unika­lių Lietuvos, kaip turistinės vietovės, rep­rezentacijos priemonių taikymas. Remiantis atlikta analize, galima teig­ti, kad esminiai šalies turizmo sektoriaus konkurencingumo veiksniai - turizmo paslaugų kokybė ir turistinės vietovės unikalumas. Lietuvoje prioritetas teikia­mas paslaugų kokybės gerinimui, tačiau per mažai ieškoma to, kas ją išskirtų iš kitų šalių. Tikslingas įvykių panaudojimas kitų rinkodaros komunikacijos priemonių komplekse leistų efektyviau išnaudoti esa­mus turistinius privalumus ir atrasti nau­jų unikalių būdų paskatinti atvykstamojo turizmo aktyvumą. Globalios ekonomikos konkurencinė­mis sąlygomis svarbu ne tik tinkamai su­formuoti paslaugų paketą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezentuoti bei pateik­ti vartotojams. Vis daugiau verslo šakų įmonių prekiauja nebe prekėmis ar pa­slaugomis, o unikaliais patyrimais (pvz., produktų išbandymas prekybos vietose, bandomieji oro linijų skrydžiai žiniasklai-dos atstovams, galimybė pačiam sukurti norimo dizaino papuošalą juvelyrikos par­duotuvėse ir t.t.) (Oąvist, 1999). 1.2.Žiemos turizmo išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų charakteristikų evo­liucija Kita tendencija, būdinga šiuolaikiniam turizmui, - išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų charakteristikų evo­liucija. Turizmo sistemos klientai globalios ekonomikos sąlygomis tampa labiau infor­muoti, rafinuoti, ir tai padidina jų gebėjimą daryti spaudimą turizmo paslaugų įmo­nėms. Konkurencinė kova vyksta ne tik tarp turizmo paslaugų teikėjų, bet ir kitų laisva­laikio paslaugų rinkos dalyvių - pramogų verslo organizacijų, prekybos ir laisvalaikio centrų (Shermach, 2005). Europos turizmo sistemoje didžiausią potencialą padidinti rinkos dalį šiuo metu turi Centrinės ir Rytų Europos valstybės (Eriksson ir kt, 2000), kurioms priklauso ir Lietuva. Siekiant išnaudoti šias galimy­bes, būtina ne tik sukurti turizmo paslaugų reprezentacijos infrastruktūrą, bet ir ieškoti būdų. Remiantis C. Franks ir B. Mills (2005), turizmo agentūrų marketinge ryškėja šios tendencijos: • Jungtinė komunikacija. Pvz., St Andrews Travel turizmo agentūra, įsikūrusi Boltone (Didžioji Britanija), kartu su vietos viešbučiais, avialinijų ir kt. verslo įmonėmis leidžia kasmetinį laikraštį, kuris skirtas pa­didinti įmonių žinomumą ir informuoti potencialius klientus. Kadangi Boltone yra apie 50 kelionių agentūrų, būtina iš jų iš­siskirti. Leidinio pagrindas - žmogiškasis elementas. Spausdinami klientų atsiliepimai apie atostogas, kurie geriau negu tiesiogi­nė reklama skatina kitus vartotojus rinktis tuos pačius kelionių maršrutus. Vienas iš pagrindinių laikraščio platinimo būdų - St Andrews Travel rengiami įvykiai - teminiai vakarai ir kiti renginiai. • Unikali paslaugų reprezentacija. Pvz., Roger VValker Travel turizmo agentūra, esanti Winchester'io mieste (Didžioji Brita­nija), originaliai pristato siūlomas keliones į Rytus. Po miestelį važinėja įmonės spalvo­mis - juoda ir geltona - nudažytas „rikša-mobilis", primenantis Indijos rikšų tempia­mus vežimus. Šio reklamos būdo, kurį taip pat galima klasifikuoti kaip įvykį, paskirtis - užtikrinti, kad įmonė neliks nepastebėta, ir potencialūs klientai įsimins jos ženklą bei susidomės siūlomomis paslaugomis. • Specializuoti įvykiai. - First Choice turizmo agentūros „bro­šiūrų vakarėlis". First Choice kiekvienų metų kovo-balandžio mėnesiais organizuoja įvykį, skirtą prieš vasaros sezoną supažindinti po­tencialius klientus su įmonės paslaugomis. Klientai informuojami apie naujus kelionių pasiūlymus, susidomėjusiems išsiunčiami asmeniniai kvietimai į renginį, kurio metu įmonė siūlo ypatingas nuolaidas ir persona-lizuotas paslaugas - galimybę organizuoti brangias keliones visai šeimai sezono pabai goję ir 1.1. (Odeli, 2005). „Brošiūrų vakarė lio" rezultatas - po renginio išaugę turizme paslaugų pardavimai. Worldchoice Travel turizmo agentūro. „bendruomeniniai įvykiai". Siekdama sūdo minti potencialius klientus kelionėmis į Lo­tynų Ameriką, Worldchoice Travel agentūn suorganizavo teminį vakarėlį, kurio meti New Malden'o miesto gatvėje grojo Lotyni Amerikos muzikantai, visi norintys galėje ragauti Čilės vyną (Glodblatt, 2002; Yuan ii kt., 2005). Po teminio vakarėlio išaugo ke­lionių į Lotynų Ameriką rezervavimas. Išanalizuoti atvejai rodo, kad įvykiais paremtas marketingas tampa reikšminga turizmo paslaugų reprezentacijos forma Naudodamos unikalius būdus pristatyt: savo paslaugas, leisdamos vartotojui patirt: tiesioginį sąlytį su kelionės pasiūlymu (pvz. per teminius įvykius, kuriuose galima para­gauti agentūros reklamuojamų šalių nacio­nalinių patiekalų ar gėrimų), įmonės efekty­viau konkuruoja ir to pasėkoje auga turizme paslaugų pardavimai. Kadangi konkurencija pasaulinėje tu­rizmo paslaugų rinkoje intensyvėja, šalys ir regionai negali pasikliauti vien turizme agentūrų reprezentacine veikla. Dėl šios priežasties būtina sukurti turizmo paslaugų reprezentacijos infrastruktūrą ir formuoti šalies (regiono) įvaizdį, kuris būtų patrauk­lus tiek potencialiems turistams, tiek už­sienyje įsikūrusioms turizmo agentūroms, siekiančioms praplėsti siūlomų kelionių maršrutų spektrą. Įvykio (angį. event) marketingas - viena iš efektyviausių priemonių, įgalinančių šalį (regioną) savo pavadinimą paversti prekės ženklu (Skinner ir kt., 2003; Wasserman, 2001). Siekiant šių tikslų, įvykio (angį. event) marketingas turėtų būti įtrauktas į strategi­nių turizmo skatinimo priemonių komplek nyje įsikūrusiomis turizmo agentūromis, siūlančiomis keliones į minėtą šalį (regio­ną). Unikalių įvykių organizavimą reikėtų derinti su periodiškais įvykiais, kurie galėtų tapti sudedamąja šalies (regiono) identiteto dalimi ir tradicijų kūrimo pagrindu. Taigi, stiprėjant konkurencijos intensy­vumui pasaulinėje turizmo rinkoje, įvykio (angį. event) marketingo potencialas turėtų būti išnaudotas ne tik verslo organizacijų (turizmo agentūrų, pramogų ir laisvalaikio paslaugų įmonių, maitinimo ir apgyvendini­mo paslaugų įmonių, avialinijų ir kt.), bet ir regioniniame bei valstybiniame lygmenyse. 1.3.Pasaulinės žiemos turizmo paslaugų repre­zentacijos tendencijos ir jų taikymo Lietuvoje prielaidos Pasaulio turizmo sistemos dalyviai inves­tuoja į interaktyvias marketingo priemones, kadangi tai globalios ekonomikos sufor­muota būtinybė. Įvykio (angį. event) atskleidžia per įvairių pasaulio šalių patirtį ir stiprėjančias tendencijas reprezentuoti save šiuo būdu. Straipsnio autoriai pateikia su­sistemintą pažangią užsienio šalių patirtį taikant įvykio (angį. event) marketingą tu­rizmo skatinimui. Vis daugiau šalių, regionų ir miestų į turizmo plėtros strateginius dokumentus įtraukia įvykio (angį. event) marketingą, kaip priemonę įgyti didesnį konkurencin­gumą tarptautinėje turizmo sistemoje (Sas-katchewan Tourism Event Proflles, 2000). Straipsnio autoriai išsamiau analizuoja Ško­tijos pavyzdį. Būdama sudėtine Didžiosios Britanijos karalystės dalimi, Škotija išlaikė nacionalinį identitetą ir dalinę autonomiją. Nacionaliniai šalies ypatumai ir tradicijos tapo pagrindu įvykiais paremtos marketin­go strategijos formavimui. Škotijai turizmas - vienas iš svarbiausių kultūrinės ir ekonominės gerovės veiksnių. Turizmas palaiko daug verslų ir įmonių vi­soje šalyje, sukuria darbo vietas ir pajamas Škotijos gyventojams, skatina miesto ir kaimo vietovių plėtrą. Pagrindiniai Škotijos konkurenciniai pranašumai - patogi geo­grafinė padėtis ir gerėjantis susisiekimas su kontinentine Europa, pakankamai imli vie­tinė rinka, anglų kalbos vartojimas. Remiantis Škotijos turizmo plėtros agen­tūros Visit Scotland (2005) duomenimis, pajamas iš turizmo iki 2015 m. siekiama pa­didinti net 50 proc. Tikimasi, kad prekybos, pramogų, maitinimo ir apgyvendinimo pa­slaugų sektorių bendradarbiavimas užtik­rins visų minėtų sričių ekonominį augimą. 2. Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikių analizė 2.1.Lietuva ir pasaulio turizmo tendencijos Pagal Pasaulio turizmo organizacijos duomenis turizmo sek­torius sukuria apie 10 proc. viso pasaulio BVP. Turizmo ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu didžiąją dalį pajamų turizmo sektorius gaus iš vadinamojo konferencinio turizmo, kurio pasaulinės pajamos šiandien skaičiuojamos iki 40 mili­jardų eurų. Turizmo ekspertai įžvelgia geras Vidurio ir Rytų Europos tu­rizmo sektoriaus perspektyvas, o Pasaulio turizmo organizaci­jos nuomone, iki 2020 m. turizmas Baltijos šalyse, palyginti su kitomis pasaulio ir Vidurio Europos šalimis, augs sparčiausiai ir intensyviausiai. Turistų skaičius pasaulyje turėtų didėti 4,1 proc. kasmet iki 2020 metų. Prognozuojamas turistų skai­čius į Europą ir Rytų Europą turėtų augti atitinkamai 3 ir 4,6 proc. Pasaulines tendencijas turizmo sektoriuje stebi, analizuoja bei ima­si atitinkamų veiksmų ir Baltijos ša­lių turizmo organizatoriai. Dauguma jų teigia, kad didžiausias pajamas tu­rizmas artimiausiu metu uždirbs ne iš tradicinio, o iš konferencinio tu­rizmo, kuris tampa prioritetiniu šios verslo srities segmentu. Nors gana atsargiai kalbama apie trijų Balti-jos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Es­tijos stipriąsias ir silpnąsias vietas, plėtojant konferencinį turizmą, vi­sos stengiasi užsiimti geriausias po­zicijas ir siekia būti lyderėmis. Šiam tikslui lėšos pritraukiamos tiek iš Europos Sąjungos fondų, tiek iš valstybinio bei privataus sektorių.1 Jau šį pavasarį Latvijos sostinė­je Rygoje duris atvers didžiausias konferencijų ir renginių centras „Reval Hotel Latvija", kurio plo­tas sieks apie 4000 kv. metrų, o vie­nu metu jis galės priimti iki 3 tūkst. dalyvių. Pasak „Reval Hotel Latvi­ja" atstovo Arturso Stikutso, inves­ticijas, kurios siekia apie 30 mln. eurų, paskatino augantis užsienio klientų poreikis dideliems rengi­niams, tarptautinio lygio konferen­cijoms. Estija stokoja didelių konferencijų salių, kuriose tilptų tūkstantis ir dau­giau dalyvių. Talinas šiandien daugiau apsiriboja mažais ir vidutinio dydžio renginiais, konferencijomis. Prieš dvejus metus pirmą kartą „En­terprise Estonia" (EAS) paskelbė 45 mln. kronų konkursą, skirtą turiz­mo plėtrai, konkurencingumui didinti tarptautiniu lygmeniu. Per arti­miausius metus numatoma pastatyti kelis konferencijų centrus Taline, Tartu ir Piarnu. Vienas didžiausių projektų - Tornimae konferencijų centras Taline, planuojantis duris klientams atverti 2007 metais. Pažymėtina, kad ir mažesni Estijos viešbučiai įvertina konferencinio turizmo potencialą bei naudą ir taip pat orientuoja veiklą šia kryptimi, ypač laikotarpiu, kai dėl sezoninių svyravimų sumažėja įprastinis turistų srautas. 2.1.1.Vartojimo lygio įtaka turizmo paslaugų paklausai Aukštesnis vartojimo lygis dabartinėje visuomenėje yra svarbus daugelio žmonių siekimų motyvas, ryškus noro konkuruoti darbo, val­dymo, materialinės ir intelektinės veiklos srityse veiksnys. Vartojimas gresia būti mūsų kultūrinės sistemos pagrindimu, tai universalus dabar­tinių žmonių socializacijos kodas, kolektyvaus aktyvumo forma. Verte tampa ne tiek daiktų, prekių nauda, kiek jų stiliaus reikšmė. Kai kurių simbolių išnykimas iš kultūros srities yra jų transforma­cija į daiktų bei prekių ženklus. Didėjant vartojimui (per daiktus ir pa­slaugas), stiprėjant jo reikšmei šiai sferai didėja visuomenės sluoksnių gyvenimo stilių sklaida. Kartu pastebima gyvenimo būdo estetizacija, vaizdų ir reikšmių svarbos didėjimas gyvenimo stiliuose. Vartojimo kultūroje ypač reikšmingas tampa vaidmuo simbolinės produkcijos spe­cialistų (dizainerių, menininkų), formuojančių naujus vartojimo (apran­gos, butų apstatymo) modelius bei variantus. Atsiskiria elitinis, jauni­mo, vyresnio amžiaus žmonių, . skurdo subkultūros atstovų ir kitų sluoksnių vartojimo (aprangos, maitinimosi) stiliai. Savo socialinį pra­našumą turtingųjų sluoksnių (verslininkų, bankininkų, aukšto rango valdininkų) atstovai išreiškia per prestižinį maistą bei aprangą, buto apstatymą. Dabar daugeliu atvejų prestižiška tai, kas yra iš kitų kultūrų, atvežta iš užsienio. Ypač aukšti socialiniai sluoksniai orientuojasi į užsienio dizainerių rūbus, tam tikras gėrimų rūšis, namų įrangą auto­mobilių markes.2 Skoniai plinta ir per reklamą bendravimą, nusižiūrėjimą. Daiktai, įvairūs vartojimo momentai dažnai minimi, norint paaiš­kinti savo sėkmę, laimėjimus, parodyti savo uždarbį kaip darbo rezul­tatą pasigirti. Nors užsieniniai drabužiai, daiktai dažnai atspindi pres­tižinį vartojimą, tačiau jau prasideda kultūrinė ir simbolinė kova už lietuviškų gaminių pripažinimą ir platesnį vartojimą. Priverstinis ar savaiminis žmogaus tapatinimasis su prabangia ar skurdžia aplinka ro­do visuomenės diferencijavimosi procesą. Dabartinis perėjimas nuo vienų stilių ir skonių prie kitų, naujų įsisavinimas yra tranzitinis socia­linis vyksmas, kuriam daro poveikį materialinės sąlygos ir kultūriniaiveiksniai. Skonis yra svarbus požymis, rodantis žmogaus priklausomy­bę tam tikram socialiniam sluoksniui. Skonių įteisinimas, jų paskelbi­mas gerais yra simbolinės kovos išraiška (P.Bourdieu). Daiktų turėji­mas, siekimas būti turtingam yra daugiaprasmis reiškinys: suteikia žmogui stipresnį elgesio laisvės jausmą, pasirinkimą, duoda galimybę valdyti, užmegzti socialinius ryšius. Didėjant nepriklausomybei nuo aplinkos, turint daiktų, nuosavybės valdymas žmogui uždeda didelę atsakomybę, stipriai susieja jį su įvairiomis struktūromis. Iškyla har­moningo santykio tarp materialinių, fizinių, dvasinių vertybių pasirin­kimo problema. Vartojimas kaip procesas persmelkia visus visuomeni­nius santykius. Įvairiems vartojimo aspektams - gėrybėms kaip kultūri­niam kapitalui, maisto svarbai šeimos ir visuomenės socialinių grupių santykiuose, identiškumui, "civilizuoto" kūno formavimuisi, reklamai kaip populiarios kultūros daliai - vis daugiau dėmesio skiria sociologai [1;2;3 irkt.]. Vartojimo lygis yra šalies gaminių, ekonominių sąlygų, intelektinių pastangų, politinių sprendimų rezultatas. Vartojimo išraiška gali at­spindėti vienų grupių (pagal klasinius, nacionalinius, amžiaus ir kt. požymius) pranašumą prieš kitus, jų gyvenimo būdo ypatumus bei skirtumus. Vartojimo struktūrų, jo turinio reguliavimas yra užfiksuotas kultūrinėse normose, apibrėžiamas religijos, papročių, sveikatingumo (fizkultūrininkų, vegetarų ir pan.) judėjimų turinyje. Vartojimo harmo­nijos, pusiausvyros paieškos glaudžiai siejasi su humaniško visuomenės gyvenimo būdo kūrimu. Svarbūs vartojimo momentai - naujų produktų išbandymas, galėjimas racionalizuoti savo gyvenseną naujų technolo­gijų įranga butuose (mikrobanginės krosnelės, videoprietaisai, kom­piuteriai). Išnyksta ankstesni vartojimo veiksmai bei su tuo susiję są­monės vaizdiniai, atsiranda nauji. Štai, pavyzdžiui, maisto ruošimo ir įsigijimo būdai atspindi visuomenės gyvensenos pobūdį, atskiria tradi­cinę ir urbanistinę kultūrą. Tai, kad konferencinio turizmo sektorius aktyvėja, pastebi ir tiesiogiai šiuo verslu nesiverčiantys, bet verslo aplinką stebintys ir nagrinėjantis verslininkai. Pasak www.conference.lt atstovo Mariaus Pareščiaus, palyginti su 2004 metais, šiuo metu vyksta labai aud­ringas judėjimas konferencinio turizmo sektoriuje.3 „Vis daugiau viešbučių, renginių organizatorių tampa mūsų portalo prenumeratoriais. Tai rodo, kad informacijos apie konferencinį turiz­mą yra ieškoma, ji kaupiama, nagrinėjama ", - teigia svetainės atstovas. Pagal užsakymų dydžius, jo teigimu, apie 30 proc. sudaro stambūs renginiai (per 100 žmonių), apie 50 proc. su­daro renginiai, kuriuose dalyvauja nuo 50 iki 100 žmonių, ir apie 20 proc. renginiai, kuriuose dalyvauja iki 50 žmonių. Si proporcija, pasak eksperto, per pastarąjį laikotarpį nekinta. Išplaukę su savo klientais ar verslo partneriais į kelionę, ne tuk aplankysite egzotiškas šalis, apie kurias dažnas tik pasvajodavo, bet ir surengsite puikų verslo renginį - seminarą, susitikimą ar konferenciją. Dalį laiko praleisite atviroje jūroje. Profesionalūs verslo rengi­nių organizatoriai teigia, kad tai puikiausia vieta rengti konferencijas ar seminarus. Aukš­tos kvalifikacijos specialistai, dirbantys kelionių laivuose, iš anksto susisieks ir suderins net smulkiausias renginio detales, mielai pasidalys savo patirtimi. Renginio metu jie pasirengę dirbti 24 valandas per parą. Jie gali užtikrinti, kad jūsų partneriams ar klientams šis rengi­nys bus pats įsimintiniausias.4 Vykstant į kelionę laivu, nereikės rūpintis maistu, aptarnavimu, apgyvendinimu ar vakaro programa - viską apgalvos ir suorganizuos profesionalūs konsultantai. Visos papildomų išlaidos neturėsite slaugos bus kokybiškos, atitiks aukščiausią kategoriją. Nes konferencijų salės ir įranga kelionių laivuose nieko nekainuoja. Laive galėsite ne tik dirbti, bet it puikiai pramogauti. Gyvenimas čia verda visą parą. Per savaitę trunkančią kelionę bus nelengva viską apžiūrėti, išbandyti ir visur sudalyvauti. Paprastai kelionių laivuose kelis kartus per savaitę vyksta Teatralizuoti renginiai, statomi kritikų gerai vertinami miuziklai ir komedijos, vyksta pasirodymai ledo arenoje, gyvos muzikos koncertai. Laivuose nuolat veikia karaokė barai, rengiami teminiai vakarėliai, svečių talentų pasirodymai ir ypatingosios, prabanga stebinančios kapitono ir komandos vakarienės. Tiems, kas kelionės meni nenori prarasti puikios formos, įrengti modernūs sporto centrai, kuriuose rasite ne tik puikią sportinę įrangą, bet ir aukščiausios kategorijos trene­rius, pasaulinio garso jogos mokytojus. Tokia kelione nustebinsite net ekstremalių pojūčių mėgėjus. Jiems siūloma mokytis nardyti atviroje jūroje ar išbandyti laimę prabangiuose kazino. Tiems, kam patinka ra­mesnis poilsis, - šokių pamokos, meno galerijos, „Dury Free" parduotuvės, restoranai, viliojantys egzotiškais įvairiausių pasaulio kraštų patiekalais. Kelionių agentūros „Estravd Vilnius" darbuotojai teigia, kad išsirengę į kelionę laivu ne tik maloniai nustebinsite net reikliausią ir išrankiausią klientą ar partnerį, bet ir sutau­pysite laiko bei pinigų, puikiai suderinsite poilsį, darbą, aplankysite egzotišką šalį ir karui niekieno netrukdomi padirbėsite seminare ar konferencijoje, pamatysite tolimus kraštus, paragausite neregėtų valgių ir gyvensite prabangiose, jaukiose kelionių laivo kajutėse. Vieš­butis ant vandens, egzotiška aplinka, aukšto lygio aptarnavimas, profesionalūs renginių organizatoriai. Pasirinkę kelionę laivu, galėsite miegoti ramiai, nes būsite tikri, kad jūsų verslo išvyka ar renginys pasmerkti sėkmei.5 Tolima ir gyva praeitis Turbūt nėra nė vieno termino, apibū­dinančio šio rašinio objektą - seminaras, konferencijas, kongresus ir pan.-, kuris ne­primintų mums jo ilgaamžiškumo. Visos renginių, kuriuose šiandien keičiamasi ži­niomis bei nuomonėmis, formos buvo pui­kiai pažįstamos senovės graikams ir romė­nams. Seminaras- lot. seminarium - daigy­nas; dabar- mokomųjų pratybų rūšis, kva­lifikacijos kėlimo ar mokymosi forma. Konferencija- lot. konferentia, cvnferre- susirinkti kartu; dabar- valstybių, orga­nizacijų, įstaigų atstovų pasitarimas, susi­rinkimas. Forumas- lot forum- aikštė, sen. Ro­moje - miesto aikštė, visuomenės gyveni­mo centras; dabar- svarbus, plataus mas­to suvažiavimas, pasitarimas ir pan. Simpoziumas- lot. symposivm, gr. sym-posion - puota: sen. Graikijoje ir Romoje - nedidelis pokylis, dažnai su muzika, pra­mogomis, pokalbiais: dabar- tarptautinis pasitarimas kuriuo nors specialiu klausi­mu. Kongresas- lot. congressus - susitiki­mas, susirinkimas; dabar- valstybių, orga­nizacijų atstovų suvažiavimas, tarptautinė konferencija. Visi šie susibūrimai minėtose valstybė­se buvo svarbūs bendruomenės politinio ir kultūrinio gyvenimo akcentai, savo ypa­tinga aura suburiantys šviesuolius. Dabar­tinis veiklos rūšių klasifikatorius Šiems se­nąją Graikiją ir Romą menantiems reiški­niams, skiria ne tiek daug dėmesio: išvar­dyti renginiai čia- „kitos verslo paslaugos'' (kodas 74.87.1), apibūdinamos kaip „mokslinių ar kultūrinių susitikimų ir su­važiavimų organizavimo paslaugos" (ko­das 74.87.15). Šiandien mums pakanka, nes taip se­niai pradėta veikla, nesiliovė egzistavusi net sunkiausiais žmonijos gyvavimo laikotar­piais. Tarkim, II- ojo Pasaulinio karo me­tu buvo suorganizuota mažiausiai 20 tarp­tautinių konferencijų, kuriose dalyvavo įspūdingas skaičius įvairių tautybių atsto­vų. Pavyzdžiui, į 1945 m. balandžio 25- bir­želio 26 d. vykusią Jungtinių Tautų konfe­renciją San Franciske atvyko 50 vyriausy­bių pasiuntiniai. Tuomet vien V. Čerčilis dalyvavo 14 konferencijų, F. Ruzveltas-12, J. Stalinas- 5. Suprantama, visos jos buvo politinio pobūdžio ir trukdavo ne keletą dienų, o dažniausiai keletą savaičių, tačiau būtent kasdienybės aktualijos tada ir Šian­dien skatina žmones rinktis, aptarti ir spręsti opiausias problemas. Tai yra gana reikšmingas šiandienos sąlyčio su senosio­mis imperijomis taškas, patvirtinantis, kad net pasikeitus mūsų susirinkimų formoms, esminiai žmonijos poreikiai lieka tie patys. Mokymo, aptarimų, išvadų darymo pa­grindu rengiami žmonių susibūrimai, da­bar virtę savarankiška ir stipria paslaugų verslo rūšimi, gali būti skirstomi į grupes pagal daugelį kriterijų. Rašinio pradžioje jau išvardijau keletą rūšių. Tokie renginiai gali būti skirstomi ir pagal temų pobūdi (mokslinis, politinis, komercinis), pagal renginio mastą, dalyvius, temines aktuali­jas (miesto, regioninis, šalies, tarptautinis, pasaulinis), pagal renginio vietą organiza­toriaus- sumanytojo atžvilgiu (vietinis, iš­vykstamasis), pagal tikslus ir tikslinę audi­toriją (mokomasis, reklaminis, motyvaci­nis, skatinamasis), pagal temas (pvz., me­dicinos, energetikos, žinių ekonomikos...), pagal pagrindini rengėją ir dalyvi, jo veik­lą, tikslus, darbo specifiką ir tematiką (aso­ciacijų, korporacinis, vyriausybinis). Beje, pastarasis skirstymas šiandien yra labiau­siai paplitęs. Nepriklausomai nuo to, ku­riai iš minėtų rūšių ar jų kombinacijai (pvz., tarptautinė mokslinė infekcinių ligų kon­ferencija) priskiriami rengimai, juos sieja daug bendrų dalykų. Visų pirma, visoms konferencijoms, suvažiavimams, semina­rams ir pan. būdinga gana griežta struktū­ra, apimanti tokias sudėtines dalis, kaip pasiruošimas (preliminarios programos sudarymas, pirminės informacijos ruošimas ir skleidimas, tikslinės grupės nusta­tymas ir kvietimas, dalyvių registracija...), vyksmas (veiksmų renginio vietoje tvar­ka- registracija, sesijos, pertraukos, dis­kusijos, išvados). Vyksmui daugiausiai rei­kalavimų keliama organizuojant moksli­nes ir vyriausybines konferencijas. Tarkim, mokslinių konferencijų medžiaga, pranešimai bei jų pateikimas turi atitikti itin griežtus reikalavimus, tad programa sudaroma ir pranešėjai parenkami nepa­prastai skrupulingai, o kur kas mažiau dė­mesio skiriama poilsio elementams. Vy­riausybinės konferencijos susijusios su pa­pildomais reikalavimais: griežtos protoko­lo taisyklės, išskirtinės labai svarbių asme­nų programos, apsaugos garantavimas, viešųjų ryšių kampanijos svarba, atskirų biurų įrengimas skirtingoms delegacijoms, išplėstos vertimo į užsienio kalbas paslau­gos ir pan.6 Bene laisviausia forma būdin­ga korporaciniams renginiams, kurie da­bar tampa vis populiaresni. Daug dėme­sio šiuose renginiuose skiriama progra­moms, kurios yra paskata dalyvauti, ren­ginio paįvairinimas ir net reklaminis or­ganizatoriaus ar renginio vietos šeiminin­ko (konferencijų centras, miestas, šalis) triukas. Kitas svarbus visus šiuos renginius vie­nijantis bruožas- veikėjai. Pirmuoju smui­ku griežia rengėjas- sumanytojas, o jam pritaria organizatorius- tarpininkas bei tiekėjai. Visi jie yra būtini. Net jeigu rengi­nį sumaniusi organizacija ar įmonė nesi­kreipia į profesionalų organizatorių, pas­tarojo vaidmenį atlikti yra skiriama žmo­nių grupė, kuri tampa tarpine grandimi, susiejančia idėją su jos įgyvendinimu, t. y., sumanytoją su tiekėjais. 2.1.2.Turistinių paslaugu klasifikacija ir poreikis Dauguma mūsų šalies firmų jau įsisavina tolimo už­sienio turizmo rinkas, siūlo maršrutus tradicinėmis pasau­linio turizmo kryptimis- Graikija, Ispanija, Italija, Prancū­zija, Kanarų salos... Be to, turizmo verslo galimybės neapsiriboja ekskur­siniu turizmo tipu. Norėdamos išplėsti firmos veiklą, jos gali organizuoti daugelio tipų turus. Tai padės ne tik pa­didinti savo veiklos mastą, bet ir patenkinti gausių varto­tojų poreikius. Turizmo klasifikavimas pagal šį kriterijų yra sąlyginis, nes keliavimo tikslai glaudžiai susipynę : Ekskursinis turiz­mas - keliavimas pažinimo tikslais. Rekreacinis turizmas -keliavimas poilsio ar gydymosi tikslais. Dalykinis turizmas -kelionės, susijusios su profesinių pareigų vykdymu. Kelionės vyksta siekiant objektus, kurie priklauso firmai; dalykinėms deryboms pravesti, situacijai ištirti vienoje ar kitoje rinkoje. Be to, dalykiniam turizmui priskiriamas įvairių konferencijų, seminarų, simpoziumų organizavimas. Čia didelę reikšmę įgyja viešbučių kompleksų specialios salės,ryšio priemonių (telefono, fakso aparatų ir kt.) suteikimas, deryboms vesti reikalingų patalpų parūpinimas. Etninis turizmas - susitiki­mo su giminėmis kelionės. Turizmo agentūros padeda įsigyti transporto bilietus, vizas, užsienio pasus ir t.t. Sportinis tu­rizmas - kelionės, susijusios su dalyvavimu sporto renginiuo­se. Šiuo atveju turizmo firmų paslaugomis naudojasi sportinės komandos, sirgalių klubai, rungtynių organizatoriai ir atskiri piliečiai. Turizmas socialiniais tikslais - kelionės, susijusios su dalyvavimu visuomeniniuose renginiuose. Tai įvairių par­tijų, fondų, sąjungų organizuojami renginiai, (pavyzdžiui, mitingai, demonstracijos ir kt.). Tikslinis turizmas - kelionės į įvairius masinius renginius. Turizmo firma užtikrina žmonių nuvykimą į muges, parodas, koncertus, festivalius ir kt. Reli­ginis turizmas - keliavimas su tikslu atlikti religinę procedū­rą, misiją, įžadus. Karavaningas - keliavimas nedideliuose mobiliuose namukuose ant ratų. Nuotykinis turizmas - tu­rizmas, susijęs su fiziniais sunkumais, kartais net pavojingas gyvybei. Kaimo turizmas - laikinas turistą perkėlimas į kai­mo vietovę. Turistai gyvena kaimuose ar Salia jų specialiai paruoštose gyvenvietėse. Ekoturizmas — turizmas, kai rūpi­namasi aplinka, tai specializuoto gamtinio turizmo forma. Kelionėje gidai stengiasi ugdyti meilę gamtai, paaiškinti būti­nybę saugoti aplinkos išteklius, aplinkosaugos būtiny­bę. Vandens turizmas - kelionės laivu, jachtomis ir kitu van­dens transportu. Stacionarinis turizmas- statyba namų atos­togoms ir namų, perkamų ar nuomojamų pensininkams ar atvykėliams. Visi šie turizmo tipai yra glaudžiai susipynę, ir išskirti juos ne visada galima. Pvz., dalykinis turizmas gali būti sutapatintas su ekskursiniu ir sportiniu, etninis - su sporti­niu ar religiniu ir t.t. Turizmas dar klasifikuojamas pagal laiko charakteristikas. Pagal laiko charakteristikas turizmas gali būti klasifi­kuojamas įvairiai. Esminės charakteristikos yra sezonišku­mas, prisirisimas prie įvykių ir laikas skiriamas kelionėms. Sezoniškumas - svarbus turistinio verslo rodiklis, rodan­tis turistų srautų nevienodumą per metus. Čia galima išskirti du pagrindinius turistų srautų intensyvumo kriterijus: • turistų prisirisimą prie apibrėžiu keliavimo tikslų (kurortų, poilsio vietų); - turistų aktyvumo tame regione sezoniškumą. Potencialas klientai maršrutus ir keliones tikslus pasiren­ka savarankiškai ar padedami turizmo agentų, ir čia didelį vaidmenį vaidina sezoniškumas. Turizmo firma turi pasiruošti turistinei paklausai, vienų ar kitų maršrutų populiarumui kili­mui ar kritimui. Viena iš turizmo firmos užduočių turi tapti šių svyravimų išlyginimas, paskirstant turistų srautus. Ir Si pro­blema sprendžiama bendromis valstybės ir tuo suinteresuotų turizmo firmų jėgomis. • Priemesčio turizmas - miestelėnų kelionės į už­miestį nedarbo dienomis ar per atostogas. Šis turizmo tipas dar klasifikuojamas pagal tikslus ir kelionių ilgumą. • Turizmas regiono viduje. Šis turizmo tipas apima keliones viename regione. Šio turizmo firmų darbo specifika - aukštas firmos susipažinimo lygis su regiono sąlygomis, didelė transporto maršrutų varijavimo galimybė, pakankama gyventoju paklausa tokioms kelionėms. • Turizmas šalies viduje - kelionės, neišvykstant už šalies ribų. • Tarptautinis turizmas - kelionės už valstybės ri­bų. Turizmo firmai čia svarbu valstybiniai susitarimai, su­tartys ir apribojimai, saistantys įvairias valstybes. Tarptau­tinio turizmo turoperatoriai turi platų turizmo agentūrų tinklą visame pasaulyje; jų dalis yra stambių turizmo firmų antrinės įmonės, o kita dalis - dirba pagal įvairius susita­rimus (frančizė, licencijos). Dar vienas turizmo klasifikavimo kriterijus yra indivi­dualūs klientų poreikiai. - Individualūs klientų poreikiai Turizmo agentas turi būti pasirengęs šiems klientų pa­geidavimams: keliones maršrutas: klientas gali nurodyti sąrašą vie­tovių, kurias jis nori aplankyti; kelionės laikas: klientas gali su turizmo agentu aptarti konkrečius kelionės terminus, norimą sustojimo laiką at­skiruose punktuose ir kt.; pramoginės programos formavimas: atskirais atvejais turizmo agentas gali padėti klientui įsigyti bilietus į sporto rungtynes ar į kitus renginius, pateikti informacijos apie įvai­rius renginius, vykstančius apsistojimo vietose; papildomos paslaugos: judėjimo priemonių nuoma, speciali įranga (fotošautuvas, vandens slidės, palapinės ir kt.) ir t.t. 2.2.Finansinės klientų galimybės ir turizmo paslaugos Ne ką mažiau svarbus turizmo klasifikavimo kriterijus - finansinės klientų galimybės. Finansinės klientų galimybės lemia kelionės marš­rutą, taip pat turi įtakos komforto lygiui, pasirenkamoms keliavimo priemonėms. Grupinis, pagal įprastinius maršrutus - pigiausia forma vienodomis sąlygomis. Pigumas paaiškinamas nuolaidomis, suteikiamomis turistinėms grupėms, kuriose daugiau kaip 2 žmonės (kuo didesnė grupė, tuo didesnė nuolaida) Individualus, pagal įprastinius maršrutus - gana brangus kelionės lipas, nes čia negalioja nuolaidos, suteikiamos grupėms. Grupinis, pagal individualius maršrutus — nuolaidos suteiki­amos tik esant optimaliam grupės dydžiui (pavyzdžiui, pagal autobuso vielų skaičių). Individualus, pagal individualius maršrutus — brangiausia forma, nes čia negalioja jokios nuolaidos. Marketingo sistema — tai sudėtinga sistema, apimanti platų kompleksą efektyviausių firmos veiklos rinkoje įgy­vendinimo programų. Marketingo tikslinė veikla priklauso nuo firmos tipo (turoperatorius, turizmo agentas) ir suku­riama tų problemų grupėje, kurias firmai reikia spręsti ar­timoje, o taip pat tolimoje perspektyvoje. Norint įgyti bendrą supratimą apie marketingo veikios kryptis, galima išskirti 4 pagrindines: marketingo politi­ka, marketingo tyrimai, marketingo planavimus, mar­ketingo poveikis. Marketingo veiklos įgyvendinimo procese atsiranda ir grįžtamasis ryšis, apibrėžtas informacijos atnaujinimo bū­tinumu, planų koregavimu ar krypčių pasikeitimu. Firma, formuodama savo marketingo sistemą, gali pasirinkti mar­ketingo veiklos kryptis, kurias ji laiko perspektyviausio­mis, taip pat šią veiklą pritaikyti prie tų rinkų sąlygų, į ku­rias ji įėjo ar dar ruošiasi įeiti. Bet kuri aktyviai rinkoje dirbanti firma vienaip ar ki­taip užsiima marketingu. Iš pradžių ji prognozuoja ar pla­nuoja firmos prekių ar paslaugų paklausą, kontroliuoja panašių prekių ar paslaugų kokybę ir kainas, ieško efekty­vių reklamos ir pardavimo metodų. Tačiau laikui bėgant firmos vadovas nori imtis efektyvesnių marketingo darbų. Formuojant prekinę politiką, rei­kia atsakyti į 2 pagrindinius klausimus: koks turi būti pre­kės (paslaugos) įvaizdis ir kokią ateitį firma stengiasi su­kurti savo prekei.Turizmo firmų prekės yra paslaugos, su­sijusios su žmonių perkėlimu ir jų aptarnavimu per visą kelionę. Todėl čia prekinė politika orientuojasi į optimalių keliavimo sąlygų sukūrimą. Kainos politika atspindi prekės įvaizdį, kurį firma no­ri sukurti vartotojui per kainas, o taip pat parodo firmos elgesį, pasikeitus rinkos situacijai. Turizmo firmos kainos priklauso nuo firmos tipo, tarpininkų kiekio ir įvairovės, turistų katego­rijos ir kt.Turizmo firmos kainų politika pagrįsta: • rentabilumo lygiu; • paklausos lygiu, esant tam tikroms kainoms; • minimaliu išlaidų lygiu, esant žemiausioms kainoms; • santykiu tarp paslaugos kokybės ir kainos; • specialiomis nuolaidomis ir priedais. • Pardavimo politika atspindinti firmos stilių prekių judėjimo procese, t.y. nuo gamintojo iki vartotojo. Ir turoperatoriams, ir turizmo agentams pardavimo politika sąly­goja santykių su tarpininkais ir klientais susiformavimą, atsižvelgiant į konkuruojančių firmų veiksmus rinkoje. Atvykstamasis turizmas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis per 2007 m. į Lietuvą (be ES (25) ir ELPA šalių) atvyko 2080,4 tūkst. lankytojų (turistų ir vienadienių lankytojų), tai 3% daugiau nei per 2006 m. Pagrindinę šių atvykusių lankytojų dalį sudarė rusai ir baltarusiai. Sienos kirtimo duomenimis per 2007 m. lankytojų iš kaimy­ni­nių, ne ES, šalių sulaukta: iš Rusijos – 1,19 mln., tai 1,2% mažiau nei per 2006 m. , iš Baltarusijos – 458 tūkst., tai 13,8% daugiau nei per 2006 m. (žr. 1 pav.): Akivaizdu, kad lankytojų skaičiaus augimui iš Baltarusijos turėjo Lietuvos vizų kainų sumažinimas. Šis augimas galėjo būti dar didesnis, jeigu tiek fiziniams asmenims, tiek kelionių organizatoriams būtų buvusios palankesnės Lietuvos vizų išdavimo sąlygos. Dėl Lietuvos vizų išdavimo problemų nedidėja ir Rusijos lankytojų skaičius Lietuvoje. Iš 1,19 mln. Rusijos lankytojų, beveik 61% sudarė lankytojai iš Rusijos Kaliningrado srities (tai tik 0,2% daugiau nei 2006 m.), iš kitų Rusijos regionų Lietuvą aplankė 470 tūkst. lankytojų ir tai 3,2% mažiau nei 2006 m. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis Lietuvos kelionių organizatoriai per 2007 m. aptarnavo 136,4 tūkst. užsienio turistų, tai 18,9% daugiau nei per 2006 m. laikotarpį. Preliminariais duomenimis, už organizuotas turistines keliones Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams (2007 m. I ketv. – 56, II ketv. - 73, III ketv. – 73, IV ketv. - 67) turistai sumokėjo beveik 71,95 mln. litų, tai 28,5% daugiau, palyginus su 2006 m. Statistikos departamento preliminariais apgyvendinimo įmonių tyrimo duomenimis, 2007 m. sausio – gruodžio mėnesiais apgyvendinimo įmonėse nakvojo beveik 1325,6 tūkst. svečių, t.y. 18,5% daugiau nei per 2006 m., užsienio svečių buvo apgyvendinta 681,5 tūkstančio, t.y. 51,4% visų svečių, ir tai 15,5% daugiau nei per 2006 metus. Statistikos departamentui 2007 m. IV ketvirtį duomenis apie apgyvendinimą teikė: 278 viešbučiai ir svečių namai, 39 moteliai, 161 poilsio įstaigos, 26 sveikatingumo įmonės ir 7 kempingai. Palyginimui, 2006 m. sausio 30 dienai, Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje buvo klasifikuoti: 188 viešbučiai, 70 svečių namų, 24 moteliai, 20 poilsio namų ir 13 kempingų. Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose per 2007 m. apsistojo 927,5 tūkstančio svečių (tai beveik 70% visų apsigyvenusių svečių), ir tai 22,6% daugiau nei 2006 m. Tarp svečių viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 603,2 tūkstančio užsieniečių – 16,8% daugiau nei per 2006 m. (žr. 3 pav.), tačiau užsienio svečių skaičiaus didėjimas didžiausias buvo Lietuvos moteliuose, čia per 2007 m., lyginant su 2006 m. , užsienio svečių skaičius padidėjo 38,7% ir pasiekė 19,5 tūkst., užsienio svečių skaičius Lietuvos sanatorijose padidėjo 7% ir pasiekė 20,8 tūkst., o poilsio įstaigose sumažėjo 29,4% ir nukrito iki 8,8 tūkst. Užsienio svečių skaičiaus padidėjimas per 2007 metus buvo ne vienodas Lietuvos kurortuose: Druskininkų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 47,6% daugiau užsieniečių, Birštono – 55,4%, Neringos - 21,3%, o Palangos - 23,4% daugiau, nei per 2006 metus. Lietuvos viešbučių numerių užimtumas 2007 m. I, II, III ir IV ketvirtį atitinkamai buvo: 29,1%, 45%, 52,6% ir 34,8%, t.y. žiemos ir turistinio sezono metu skiriasi beveik du kartus. Tačiau šis skirtumas yra didesnis Palangos ir Neringos viešbučiuose. Palangos viešbučių numerių užimtumas 2007 m. I ketv. buvo 23,5%, o III – 54,9%, t.y. didesnis nei du kartus. Neringos viešbučių numerių užimtumas 2007 m. I ketv. buvo tik 2,4%, o III – 44,9%. Akivaizdu, kad šis kurortas atgyja tik vasaros metu. Taigi, Lietuvos kurortams, mažinant sezoniškumo įtaką, reikia gerinti pramogų ir laisvalaikio infrastruktūrą. Vilniaus viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo beveik pusė iš 969,3 tūkst. svečių: – 466,5 tūkstančio, tai 20,2% daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį, tame tarpe užsieniečių apsistojo 18,4 % daugiau. Daugiausiai svečių Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose buvo iš Vokietijos – 20%, Lenkijos – 13,9%, Rusijos – 6,2 %, Latvijos – 6,1%, Jungtinės Karalystės – 5,3%, Suomijos– 5,2%. Statistikos departamento preliminariais duomenimis 2007 m. Lietuvos sanatorijose buvo apsistoję 118,6 tūkst. svečių (5,8% daugiau nei per 2006 m.), iš jų tik 20,8 tūkst. (17,5% visų svečių) buvo užsieniečiai. Užsieniečių skaičius sanatorijose padidėjo 7%, lyginant su 2006 m. Druskininkų sanatorijose svečių užsieniečių skaičius, lyginant su 2006 m. padidėjo 7,3%, Palangos sanatorijose – 26,3%, Birštono sanatorijose - 16,6%. Apgyvendinimo įmonių bendras numerių užimtumas 2007 m. buvo 40%, didžiausias III ketvirtį - 50,4%, bendras vietų užimtumas 2007 m. buvo 31,3%, didžiausias III ketvirtį - 42,1%. Viešbučių numerių ir vietų užimtumas 2007 m. buvo atitinkamai 40,8% ir 31,9%., Ypač didelis 2007 m. III ketvirtį buvo Vilniaus viešbučių užimtumas: 65,3% (numerių) ir 52,9% (vietų). Nepaisant aptarnautų svečių skaičiaus didėjimo, apgyvendinimo įstaigų skaičius Lietuvoje yra nepakankamas. Ypač nepakanka pigaus apgyvendinimo, tokio kaip kempingai, turistinės stovyklos ir pan., o Vilniuje – turistinės klasės viešbučių. Kaimo vietoje viešbučių stygiaus problemą dalinai išsprendžia kaimo turizmo paslaugų teikėjai, kurių 2006 m. sausio 1 d. buvo 494. Reikia pastebėti, kad Lietuva pilnai neišnaudoja savo galimybių kai kurių turizmo rinkų atžvilgiu negalėdama pasiūlyti tam tikrų apgyvendinimo paslaugų, ypatingai tai liečia Skandinavijos šalis, kurių turistams būtina išplėtota kempingų sistema. Iš kitos pusės lieka aktualios Lietuvos pasiekimo problemos – ypač lėktuvu, trūksta skrydžių ir ypač pigių. Iš Karmėlavos aerouosto pradėtas skrydžiai į Londoną ir Varšuvą kol kas labiau populiarus tarp lietuvių nei užsienio turistų.7 Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai per 2007 m. aptarnavo maždaug 20% visų užsienio svečių, gyvenusių Lietuvos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose. Per 2006 m. Lietuvos organizatoriai aptarnavo 114,7 tūkst. užsienio turistų, o tai yra tik 6,4% iš 1,8 mln. užsienio turistų, aplankiusių Lietuvą 2006 m. Tai rodo, kad pagrindinę dalį atvykusių turistų sudaro individualūs turistai, todėl, norint skatinti atvykstamąjį turizmą, ypač iš prioritetinių turizmo rinkų, pirmiausiai reiktų įgyvendinti priemones, galinčias padidinti individualių turistų srautą. Viena iš pagrindinių tokių priemonių yra Lietuvos turizmo informacijos centrų įkūrimas prioritetinėse šalyse bei šių centrų pilnas išlaikymas, t.y. aprūpinimas būtinais leidiniais vietos kalba bei lėšų skyrimas vietinei rinkodarinei veiklai. Kita priemonė - Nacionalinė turizmo informacijos sistema, padedanti individuliai susirasti apgyvendinimą, pramogas, aktyvų poilsį, vykstančius renginius ir pan. Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis per 2007 m. Lietuvos atvykstamojo turizmo pajamos (kreditas) buvo beveik 2562 mln. litų, t.y. atvykstamojo turizmo pajamos išaugo 18,4% lyginant su 2006 m.. Mokėjimų balansas už 2007 m. yra 494 milijonai litų. Išvykstamasis turizmas. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis 2007 m. per Lietuvos išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius užsienyje pabuvojo 193,9 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai 23,5% daugiau nei per 2006 m.(žr.2 pav.): Daugiausiai lietuvių 2007 m. organizuotai išvyko į Europos šalis – 152, 9 tūkst. (78,9% visų organizuotai išvykusių lietuvių), tai – 21,2% daugiau nei 2006 m. Į ES šalis – senbuves (15) išvyko 62, 9 tūkst. lietuvių, tai – 30,1% daugiau nei 2006 m. Po ES šalių seka Turkija, kurioje 2007 m. ilsėjosi 35,2 tūkst. lietuvių, tai 11,8% daugiau nei 2006 m. Trečioje vietoje yra Afrikos šalys: per 2007 m. į šias šalis organizuotai išvyko 30,5 tūkst. lietuvių, tai 33,3% daugiau nei per 2006 m. laikotarpį. Tai aiškiai rodo, kad pradėjus Lietuvoje veikti keliems kelionių organizatoriams, organizuojantiems keliones užsakomaisiais lėktuvų reisais ir sumažėjus kelionių kainoms, vis daugiau lietuvių poilsį renkasi užsienyje. Kelionėms vasaros metu (III ketvirtį) tarp ES (15) šalių lietuviai pirmenybę teikė Graikijai (4356), Ispanijai (4143), Prancūzijai (3772), o iš naujųjų ES šalių, lietuviai organizuotai daugiausiai keliavo į Čekiją (3584). 2007 m. pirmasis ES(15) šalių ketvertas nepakito: Ispanija (9821 lietuviai), Prancūzija (9218), Italija (7200), Graikija (7075). Kaimyninių šalių tarpe pirmauja Latvija (11403) ir Lenkija (7715). Lietuvos gyventojai išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams (I ketv. – 171, II – 175, III – 178, IV ketv. - 176) už organizuotas turistines keliones 2007 m. sumokėjo 248,35 mln. litų, tai 16,1% daugiau nei 2006 m. Pajamų didėjimas 2007 m. III ketvirtį (9,2%) buvo žymiai mažesnis, nei I (35,5%) ar II ketv. (30,8%). Tai rodo, kad vis daugiau lietuvių atostogauti vyksta ne turistinio sezono (vasaros) metu. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis 2007 m. į užsienį išvyko 1286 tūkst. Lietuvos turistų (17,7% daugiau, nei per 2006 m.). Tokiu būdu, per kelionių organizatorius atostogauti 2007 m. išvyko apytikriai 15% Lietuvos turistų. Tačiau individulių turistų maršrutai ženkliai skiriasi nuo grupinių: daugiausia individualių kelionių buvo į Rusiją – 16,8% visų kelionių, Baltarusiją – 15,0%, Vokietiją – 13,6%, Latviją – 13,1%, Lenkiją – 9,9%. Lietuvos banko duomenimis lietuviai užsienyje per 2007 m. išleido 2067 mln. litų (žr. 5 pav.), tai 17 % daugiau nei per 2006 m. 2.3.Lietuvos gyventojų išvykstamojo turizmo poreikiai ir galimybės Statistikos departamento išankstiniais duomenimis 2007 m. po savo šalį keliavo 1903,6 tūkstančio vietinių turistų ir 8204,8 tūkstančio vietinių vienadienių lankytojų. Pagrindinė vietinių turistų keliavimo priemonė – automobilis, antroje vietoje – autobusas, trečioje – traukinys. Apie šio sektoriaus augimą galima spręsti ir iš kolektyvinio apgyvendinimo statistikos. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis 2007 m. kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose gyveno 644,1 tūkstančio Lietuvos gyventojų ir tai sudaro 48,6% visų svečių. Lietuvos gyventojų buvo apgyvendinta 21,8% daugiau, palyginus su 2006 m. Lietuvos viešbučiuose Lietuvos gyventojų 2007 m. buvo apsistoję 324,3 tūkstančių, tai 35,1% daugiau, moteliuose –22,3 tūkstančio, tai 27,4% daugiau, poilsio namuose 121,3 tūkstančio, tai 4,1% daugiau nei 2006 m. Toks nedidelis lietuvių skaičiaus poilsio namuose augimas, o užsienio svečių skaičiaus mažėjimas, pirmiausiai yra susijęs su pačių įstaigų skaičiaus mažėjimu. Taip, Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. poilsio namų buvo – 243, 2002 – 215, 2005 – 200, 2006 – 193, 2007 IV k.- 162. Renovuoti poilsio namai, kaip taisyklė, pereina į svečių namų ar viešbučių kategoriją. Antra, mažėja pačių poilsio namų populiarumas tiek tarp užsieniečių, kurie renkasi aukštesnio lygio apgyvendinimo paslaugas, tiek tarp lietuvių. Trečia, didžioji dalis poilsio namų dirba tik turistinio sezono metu. Didžiausias Lietuvos gyventojų skaičiaus pokytis per 2007 m. buvo kempinguose: čia apsistojo 22 tūkstančiai lietuvių, tai 135,8% daugiau, nei 2006 m. (žr. 3 pav.). Tam įtakos turėjo ir didėjantis kempingų skaičius Lietuvoje ir tarp lietuvių didėjantis kempingų populiarumas. Lietuvos viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2007 m. apsistojo 346,6 tūkstančio Lietuvos gyventojų - 34,5% daugiau nei 2006 m. Lietuvos kurortuose 2007 m. lietuvių apsistojo: Druskininkų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 57,3 tūkst. lietuvių, tai 100,2% daugiau, Birštono svečių namuose ir moteliuose apsistojo 1,7 tūkst. lietuvių, tai 53% daugiau, Palangos – 52,5 tūkst., tai 35,3% daugiau, o Neringos – 9,5 tūkst., tai 11,3% daugiau nei 2006 m. Didžiausioji Lietuvos gyventojų dalis 2007 m. apsistojo Klaipėdos apskrities viešbučio tipo apgyvendinimo įstaigose, t.y. viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose, - beveik 33,2%. Antroje vietoje - Vilniaus viešbučiai, svečių namai ir moteliai - juose apsistojo 22,5% lietuvių, gyvenusių viešbučio tipo apgyvendinimo įstaigose. Lietuvos sveikatingumo įmonėse 2007 m. apsistoję 97,8 tūkst. Lietuvos gyventojų sudarė 82,5% visų apsistojusių svečių – tai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos gydomieji kurortai atsigauna vietinio turizmo dėka. Beveik 37,4% visų svečių lietuvių, apsistojusių Lietuvos sveikatingumo įmonėse 2007 m., apsistojo Druskininkų sanatorijose (36,6 tūkst., tai 3,4% daugiau nei 2006 m., Palangos sanatorijose apsistojo 38,6% lietuvių (37,8 tūkst., tai 12,1% daugiau nei 2006 m. Birštono sanatorijose per 2007 m. apsistojo 8,8% visų lietuvių, apsistojusių Lietuvos sveikatingumo įmonėse (8,6 tūkst., tai 8,3% mažiau, lyginant su 2006 m.). Tačiau apie apgyvendintų turistų skaičių kaimo turizmo sodybose, pas nakvynės ir pusryčių paslaugų teikėjus bei individualiame sektoriuje (kambarių nuoma) pilnos statistikos nėra, nors šio sektoriaus dalis gali būti didesnė nei kolektyvinio apgyvendinimo įstaigų. Apie vietinio turizmo plėtrą dalinai galima spręsti ir iš Lietuvos turizmo informacijos centrų darbo. Kasmet didėja Lietuvos gyventojų, besinaudojančių turizmo centrų paslaugomis, skaičius. Valstybinio turizmo departamento duomenimis Lietuvos turizmo informacijos centruose (be Nacionalinių ir regioninių parkų informacijos centrų) 2007m. apsilankė 340,7 tūkstančiai lankytojų. Palyginus su 2006 metais, bendras lankytojų skaičius informacijos centruose išaugo 15,6 %, Lietuvos gyventojų centruose apsilankė 178,1 tūkst., tai 19,4% daugiau nei 2006 m., užsieniečių apsilankė 162,6 tūkst., taip pat 11,8% daugiau nei per 2006 m. (žr. 4 pav.): Šie skaičiai rodo, kad vis didesnis skaičius Lietuvos gyventojų domisi laisvalaikio praleidimo galimybėmis Lietuvoje. Norėdami išsiaiškinti kaip lietuviai atostogauja žiemą ir siekdami tiksliau prognozuoti keliautojų srautus, internetinio kelionių portalo "Judek.lt" darbuotojai atliko savo tinklapio naršytojų apklausą. Paaiškėjo, kad lietuviai mėgsta pietų kurortus ir yra linkę elgtis spontaniškai: atostogauja kada šauna galvą, kada patogu. Per septynias savaites apklausti 1.350 tinklapio "Judek.lt" lankytojai, kurių teirautasi ar jie atostogaus šią žiemą, kokį poilsį ketina pasirinkti, ar turi žiemos atostogų tradicijas, ar dažnai atostogauja žiemą, ar turi mėgstamą slidinėjimo kurortą, kiek pinigų ketina išleisti vienam žmogui ir kiek lyginant su vasaros atostogomis? Susisteminus apklausos duomenis paaiškėjo, kad gerėjantis pragyvenimas leidžia lietuviams elgtis spontaniškai. Net 57% apklaustųjų, išlaidų žiemos atostogoms, nelygina su išlaidomis vasaros atostogoms, o atostogauja jei tik sugalvoja, kad nori ar kad reikia. Tačiau, nežiūrint polėkio ir sugebėjimo greitai susidėti lagaminus per daug išlaidauti niekas neketina: 48% apklaustųjų, žiemos atostogų metu, nenori išleisti daugiau kaip 1500 Lt žmogui. Iš dalies tokia nuostata teisinga, už tokią sumą įmanoma savaitę praleisti Egipte. Tačiau, pridėjus šiek tiek pinigų, poilsio sąlygos keičiasi: atsiranda daugiau nemokamų paslaugų, gerėja aptarnavimas, patogesni viešbučiai. Šiuos privalumus įvertino likę 52% apklaustųjų, kurie ketina išleisti daugiau nei 1.500 Lt. Kalbant apie pinigus skirtus atostogoms, reikia turėti omenyje, kad ketinimai taupyti dažniausiai ir lieka tik ketinimais. Atostogauti nuo Kalėdų iki Trijų karalių ketina trečdalis ( 33%) visų apklaustųjų, pirmoje žiemos pusėje (bet ne per šventes) – 18%, antroje žiemos pusėje – 31 %. Išvis šią žiemą atostogauti neketina 18% apklaustųjų. Tačiau, matyt, neatostogaujančių žiemą yra daugiau, nes į klausimą "Ar dažnai atostogaujate žiemą?" atsakymai pasiskirstė taip: "kiekvieną žiemą" – 55% apklaustųjų, "kelis kartus per žiemą" – 6%, "žiemą neatostogauju, bet norėčiau" – 36%, "žiemą neatostogauju ir nenoriu" – 3%. Po pernykštės nevykusios žiemos kelionių agentūros šiemet vilioja slidinėjimo kurortais, tačiau 52% apklaustųjų žiemą vis tik ketina vykti į šiltuosius kraštus. Renkantis atostogų kryptį taip pat neapsieta be paradoksų. Tik 9% respondentų nurodė, kad turi mėgstamą slidinėjimo kurortą, ir net 36% pasisakė, kad turi pamėgtą vietelę pietuose. Tačiau, į klausimą "Ar turite žiemos atostogų tradicijas?", 7% respondentų atsakė, kad vyksta slidinėti, o 13% – kad kasmet vyksta į pietus. Peršasi išvada, kad iš visų svajojančių apie žiemos atostogas šiltuose kraštuose į pietus pailsėti nuskrenda tik kas ketvirtas penktas, o slidininkai beveik visi pabuvoja savo pamėgtuose kalnų kurortuose. 2.3.1.Lietuvos ekonominių rodiklių įtaka turizmo paslaugu paklausai BVP augimas vidutinės trukmės laikotarpiu iš­liks vienas didžiausių Europoje. Šiuo metu stebima infliacija yra artima vidutiniam kainų kilimui Eu­ropos Sąjungoje. Nedarbas vidurinės trukmės lai­kotarpiu dėl didėjančios darbuotojų paklausos su­mažės trečdaliu. Nors naftos kainos pakilo rekor­diškai, ES paramos sukeltas fiskalinis ūkio stimulas ir mokesčių naštos mažinimas turėtų išlaikyti vers­lininkų pasitikėjimą sparčios Lietuvos ūkio plėtros tvarumu. Patobulinto Stabilumo ir augimo pakto nuostatos sukūrė palankias sąlygas finansuoti BVP potencialą stiprinančias investicijas, mokesčių ir ki­tas struktūrines reformas. Ekonominių rodiklių projekcijų skaičia­vimo prielaidos. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos grindžiamos pastaruoju metu susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis bei ekonominės plėtros prielaidomis. 2009—2010 metų laikotarpiui yra svarbi prielai­da dėl ES struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimo. ES paramos Įsisavinimo nukrypimas nuo planų pakeis atitinkamų metų BVP augimą. Finansų ministerijos skaičiavimais. atliktais remiantis patvirtintų projektų apimtimis, didžiausią stimulą ūkio augimui ES parama turėtų sudaryti 2D05 metais. Vėlesniais metais ES paramos stimulas BVP augimui turėti; silpnėti. Kol nėra suderėta naujoji finansinė ES per­spektyva, darome prielaidą, kad 2009 metais ES paramos įsisavinimas atkartos 2006 metų tenden­cijas. Žemas ES paramos įsisavinimas pirmaisiais naujosios finansines perspektyvos metais (2009 metais) nesukels teigiamo ES paramos stimulo mo­kiai paklausai. Kitų ES narių Bendrųjų programų vertinimo patirtis leidžia apskaičiuoti, kad 2009— 2010 metais ES finansine parama bus padidinusi BVP daugiau nei 3 procentiniais punktais. 2005—2006 metais sparčiai plėtėsi vartotojų kreditavimas didina vartojimo ir investicijas. Pir­mojo 2007 metų pusmečio duomenys rodo, kad bankų klientams suteiktų paskolų portfelis išlaiko panašius augimo tempus, kaip ir peniai. Per pirmąjį 2009 metų pusmetį bankų klientams suteiktų pa­skolų portfelis padidėjo 17 proc. (per pirmąjį 2006 metų pusmetį buvo išaugęs 16,7 proc.). Todėl savo skaičiavimuose darome prielaidą, kad investuotojų ir vartotojų kredito portfelis tebedidės sparčiai, ta­čiau jo prieaugis 2007 metais išliks apylygis 2005— 2006 metų prieaugiui. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prie­laidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą bei siekiant užtikrinti šalių ekonominių rodiklių projekcijų palyginamumą, atitinka Europos Komi­sijos paskelbtas (2007 metų EK ketvirtinėje Euro zonos ataskaitoje) išorinės aplinkos prielaidų nuo­statas. Todėl, atsižvelgus į pastaruoju metu susifor­mavusias tendencijas, buvo pakeistos pagrindinės išorinės aplinkos prielaidos. Vidutinių naftos kainų prielaida 2008 metams padidinta 35,4 proc. iki 65 JAV dol. už barelį Palyginti su ankstesne prielaida, JAV doleris euro atžvilgiu 2008 metais sustiprės 9,1 proc. Nors prielaidų dėl naftos kainų dinamika nėra palanki ūkiui, tikimasi, kad 2007 metais ne-jsisavintos 2006-ųjų ir 2007-ųjų ES paramos lėšos bus įsisavintos 2008 metais ir kompensuos neigia­mą aukštų kuro kainų poveikį. Prielaidų pakeitimo įtaka viena kitą kompensuoja, todėl 2008 metų ekonomikos augimo projekcijos paliekamos nepa­keistos. Ekonomikos ir finansų ministrų Tarybos nuostata, kad naftos kainų poveikis ES ūkiui bus minimalus dėl vykdomos ekonominės politikos ir numatytų specialių priemonių, taip pat leidžia tikė­tis, kad aukštos naftos kainos nesustabdys Lietuvos eksporto augimo į Europos Sąjungą ir sudarys pa­lankias sąlygas realizuotis 2008 metų BVP auginio projekcijoms. Neišsipildžius prielaidoms dėl kompensuojančių veiksnių, aukštos naftos kainos gali sumažinti 2008 metų realaus BVP augimą apie 0,5 procentinio punkto, tačiau nominalaus BVP augi­mas keistųsi mažai. Svarbi 2008—2010 metų ūkio rodiklių projekci­jų skaičiavimo prielaida — 2007 metų faktinio vi­dutinio valiutų kurso ir naftos kainų stabilumas: kainos išliks tokios, kokios buvo projekcijų suda­rymo metu. Todėl 2009—2010 metų ekonomikos augimo perspektyvų nekeitėme. Ekonomikos aplinkai nutolus nuo prielaidų, 2007—2010 metų ekonominių rodiklių projekcijos arba projekcijų perspektyva būtų atitinkamai kei­čiamos. Ekonominės raidos rizikos aspektai. Yra ir teigiamų, ir neigiamų ekonominės raidos rizikos aspektų. Realaus BVP augimą pagyvins technologijos, leidžiančios naftos produktus naudoti ekonomiš­kiau arba iš dalies jų atsisakyti. Technologinių sprendimų diegimas vyks vidutinės trukmės lai­kotarpiu, todėl mažai tikėtina, kad atskirų metų BVP augimas būtų paveiktas išskirtinai. Infliaciją gali padidinti infliacijos lū­kesčiai. Jeigu iškraipytų infliacijos lūkesčių rizika realizuosis, tai 2009 metų infliacija gali padidėti apie 8,5 proc. Infliacijos lūkesčius gali suformuoti nekorektiškas dvylikos mėnesių vidutinės metinės infliacijos interpretavimas. Nors nuo 2007 metų gegužes mėnesinė metinė infliacija svyruoja apie 2 proc., dėl praeities įvykių inercijos 2007 metų gėgužės—spalio mėnesiais dvylikos mėnesių vidutinė metinė infliacija išliks apie 2,7 procento. Vidutinę metinę infliaciją apie 1,5 procentinio punkto padi­dino Šiuo metu neaktualus įvykiai: 2006 metų ge­gužės-liepos mėnesiais pakilusios maisto prekių kainos. 2007 metų viduryje išblėso kainų padidėji­mo po stojimo į ES efektas todėl 2007 metų gegu­žės-liepos mėnesinės metinės infliacijos reikšmės sumažėjo daugiau nei vienu procentiniu punktu. Iki 2007 metų spalio mėnesio vidutinė metinė inf­liacija dar neatspindės besikeičiančių infliacijos tendencijų. Be to, papildoma infliacijos lūkesčių iškraipymą skatina peršamas perdėtas naftos kainų poveikis in­fliacijai: objektyviu naftos kainų padidėjimu gali būti naudojamasi kaip pretekstu didinti kainas dau­giau, negu reikia padidėjusiems gamybos kaštams susigrąžinti. Pasinaudojimas aukštomis naftos kai­nomis kaip pretekstu didinti kainas sustiprintų rizi­ką grandininiam kainų kilimui ten, kur prekybi­ninkų konkurencija yra silpna. Neišsipildžius prielaidoms dėl augimą stimu­liuojančių veiksnių, užsitęsęs naftos kainų pakili­mas gali apie 0,5 procentinio punkto sulėtinti rea­laus BVP augimą, o nepagrįsti lūkesčiai apie didelį kainų augimą galėtų pakeisti vartotojų elgseną ir padidinti nominalaus BVP augimą: mažai tikėtina, kad naftos kainos paveiks nominalių mokestinių bazių augimą. 2008-2009 metų BVP augimo sulėtėjimas būtų laikinas. Vidutinis nagrinėjamo laikotarpio BVP augimas išliks artimas potencialiam — virš 6 pro­centų. Prekių ir paslaugų rinkos. Pastaraisiais me­tais ūkio augimą skatino vidaus paklausa. Spartus skolinimosi augimas buvo vienas svarbiausių veiks­nių, nulėmusių investicijų, namų ūkių vartojimo, o kartu ir bendrojo vidaus produkto augimą. Nuo 2005 meti; atsiradusios tendencijos rodo, kad ir toliau išliks stipri vidaus paklausos įtaka eko­nomikos augimui, 2007 2010 metais sparčiai augs investicijos ir vartojimas, o teigiamos Lietuvos eks­porto rodiklių tendencijos bus išlaikytos. Nomina­laus eksporto augimą stimuliuos prekybos su ES li­beralizavimas, pagerinęs prekybos sąlygas- Naftos kainų padidėjimas ir naftos produktų gamybos pa­jėgumų trukumas sudaro prielaidas Mažeikių naftai gauti geresnes prekybos sąlygas už eksportuojamus naftos produktus. Vidaus kreditavimo galimybes bei ES finansinė parama sudarys sąlygas investiciniam procesui ak­tyvėti. Stiprėjant investuotojų pasitikėjimui ūkio stabilumu, investicijos sudarys vis didesnę BVF dalį. Didžiausias ES finansinės paramos stimulas investicijoms numatomas 2007 metais. Nagrinėja­mo laikotarpio pabaigoje bendrojo pagrindinio ka­pitalo formavimo dalis sieks daugiau nei 24 proc. BVP. Teigiamą impulsą vartojimui nagrinėjamu lai­kotarpiu turės darbo užmokesčio augimo spartėjimas, mažėjantis nedarbas, atsiveriančios Europos Sąjungos darbo rinkos bei geri vartotojų lūkesčiai dėl ekonomikos plėtros. Galutinio vartojimo išlai­dos 2007—2010 metais vidutiniškai augs 6,7 pro­cento. Didėjančios vidaus paklausos spaudimą 2008—2010 metais mažins mažėjant: valdžios sek­toriaus vartojimo išlaidų dalis BVP. 2006 metais gamybinių pajėgumų panaudojimo pramonėje lygis pasiekė 70 proc., todėl nagrinėjamo laikotarpio pradžioje papildoma vidaus paklau­sa didžiąja dalimi bus tenkinama importuojant. Im­portuotos naujos technologijos stiprins ūkio gebėji­mą konkuruoti tarptautinėse rinkose. Vėliau, dėl ES finansinės paramos stimulo padidėję gamybiniai pajėgumai sudarys sąlygas tenkinti vidaus paklausą šalyje gaminamomis prekėmis ir paslaugomis.8 2007 metų sausio—liepos mėnesiais užsienio prekybos rezultatai patvirtina, kad Lietuvos ūkis išlieka konkurencingas. Nors dėl pasikeitusios už­sienio prekybos metodikos sunku vertinti eksporto augimo perspektyvas, tačiau manome, kad nagri­nėjamu laikotarpiu Lietuva vis dar turės galimybių plėsti eksporto rinkas bei konkuruoti jau esamose eksporto rinkose. Eksporto plėtra nagrinėjamo lai­kotarpio pabaigoje skatins išsipildžiusi prielaida dėl euro įvedimo. Euro įvedimas 2009 metų sausio 1 dieną paska­tins užsienio investicijas, eksporto augimą. Remda­miesi kitų šalių skaičiavimais dėl euro įvedimo po­veikio, projektuojame 6,8 proc. BVP augimą 2010 metais. Spartus produktyvumo augimas išliktų po 2010 metų ir lemtų, kad Lietuva 2009-2013 metų perspektyvos laikotarpiu priartėtų prie ES gyveni­mo lygio vidurkio. Pramonė, gaminanti eksportuojamą produkciją, išliks ūkio prieaugio tvarumo pagrindu. Bendrą ekonomikos plėtrą parems statybų sekrorius. Suaktyvės vartojimas sudarys sąlygas augti didmeninei it mažmeninei prekybai. Vartotojų, gamintojų, eksportuotojų ir kitos kainos. Konkurencija rinkos ekonomikoje gali užtikrinti Lietuvos infliacijos lygį, tenkinantį Mastrichto kriterijų. Infliacijos paspartėjimas pasireiškia tose vartoji­mo prekių ir paslaugų grupėse, kurios yra silpniau veikiamos konkurencijos. Kainų padidinimas yra efektyvus šių turizmo sektorių finansinių rodiklių gerinimo būdas. 2007 metų gegužės rugpjūčio mėnesių metinei infliacijai didžiausią įtaką darė maisto produktų ir transporto paslaugų kainos. Apie 0,2 procentinio punkto infliacijos konvergencijos rodiklį pablogino pieno produktų kainų dinamika: metinė mėnesinė infliacija kilo dėl to, kad gegužės mėnesį neįvyko įprastas sezoninis pieno produktų atpigimas. Pieno produktai gegužės menes; pigo tik simboliškai. Pieno produktų brangimui naftos kainų dinamika negalėjo turėti poveikio, nes naftos produktai iki rekordinių kainų pabrango tik antrojoje birželio mėnesio pusėje. Pieno tiekėjų padidėjusių kaštų poveikis finansiniams rodikliams buvo kompensuo­tas ES ir nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis žemės ūkiui. Transporto paslaugų grupės brangi­mas pablogina infliacijos konvergencijos rodiklį apie 0,8 procentinio punkto.9 Naftos brangimas tik iš dalies paaiškina transporto paslaugų brangimą: praeities duomenų regresinė analizė naftos pabran­gimu paaiškintų 0,5-0,6 procentinio punkto infliacijos paspartėjimą. Transporto paslaugų bran­gimo įtakojo suskystintų dujų brangimas. Suskys­tintų dujų brangimas siejamas ne su naftos pabran­gimu, o su jos tiekimo trūkumu, eigų nebūtų įvy­kusi maisto prekių ir transporto paslaugų infliacija, tai bendras kainų lygis bucų padidėjęs tik apie 0,5 procento. Pirmojo 2007 metų pusmečio vartotojų kainų indekso (VK1) infliacijos faktinių duomenų analizė rodo, kad dėl lėtesnio nei prognozuota faktinio kainų kilimo 2007 metų VKI infliacija gali būti apie 2,3 procentinio punkto mažesne nei anksčiau prognozuota. Nors 2007 metų gegužės ir liepos mėnesiais mėnesinė metinė infliacija nukrito že­miau 3 proc., rugpjūčio mėnesį neįvykęs sezoninis atpigimas rodo, kad infliacijos tendencijos gali keistis, todėl 2007 metų vidutinės metinės infliaci­jos prognoze mažinama mažiau: 0,2 procentiniais punktais. Pastebime, kad dėl inertiškumo 2007 vi­dutine metinė infliacija nekris žemiau 9 proc. iki 2007 metų spalio mėnesio. Jeigu išsipildytų prie­laidos, pagal kurias yra atlikti skaičiavimai, tai 2007 metų vidutinės metinės infliacijos lygis būtų 7,5 proc., o 2008 metų - 2,1 procento. 2008 metų kainų lygį apie pusė procentinio punkto gali padidinti rizika, kad naftos kainų padi­dėjimu bus naudojamasi kaip pretekstu didinti kainas. Rugpjūčio mėnesio duomenys leidžia teigti, kad ši rizika iš dalies pradėjo realizuotis. Tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo planuoti, kad išplis rugpjūčio mėnesį prasidėjęs nepagrįstas karnų didi­nimas panaudojant naftos pabrangimą kaip raciona­lų pretekstą. Didžiausia riziką naudoti naftos pa­brangimą, kaip pretekstų didinti kainas kelia tie sektoriai, kuriuose vartotojų paklausa yra neelastinga: kainos gali didėti ten, kur gyventojai neturi al­ternatyvų, pasirinkimo. Ankstyvą infliacijos paspartėjimą gali sukelti netobulos ir ribotos konkurenci­jos turizmo sektorių siekis didesnių kainų pagalba dalį padi­dėjusių vartotojų pajamų panaudoti įmonių finan­siniams rodikliams gerinti. Faktiniai duomenys rodo, kad rekordinis naftos kainų poveikis prekių savikainai nepadidino in­fliacijos labiau nei to reikalauja Mastrichto su­tartyje numatyti infliacijos konvergencijos ver­tinimo principai. Liepos mėnesio metinė infliacija nesiekė 2 proc., nors naftos kainos buvo padi­dėjusios beveik 50 proc., o transporto paslaugų kai­nos infliaciją padidino tik apie 0,8 procentinio punkto. Tačiau rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad gali imti reikštis antrinis naftos kainų poveikis: yra rizika, kad kainos gali būti didinamos pri­sidengiant naftos brangimu kaip racionaliu pre­tekstu. 2007 metų rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad stabilioji infliacija gali priartėti prie vi­dutinei trukmei prognozuoto 2,5 proc. dydžio anksčiau nei tikėtasi. 3 lentelė. Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos 2005 2006 2007 2008 2009 projekcija 2010 projekcija Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1073 1158 1260 1361 1470 1600 Vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio indeksai atitinkamas laikotarpis =100) 105,8 107,9 103,8 108,0 10.8,0 106,9 Metinis vidutinis atlyginimas 13415 14462 15982 17623 19298 21218 Vidurinis metinis užimtųjų skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis), tūkst. 1438 1436 1460 1490 1510 1525 Iš jų; vidutinis melinis sąlyginis darbuotojų skaičius (samdomieji darbuotojai, perskaičiuoti dirbančius visą darbo diena), lūkit. 1042 1041 1057 1079 1094 1105 Vidutinis metinis ekonomiškai aktyvių gyventoju skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis), tūkst. 1642 1621 1615 1630 1640 1648 Vidutinis melinis bedarbių skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis), tūkst. 204 184 155 14Ū 130 123 Nedarbo lygis (darbo jėgos tyrimų duomenimis), proc. 12,4 11,4 9,6 8,6 7,9 7,5 Turizmo paslaugų vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokylis, proc.: -1,3 2,9 2,2 2,6 2,6 2,5 Spartaus vartojimo kredito augimo sukelta išskirtinė paklausa sudaro pelningas sąlygas su turizmu susijusiems sektoriams. Defliatorių analizė yra patiki­ma, nes išgrynina sektoriaus paslaugų kainas nuo naftos kainų įtakos ir kitų objektyvių kastų didėji­mo veiksnių. BVP defliatorius didėja sparčiau negu vartotojų kainų, indeksas dėl prekybos sąlygų gerė­jimo ir palūkanų normų mažėjimo. Darbo rinka. 2007—2010 metais situacija dar­bo rinkoje toliau gerės. Darbo jėgos paklausos di­dėjimas, augantis produktyvumas, minimalios mė­nesinės algos didinimas, gerėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija įstojus į ES turės įtakos darbo užmokesčio pokyčiams. Numatoma, kad 2006 metais prasidėjusios tendencijos tęsis -vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje augs. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto dar­bo užmokestis išaugs nuo 1158 Lt 2006 metais iki 1600 Lt 2010 metais. Užimtumo didėjimą paskatins ES finansinė pa­rama. Užimtųjų skaičius didės visa nagrinėjamą lai­kotarpį ir vis labiau prisidės prie gamybos augimo, 2006 metais sumažėjęs užimtųjų žemės ūkyje skaičius nulėmė apie 13 proc. padidėjusį darbo produktyvumą šiame sektoriuje; likę dirbti žemės ūkyje sugebėjo išlaikyti ankstesnes gamybos apim­tis. Todėl darbo jėgos persikvalifikavimas iš žemo produktyvumo sektoriaus į aukštesnio produktyvu­mo turizmo sektorių nagrinėjamu laikotarpiu tampa svarbiu BVP augimo veiksniu, galinčiu apsaugoti nuo dar­bo jėgos trūkumo.10 Dėl augančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis šalyje mažės nuo 11,4 proc.(užimtumo tyrimo duomenimis) 2006 metais iki 7,5 proc. 2010 me­tais. Valdžias sektoriaus fiskalinė politika. Val­džios sektoriaus fiskalinė politika, atsižvelgdama j patobulinto Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, tęsdama mokesčių naštos mažinimą ir gausindama potencialų BVP didinančias investicijas, sieks iš­vengti ciklinio BVP augimo sulėtėjimo. Ryžtinges­nė 2009—2013 metų ES finansinės paramos įsisavi­nimo pradžia 2009—2010 metais taip pat talkintų sparčiam BVP augimui. 2.3.2.Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos ypatumai Siekiant nustatyti išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikius bei apibrėžti jų elgseną, renkantis vie­ną ar kitą kelionę yra turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų tipai bei jų kelionės tikslų nu­statymas. Vienas iš turizmo paslaugų aspektų - sugebėjimas diferencijuoti tu­ristinius regionus, remiantis segmentavimo metodu. Turizmo išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų segmentavimas, remiantis specifinėmis jų charakteristikomis tokiomis kaip keliautojo motyvai, kelionės tikslas ir priežastys. Pagrindinės individų keliavimo priežas­tys yra: poilsio, verslo tikslai, giminių ir draugų lankymas bei asmeninių porei­kių tenkinimas. T.Powers (1995) ir A.Bull (1994) turistus pagal keliavimo tikslą klasifikuoja į grupes, remiantis jų požiūriu į kainas, jautrūs kainai, kurie pa­prastai renkasi pigesnes turizmo paslaugas ir nejautrūs kainai, kurie renkasi pra­bangias išvykstamojo žiemos turizmo, transporto ir kitokias turizmo paslaugas [1, p. 178]. Pereault (1979), Dorden ir Dorden (1979) siūlo turistus segmentuoti turizmo paslaugų vartotojus į modernius materialistus ir modernius idealistus, tradicinius mate­rialistus ir tradicinius idealistus [2, p. 246]. Šių autorių pateiktas turizmo pa­slaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų skirstymas yra patrauklus dėl dviejų kriterijų apjungimo: kai­nos ir hedonizmo (malonumo siekimas) lygmens. Rusų mokslininko N.I.Kabuškino (1999) požiūriu yra labai svarbu nustatyti koks vartotojo segmentas ir kokių poreikių skatinamas, naudojasi turizmo pa­slaugomis atitinkamoje kelionės tikslo vietoje. Remiantis užsienio mokslininkų turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų ir tendencijų kitimo tyrimais, šiuolaikinis turistas sie­kia individualizacijos, nelinkęs į masinį turizmą ir renkasi aktyvų poilsį gamto­je [3; p. 4]. Tokiu būdu yra tikslinga turizmo paslaugų vartotojus klasifikuoti pagal priklausomybę nuo jų aktyvumo (pasyvūs ir aktyvūs poilsio mėgėjai) ir gyvenimo būdo. Grupuojant turistus priklausomai nuo jų gyvenimo būdo, pa­grindiniu kriterijumi tampa bendras žmogaus požiūris į gyvenimą [5; p. 15]. Pri­klausomai nuo gyvenimo stiliaus yra išskiriamos 4 turistų grupės: malonumų mylėtojai, gamtos ir kultūros mylėtojai, atostogautojai su šeimomis ir pasyvūs turistai. Taip klasifikuojant reikia įvertinti, šių turizmo išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų grupių kaitą ir tai, kad tarp jų negalima aiškiai nubrėžti ribų. Klasifikuojant turistus pagal aktyvumą ir pasyvumą, bei gyvenimo būdą tiks­linga juos analizuoti remiantis pagal turistų pasirenkamą keliavimo būdą, kuri pasiūlė E.Cohen (1974). Klasifikacijoje pateikiamos 3 turistų grupės, kurios yra skirstomos į organizuotas ir neorganizuotas turistų grupes. Ši klasifikacija nėra pritaikyta visiems turistų tipams bei visiems atvejams, tačiau gali padėti suvo­kiant ir organizuojant turizmo veiklą [6]. Apibendrinant užsienio mokslininkų pateiktas turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų Organizuotas masinis turizmas Nemėgstantys rizikuoti, perka tipiškus suvenyrus gido pagalbu nori išlaikyti nors munką kontaktą su vieline kultūra bei žmonėmis individuali masinis turizmas Paprastai sprendžiama Tai lankstesnis būdas, paremtas asmens pasirinkimu. Kelione organizavimo agentūroje, potyriai priklauso nuo pasirinktos kelionės tikslo Tyrinėtojas Nepriklausomai organizuojama kelionė, komfortabilios gyvenimo sąlygos ir transporto galimybės yra ieškomos Neorganizuotas turizmas Drifleris (plaukiąs pasroviui) Niekinama turizmo industrija ir kelionė nukrypsta nuo žinomi ir įprastų dalykų. Keliaujama be fiksuoto maršruto, gyvenama pas vietinius gyventojus bei įsitraukiama į jų kultūrą 1 lentelė. Turistų tipų klasifikacija (sudaryta straipsnio autorių) Turistų tipai Budingos savybės Mokslininkai ASMENINIAIS TIKSLAIS Malonumų mylėtojai Ieško malonumų, mėgaujasi gėrimais, vakarėliais. Jiems labai svarbu Įvaizdis JDallen (1989); Kabuškinas N. I. (1999); Perreault, Dorden and Dorden (1979). Atostogauja gamto­je Daug planuoja, aktyvūs, mėgaujasi gamta, atostogas stengiasi derinti su sveikata. Westvlaams Ekonomish StudieBureau (1986); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Kabuškinas N. I. (1999). Tradiciniai turistai Jiems svarbu komfortas, aptarnavimo kokybė, saugumas. Domisi specialiais pasiūlymais. Dallen (1989); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Westvlaams Ekonomish Studie Bureau (1986); Kabuškinas N. I. (1999). Keliaujantys su šeima Turistai, kurie keliauja kartu su vaikais, ieško kelionių šeimai, pramogų bei atrakcijų vaikams. Kabuškinas N. I. (1999); Pasiūlyta šio darbo autorių. Saulė- smėlis-jūra Atostogauja ramioje malonioje aplinkoje, vengia susibūrimų, nori atsipalaiduoti, žavisi gamta. VVestvlaams Ekonomish StudieBureau (1986); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Kabuškinas N.I. (1999). Namisėdos Tuos labiausiai traukia saugios, gerai pažįstamos vietos. Šis tipas atostogų neaptarinėja su kitais žmonėmis ir niekam nesako, kad išvyksta atostogauti. Dallen (1989); Perreault, Dorden and Dorden (1979). Interesantai Dažniausiai tai turistai, kurie renkasi grupines keliones. Jiems reikalingi kelionių gidai. Lankomos pripažintos vielos, perka suvenyrus. Kelionės veikla numatyta turistinėje programoje. Kabuškinas N.I. (1999); PovversT. (1995); BullA. (1994); Cohens (1974). Drifteriai Keliauja be fiksuoto maršruto, gyvena ras vietinius gyventojus, įsitraukia į vietinę kultūrą. Cohens (1974). Hobi + atostogos Atostogas sieja su hobiu, siekia išbandyti naujoves, patirti įspūdžių. Kabuškinas N.I. (1999); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Cohens (1974). Rizikos ieškotojai tai aštrių pojūčių mėgėjai, ieškantys galimybių išbandyti save įvairiose rityse. Kabuškinas N.I. (1999); Perreault, Dorden and Dorden (1979). Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos proceso pradžia galima laikyti tam tikrą stimulą, kuris sudaro prielaidą poreikio atsiradimui ir nusakomas noru. Įvairių tipų ir įvairaus intensyvumo poreikiai veikia vienas kitą taip, kad individo motyvacija bet ku­riuo momentu yra sąlygota daugelio skirtingų jėgų ir veiksnių. Tokiu būdu rei­kėtų atsižvelgti į R.W. Mclntosh ir C.R. Goeldner (1986) išskirtas keturias mo­tyvacijos kategorijas: fiziniai, kultūriniai, socializacijos ir statuso bei prestižo motyvatoriai. Turizmo paslaugų vartotojai turi daug poreikių bei tikslų ir daž­nai siekia jų vienu metu [7]. Tirti poreikius yra sudėtinga, nes daugelis žmonių sunkiai gali tiksliai nusakyti savo poreikius ir kaip juos patenkinti. Šis išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos suvokimo aspektas yra svarbus turizmo vadybos specialistams, ku­rie rengia ir parduoda turizmo paslaugų paketus. Turizmo specialistai turi ne tik suprasti išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikius, bet ir nustatyti kaip tam tikras turizmo produktas patenkins išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų individualius poreikius. Kadangi išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikiai ir keliavimo motyvai labai skirtingi, todėl svarbu išskirti ir derinti išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų segmentus pagal pagrindines turizmo kryptis, lemian­čias skirtingus turizmo produktus bei turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų segmentus: • Etninis turizmas - noras aplankyti seniai paliktas gimtąsias vietas, pažinti „šaknis", sužinoti daugiau apie savo gimtosios šalies kultūrą; • Kultūrinis turizmas - noras pažinti kitas kultūras, aplankyti muziejus, parodas, galerijas; • Istorinis turizmas - noras kuo daugiau sužinoti apie praeitį; • Aplinkos turizmas - noras pamatyti gražius peizažus, vandenyną, atitrūkti nuo blogo oro; • Profesinis turizmas- noras užsiimti aktyvia/pasyvia veikla; • Pramoginis turizmas - noras pramogauti ar paragauti gurmaniškų patiekalų; • Socialinio statuso ir savo ego iškėlimo turizmas - noras būti pripažintam, lankyti vietas kur buvo draugai ar pažįstami ir vėliau dalyvauti diskusijose. Tokio tipo keliautojai dažnai parveža daug suvenyrų, kad patvirtintų savo statusą;. • Interpersonalinis turizmas - noras aplankyti draugus ar gimines, dažniausiai pasireiškia kaip asmeninių kelionių motyvas. Kiekvieno asmens suvokimas, priklausomai nuo jo patirties ir požiūrio le­mia tam tikrus kelionės tikslo vietos pasirinkimo motyvus bei stimulus, todėl tikslinga išskirti S.C.Plog (1974) pasiūlytą asmenybių tipų pagal kelionės tikslo pasirinkimą klasifikaciją. S.C.Plog suskirstė individus į tris kategorijas [8]: 1. Alocentrikai - nesirenka įprastų turistinių maršrutų ar keliavimo priemo­nių, juos vilioja įvairovė, nuotykiai bei neišmėginti keliai ir skirtingos kultūros. 2. Psichocentrikai - svarbiausia pastovumas ir saugumas. Renkasi maršru­tus ir poilsio vietą, kuri jiems gerai pažįstama. 3. Midcentrikai - tai aukso vidurys, bebaimiai nuotykių ieškotojai, tačiau renkasi patikrintus maršrutus, dažnai lankomas vietas, remiasi draugų re­komendacijomis. Šių turizmo išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų tipų išskiriamas turi įtakos, analizuojant išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų porei­kius bei formuojant vartotojo elgsenos modelius. Remiantis S.Horner, J.Svvarbrooke (1996) turistui renkantis kelionės tikslo vietą turi įtakos: 4. Vidiniai veiksniai - pajamos, šeima, darbas, gyvenimo būdas; 5. Išoriniai veiksniai - klimatas, kultūra, turizmo organizatorių ar/ir įtakotojų grupių rekomendacijos, politiniai veiksniai. Asmeniniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai lemia išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų požiūrių ir jų elgsenos neatitikimus [9; p.l68]. Vienas iš svarbesnių turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų pasirinkimo kriterijų yra gaunama arba surenkama informacija ir jos apdo­rojimo procesas, nuo kurio priklauso turizmo paslaugų vartotojo apsisprendi­mas keliauti. Apsisprendimo procesas apima pasirinktų kriterijų ir alternatyvų lyginimą. Galima būtų išskirti tokius pagrindinius kriterijus renkantis kelionę: kelionės tikslo vieta, šalies kultūra, kaina, saugumas, kraštovaizdis, maisto ko­kybė. Įvairių kriterijų įvertinimas lemia turizmo paslaugų vartotojo apsispren­dimą keliauti arba ne. Aukščiau aptarti išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgseną įtakojantys veiksniai yra integruoti į tu­rizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos modelį. Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos pradininkai J.F.En-gel, R.D.Blackvvell, J.D.Kollat (1998), J.A.Hovvard, NJ.Shet (1974) pateikia mo­delius, kuriuose atskleidžiamas vartotojo mąstymo procesas, susidedantis iš 5 vartotojo veiksmų: poreikio atsiradimo, informacijos paieškos ir jos įvertinimo, sprendimo pirkti priėmimo bei reakcijos nusipirkus. Turizmo paslaugų vartotojų elgsenos modeliai, kuriuos pasiūlė aukščiau minėti autoriai, buvo išvesti iš bendro prekių pirkimo proceso modelio ir pritaikyti turizmo sferai. Šiais mo­deliais siekiama susisteminti vartotojo elgesį įtakojančius veiksnius bei nuro­dyti priežastis, sukėlusias vienokį ar kitokį individo elgesį. 2.3.3.Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgesys Priežasčių analizė bei proceso skaidymas turizmo ir marketingo specialis­tams leidžia prognozuoti išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgesį ir identifikuoti tam tikriems turistų ti­pams. Turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos modelis pasiūlytas S.VVahab, L.J, Crampon, L.M. Rothfield (1976) yra pagrįstas kelionės pasirinkimo procesu, kurį sudaro informacijos kaupimas ir kelionės tikslo vietos įvaizdžio vertinimas, ankstesnė patirtis ir pasitenkinimas kelione [11]. Išplėstinį ir daugiau veiksnių ap­imantį turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos modelį pasiūlė G.A.Schmoll (1977). G.A.Schmoll turizmo išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų modelis pagrįstas motyvacija, troškimais, porei­kiais ir viltimis kaip asmeniniais ir socialiniais elgsenos veiksniais [12]. A.Mathieson ir G.VVall (1982) modelyje vartotojo poreikis keliauti yra at­skiriamas nuo sprendimo priėmimo proceso ir yra veikiamas turisto asmenybės bei supratimo apie kelionę. Šis modelis gali būti taikomas atskiriems keliauto­jų tipams, nes troškimas keliauti yra susietas su keliavimo patirtimi ir įvertini­mu. A.Mathieson ir G.VVall įvertino ir tai, jog turizmo paslaugos dėl paslaugų savybių neapčiuopiamumo ir įvairovės (vienos reikalauja vartotojo dalyvavimo, kitos teikiamos per atstumą) veikia vartotojo sprendimo priėmimo procesą [13]. Turizmas kaip sudėtinga verslo ir ūkio šaka turi daug ypatumų, turinčių įta­kos turistų poreikių ir motyvų, bei jų kaip išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenai. Dėl turizmo pa­slaugos neelastingumo, turima šalyje turizmo infratruktūra ir turizmo ištekliai negali kisti taip greitai, kaip vartotojo poreikiai ir pati elgsena renkantis vieną ar kitą kelionės tikslo vietovę. Turizmo paslaugų kompleksiškumas dažniasiausiai tiesiogiai susijęs su turizmo paslaugų vartotojo keliavimo tikslais. Ten kur išvystyta turizmo paslaugų infrastruktūra ir yra atitinkami turistiniai traukos ob­jektai lemia kelionės tikslo vietos pasirinkimo motyvus. Siekiant ekonominės naudos iš turizmo sektoriaus reikalinga skatinti vieti­nio turizmo plėtrą. Tai ne tik ekonominė nauda turizmo verslo savininkams, bet ir visuomenės gyvenimo kokybės gerėjimo prielaida. Tai, kad 2000 metais į už­sienį vyko 4,2 procentais daugiau Lietuvos gyventojų nei 1999 metais, rodo ša­lies gyventojų keliavimo intensyvumą. Žinoma, dalis gyventojų keliauja darbo tikslais, kas remiantis turizmo sąvoka nėra turizmas, tačiau dalis lėšų yra palie­kama užsienio šalyse. Skatinant vietinio turizmo plėtrą reikalinga ištirti priežastis, kodėl šalies gy­ventojai dalies savo atostogų negalėtų praleisti turistiniais ištekliais patrauklio­je vietinėje rinkoje. Remiantis statistiniais duomenimis, turizmo organizatorių (turizmo ir kelionių agentūromis) skaičius auga, nors vykstančiųjų šalies gyven­tojų per turizmo įmones yra tik 4,7 procentai nuo bendrojo išvykusių į užsienį turistų skaičiaus. Turizmo išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos ištyrimas leistų turizmo organizatoriams orien­tuotis į tikslinius turistų segmentus tiek individualių kelionių, tiek ir grupinių kelionių požiūriu bei reorganizuoti paslaugų teikimą pritraukiant kuo daugiau klientų ir padidintų paklausą ne tik išvykstamojo, bet ir atvykstamojo ir vidinio turizmo atžvilgiu. Išanalizavusios įvairių mokslininkų pateiktus turizmo išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos mo­delius, straipsnio autorės siūlo išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos modelį, kurį galima būtų tai­kyti identifikuojant analizuojant Lietuvos turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgseną, išvykstamojo turizmo atveju. Kadangi turistą, renkantis kelionę, įta­koja ne tik vidiniai, bet ir išoriniai veiksniai, gyvenimo būdas, kultūra, todėl kuriant modelį buvo atsižvelgta į tai, kaip lietuviai priima sprendimą keliauti ir kas juos labiausiai veikia viename ar kitame etape. Kiekvienas turistas turi unikalius troškimus keliauti, tačiau pagrindiniai veiks­niai įtakojantys jo poreikius yra: asmenybės tipas, socialinis statusas bei požiū­riai. Dauguma turistų renkasi gerai žinomas kelionės tikslo vietas, apsisprendžia­mą keliauti iš karto. Čia nutrūksta sprendimo priėmimo procesas. Vykstant į to­limesnes vietas sprendimo priėmimas yra gerokai ilgesnis ir sudėtingesnis. Vien tik norėdamas keliauti, turistas nerenka informacijos, kadangi yra įtakotas šei­mos bei kultūros, [vertinus kelionės tikslo vietą ir pasirinkimą sąlygojančius veiksnius, pradedama rinkti ir sisteminti informaciją. Rinkdamas informaciją var­totojas susiduria su išoriniais veiksniais, kurie turi įtakos jo pasirinkimą. Šiame etape yra vertinamos ir kitos alternatyvos, atsižvelgiama į kainą, riziką, laiką, (vertinus galimybes iš alternatyvų pasirenkama viena kelionės vieta ir priima­mas sprendimas keliauti. Grįžęs iš kelionės turizmo paslaugų vartotojas jaučia pasitenkinimą arba ne. Pasitenkinimas kelione turi grįžtamąjį ryšį su poreikiu keliauti. Apibendrinus turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos ypatumus galima teigti, jog vienas svarbiausių veiksnių yra kelionės tikslas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės keliauja yra poilsis, noras aplankyti gimines bei draugus, taip pat keliavimas verslo ir asmeniniais reikalais. Visa tai labai priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo, požiūrio į keliones, poreikių bei keliavimo motyvų. Apibendrintai galima teigti, kad: 1. Turizmo paslaugų vartotojai klasifikuojami pagal kelionės tikslus, jautrumą kainai, turizmo paslaugų vartojimo patyrimo lygį, aktyvumą gyvenimo ir keliavimo būdą bei individualias vertybes. Priklausomai nuo turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų tipo bei jo kelionės tikslų, kinta jo poreikiai bei individualūs kelionės pasirinkimo kriterijai. 2. Turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenai turi įtakos vidiniai ir išoriniai veiksniai: psichologiniai, kultūriniai, visuomeniniai veiksniai bei vartotojo asmenybė ir jo individualios savybės. Analizuojant vartotojo elgseną reikia įvertinti vartotojo gaunamą informaciją, jos apdorojimo ir sprendimo priėmimo procesą. Šių procesų sudėtingumas priklauso nuo vartotoją veikiančių išorinių ir vidinių veiksnių, informacijos analizavimo ir vertinimo lygį, kas formuoja kelionės pasirinkimo kriterijus. 3. Pagrindiniai veiksniai renkantis kelionės tikslo vietą, priklauso nuo gyvenimo būdo, požiūrio į keliavimą, poreikių bei keliavimo motyvų. Visus turistus veikia vidiniai bei išoriniai veiksniai, keliavimo barjerai ir pan., tačiau pagrindinis priėmimo keliauti procesas išlieka toks pats: poreikio atsiradimas, informacijos paieška, informacijos įvertinimas bei sprendimo keliauti priėmimas. Straipsnyje modelis apima turizmo paslaugų vartotojo bruožus, nusakančius jo elgseną renkantis turizmo paslaugas. Kiekvie­nas turizmo paslaugų vartotojas yra skirtingas ir įtakojamas keliavimo patirties, interesų, troškimų bei motyvų keliauti, todėl turistai skirstomi į tipus. Visus tu­ristus veikia vidiniai ir išoriniai veiksniai, keliavimo barjerai, šeimos gyveni­mo ciklai ir jų įtaka formuoja turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgseną. Mokslinin­kai pateikia įvairius turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų elgsenos modelius, tačiau pa­grindinis priėmimo keliauti procesas išlieka toks pats: poreikio atsiradimas, in­formacijos paieška, informacijos įvertinimas bei sprendimo keliauti priėmimas. Kiekviena organizacija turi išorinius ir vidinius vartotojus. Norint ištirti išorinių ir vidinių išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikius buvo pasirinkta Druskininkų sanatorija. Vidinių išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų apklausa buvo atliekama interviu pagalba, o išorinių išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikiai tiriami rašytine apklausa. Apklausa - tai susistemintas informacijos iš respondentų rinkimas, pateikus anketą. "Susisteminta" reiškia, kad stengiamasi gauti kuo tikslesnius rezultatus, kad matematiniais statistiniais metodais butų galima įvertinti jų patikimumą. 3.Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų tyrimas 3.1.Tyrimo aprašymas Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikio tyrimui respondentai bus parenkami tikimybine atranka, t.y. kiekvienas elementas iš visos visumos turi vienodą teisę patekti į imtį, kuri pilnai atspindi visumą ir gauti rezultatai pritaikomi visai visumai. Ši atranka ypač tinka, kai reikalingas aukštas objektyvumo lygis, klaidų minimumas, kai rezultatus norima pritaikyti visai žmonių visumai. Respondentų reikia apklausti tiek, kad užtikrinti reikiamą rezultatų patikimumą. Respondentų skaičiui nustatyti naudojama formulė: Tikimybė 0,954; n - respondentų skaičius; A paklaida (šiuo atveju A = 0.05); N - tiriamos visumos narių skaičius. Taigi pagal duotą formulę respondentų skaičius: * n = 1/(A 2+I/N) = 1/(0,0S2+1/255) = 156 Buvo apklausti 156 sanatorijos klientai, kadangi tyrimo metu sanatorijoje poilsiavo ne tik lietuviai, tai anketos išplatintos lietuvių ir lenkų kalbomis. Sanatorijoje apklausti 69 lenkų ir 87 lietuvių turistai. Siekiant ištirti sanatorijos išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikius bei nustatyti, ar juos patenkina teikiamų paslaugų kokybė, sudaryta klientų apklausos, anketa. Tyrimas atliekamas kiekybiniu metodu, anketos duomenys analizuojami statistiniais metodais. Šio metodo privalumai: užtikrinamas respondentų anonimiškumas, apklausėjas nedaro įtakos, patogus sudaryti faktiškai esančių paslaugų ar daiktų sąrašą, lengviau pasiekti tam tikras profesines grupes. Sudalytoje anketoje tiriamos šios paslaugų kokybės charakteristikos: apčiuopiamos savybės, patikimumas ir pasitikėjimas, prieinamumas ir lankstumas, kompetencija, dėmesys vartotojui. Taip pat buvo bandoma sužinoti, kokie yra konkretūs išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikiai. Sanatorija pirmiausia tenkina gydymosi poreikį. Medicininės paslaugos gerai vertinamos visų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų. Tai paaiškinama tuo, kad šis poreikis svarbiausias, jo patenkinimui skiriamas didžiausias ne tik gydytojų, bet ir vadovų dėmesys. Pasitikėjimas ir dėmesys klientais yra geriausiai įvertintos paslaugų kokybės charakteristikos. Iš 106 klientų, kurie yra buvę ir kitose sanatorijose, net 105 geriau vertina dabartinę sanatoriją. Vartotojai atvykę į sanatoriją tikisi ne tik efektyvių gydymo metodų, bet ir turiningo laisvalaikio praleidimo. Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų nuomone sanatorijoje trūksta pramogų, ekskursijų, nėra galimybės sportuoti. Net 74 apklaustieji pasigenda pramogų ir ekskursijų, 24 pageidautų daugiau sporto renginių. Didžiausias sanatorijoje teikiamų paslaugų trūkumas - blogas maitinimas ir prastos apgyvendinimo sąlygos. Maitinimu nepatenkinti 80 apklaustųjų, gyvenimo sąlygomis skundėsi 42 klientai. Žodinė apklausa parodė, kad sanatorijos vadovai ir darbuotojai daugiau orientuojasi į techninę kokybę, o vartotojai į funkcinę. Vadovai mano, kad pramogų ir veiklos poreikius turi patenkinti ne sanatorija, o kitos organizacijos. Skiriamas per mažas dėmesys išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikių tenkinimui, personalo apmokymui ir parengimui, sanatorijos aplinkos priežiūrai. Remiantis Druskininkų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų apklausos duomenimis, rekomenduojama: Sanatorijoje pastoviai atlikti išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikių tyrimus, kurie padėtų išsiaiškinti išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų norus ir poreikius. Tokiu būdu bus skiriamas didesnis dėmesys funkcinei kokybei. Gerinti sanatorijos apgyvendinimo sąlygas bei maitinimą. Ieškoti galimybių, kaip patenkinti išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikį pramogoms bei veiklai. Skirti daugiau ir įvairesnių procedūrų, taikyti ne tik įprastus gydymo metodus, bet ir netradicines procedūras. Remiantis užsienio sanatorijų patirtimi, pagal galimybes teikti paslaugų kompleksą: gydymą, grožio procedūras, psichologų konsultacijas, šokių, kvapų terapijas. Tai ne tik atnaujintų paslaugų asortimentą, bet ir iššauktų pirminę ir antrinę paklausą. Aptarimas. Didėjantis gyvenimo tempas ir komunikacinės galimybės sąlygoja paslaugų sektoriaus plėtrą. Vartotojai reikalauja daugiau įvairesnių paslaugų, kurių asortimentas plečiasi, kinta struktūra bei gerėja kokybė. Visuotinės kokybės vadyba (toliau VKV) yra nukreipta į skirtingų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų pasitenkinimą. Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų pasitenkinimas, vidinių ir išorinių išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų grupių bendradarbiavimas yra pagrindiniai sėkmingai veikiančios organizacijos prioritetai (Paulauskaitė, Vanagas, 1998). Paslaugas teikianti organizacija, savo veikioje taikydama VKV, turi laikytis tam tikrų esminių principų. Esamų ir būsimų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikių patenkinimas, nuolatinis tobulėjimas ir visuotinis darbuotojų dalyvavimas yra trys kertiniai principai, kuriuos turi naudoti kiekviena organizacija. Vartotojai gali būti išoriniai - klientai ir vidiniai - organizacijos darbuotojai. Tšorinis vartotojas yra VKV varomoji jėga, kuri padeda organizacijai tobulinti savo darbą. Dar yra ir vidiniai vartotojai, į kuriuos taip pat turi būti kreipiamas didelis dėmesys. Norint patenkinti išorinius vartotojus, turi hnti patenkinti vidiniai vartotojai. Paslaugų sferoje vidiniai ir išoriniai vartotojai glaudžiai susiję, todėl paslaugų kokybės politika turi būti skirta tiek pirkėjui, tiek organizacijai. Jos pagrindiniai teiginiai: • Kokybiškos paslaugos geriau patenkina klientus. • Visų kliento nusiskundimų operatyvus ir rezultatyvus išsiaiškinimas. • Kintanti paslaugų kokybė. Paslaugų kokybė priklauso nuo to, kas jas teikia, kur ir kada teikia. Paslaugų kokybė kinta priklausomai nuo aptarnaujančio personalo, teikimo laiko ir vietos. Ypač didelį dėmesys skiriamas darbuotojų kvalifikacijai ir asmeninėms savybėms. Ch. Techninė kokybė apsprendžia tai, ką vartotojas gauna paslaugos tiekimo metu. Šiuos dalykus vartotojas gali išmatuoti, kadangi juos galima suvokti išoriškai, t.y. darbuotojų profesionalumas ir įgūdžiai, nenumatytų situacijų kontroliavimo sugebėjimai, pastovumas. Tačiau ne visa paslauga yra pastebima išoriškai. Vartotojui ne mažiau svarbi funkcinė kokybė, kuri apima tokias charakteristikas kaip paslaugos prieinamumas ir lankstumas, patikimumas, personalo dėmesys, mandagumas bei pagarba. Yra dvi vartotojo patirtos kokybės dimensijos - kas pateikta ir kaip pateikta. Dar viena ne mažiau svarbi paslaugos vertinimo dimensija - vartotojo laukiama kokybė, kuri susiformuoja remiantis skelbimais, reklaminiais pranešimais, draugų nuomone, pokalbiais telefonu. Esminis laukiamos kokybės veiksnys - vartotojo poreikiai. Kartais susiformuoja per aukšta laukiama kokybė, o atlikta paslauga vis nepatenkina lūkesčių. Bendrai suvokta kokybė susiformuoja kaip vartotojo patirtos kokybės ir laukiamos kokybės sąveika. Nustatyti tikslias paslaugų kokybės charakteristikas yra nelengva, kadangi jos apima subjektyvius ir objektyvius veiksnius, o taip pat tai priklauso nuo vartotojo asmeninių savybių (Edvardson'as, Thomasson'as, Qvretveit'as, 1994). Vartotojas, apibūdindamas paslaugų kokybę, jos neskaido ir neklasifikuoja, o išreiškia jam suprantamomis charakteristikomis. Pagrindinės paslaugų kokybės charakteristikos, kurias skiria vartotojai (Holloway's, 1994): Profesionalumas ir įgūdžiai. Vartotojai vertina ne tik personalo kvalifikaciją bei sugebėjimus, bet ir aplinką bei įrengimus. Požiūris ir elgsena. Vartotojai atsižvelgia į personalo mandagumą, dėmesį bei rodomą pagarbą. Taip pat turi įtakos ir darbuotojų išvaizda, kalbėjimo bei elgesio manieros. Ypač palankiai vertinamas individualus dėmesys, geranoriška pagalba, paslaugumas. Prieinamumas ir lankstumas. Vertinamas paslaugos prieinamumas. Jeigu tai sanatorija, tai ar patogu atvykti, ar lengva surasti, kokie galimi susisiekimo būdai. Taip pat vertinamas patogus darbo laikas, trumpas laukimo laikas. Patikimumas. Vartotojai tikisi, kad paslaugas teikianti įmonė atliks visas pažadėtas paslaugas bei maloniai aptarnaus. Vertinamas darbuotojų kruopštumas, tikslumas, greitas reagavimas. Tikimasi, kad nenumatytu atveju organizacija ieškos išeičių, kaip situaciją pataisyti arba kompensuos vartotojui patirtą žalą. Paslaugų kokybės negalima sutapatinti su prekės kokybe, kadangi tarp jų yra esminiai skirtumai. Paslauga skiriasi nuo prekės šiais požymiais: neapčiuopiamumas, neatskiriamumas nuo pagaminimo, kokybės nepastovumas, neišsaugomumas. Panašius požymius skiria ir Parasuraman'as (1980), kuris teigia, kad paslaugos kokybė yra abstrakti dėl šių veiksnių: Neapčiuopiamumas. Paslaugų negalima pamatyti, pajausti ar paliesti, taip kaip daroma su prekėmis. Be to daugelio paslaugų negalima suskaičiuoti, išmatuoti ir išbandyti. Paslaugų neapčiuopiamumas lemia tam tikrus nepatogumus tiek tiekėjams, tiek vartotojams. Klientams sunku įvertinti, kas yra parduodama, kol paslauga nepasinaudojo. Vartotojas priverstas pasitikėti paslaugų tiekėjo žodžiais. Paslaugų įmonėms sudėtinga parodyti klientams teikiamas paslaugas ir dar sudėtingiau paaiškinti, už ką jie moka pinigus. Taigi pagrindinės paslaugų vadybos sąvokos yra lūkesčiai, nauda, pasitenkinimas, kuriuos patiria klientas. Įvairumas. Dauguma paslaugų yra imlios darbui. Paslaugų kokybė dažnai priklauso ir nuo darbuotojų. Gana sudėtinga užtikrinti paslaugos kokybę, kai tai priklauso nuo personalo. Neatskiriamumas nuo teikimo ir vartojimo. Prekės yra iš pradžių pagaminamos, parduodamos ir tada vartojamos, o paslaugos - parduodamos, teikiamos ir vartojamos. Paslaugų negalima pagaminti iš anksto ir panaudoti vėliau. Paslaugos negali būti atskirtos nuo kliento, nes jos pateikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu. Levvi's (1989) sako, kad dabartinis dėmesys paslaugų kokybei atsirado dėl trijų pagrindinių faktorių. Pirma, didėja teikiamų paslaugų pasiūla, todėl vartotojas renkasi tik geros kokybės paslaugą. Antra, sudėtingų technologijų vystymasis užtikrina gausų papildomų paslaugų spektrą. Technologijos naudojamos dažnai, bet malonus asmeninis bendravimas visada išliks dideliu privalumu. Trečia, didėjant konkurencijai ir plečiantis tarptautinėms rinkoms, paslaugų kokybė yra konkurencinis pranašumas. Teikiamų paslaugų kokybės gerinimas glaudžiai susijęs su išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikių tenkinimu. Todėl tiriant išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikius, pirmiausia reikia nustatyti, ką reiškia paslaugų kokybė. Mokslininkai pateikia skirtingus paslaugų kokybės modelius (žr. I lentelė). Paslaugų kokybės charakteristikos Snyder'io, Cox'o ir "Berry'io 1985 scrvqua!" "Berry'io 1990 Jesse's niodeiis modelis servqual" modelis Specifikacija Patikimumas Realumas Susiformavimas Greitas reagavimas Patikimumas Patikimumas Kompetencija (sugebėjimai) Greitas reagavimas Pristatymas Prieinamumas Garantija Vertingumas Paslaugumas Bendravimas Pasitikėjimas Saugumas Dėmesys vartotojui 1 Išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų supratimas Realumas Daugeliui išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų sunku apibūdinti teikiamų paslaugų kokybę. Produkto kokybę galima apibūdinti techninėmis charakteristikomis, o paslaugų kokybę gana sudėtinga apibrėžti. "Servąual" modelio charakteristikos padeda vartotojams išreikšti paslaugų kokybei keliamus reikalavimus. "Servqual" modelio charakteristikos ypač būdingos turizmo paslaugoms, nes turizmo produktą sudaro keliautojų aptarnavimo paslaugų ir vartojamų prekių visuma. Šis modelis pilniau ir aiškiau atskleidžia turizmo paslaugų specifiškumą. Paslaugos neturi daiktinės išraiškos formos ir jas sunkiau parduoti. Turizmas turi specifinių bruožų, ypač svarbus ryšys tarp kliento ir paslaugų tiekėjo. Paslaugų kokybei daro įtaką ne tik darbuotojų kvalifikacija ir patyrimas, bet ir paslaugumas, maloni šypsena, pagarba, noras padėti.. Turizmo paslaugų išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikius lemia: organizacijos įvaizdis ir kultūra, tarnautojų ir vadovų įvaizdis. Taigi paslaugų kultūrą formuoja ne tik vadovai, bet ir kiti organizacijos darbuotojai. Turizmas - tai viena specifiškiausių paslaugų sferų, kurioje ypatingai svarbus išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų psichologinis patyrimas (Kotas, Teare's, 1996). Pateikiamas produktas nėra tik fizinis dalykas. Būdas, kuriuo išreiškiamas svetingumas, svarbus kliento nuomonei susiformuoti. Svarbūs aptarnaujančio personalo komunikaciniai sugebėjimai, motyvacija darbui. Neatsitiktinai paslaugų teikėjai vadinami "emocine darbo jėga". Pasitenkinimas gali būti ne tik psichologinis, bet ir socialinis. Pasitenkinimas sveikata taip pat yra labai svarbus sanatorijos gyventojams, kurie atvyko čia ne tik ilsėtis, bet ir gydytis. Lankytojai dažnai siekia, skirtingos naudos. Turistaujančiųjų poreikių bendros segmentacijos požymiai Lumsdon'o (1997) nuomone tokia: poilsis ir relaksacija, sveikata, linksmybės ir laisvė, nuotykiai ir malonumai, mokymasis, buvimas gamtoje, laiko leidimas draugų kompanijoje. Turizmo paslaugų pateikime svarbu ne tik fizinis paslaugos akivaizdumas, bet ir žmonės, kurie tą paslaugą teikia. Kiekviena firma turi paruošti savo teikiamų paslaugų koncepcijas, kurios būtų suprantamos darbuotojams. Darbuotojų reagavimas į klientų poreikius, padeda vartotojo lūkesčių išsipildymui. Patenkintas klientas palankiai atsiliepia apie paslaugą suteikusią organizaciją, todėl pagerėja jos įvaizdis. 1. Didėjantis gyvenimo tempas ir komunikacinės galimybės sąlygoja paslaugų sektoriaus plėtrą. Didesnis paslaugą asortimentas, iššaukia pirminę ir antrinę paklausą. 2. Paslaugų kokybę sudėtinga išmatuoti dėl paslaugos specifinių bruožų: neapčiuopiamumo, heterogeniškumo, pagaminimo ir vartojimo vieningumo, tiesioginio paslaugų teikėjo ir vartotojo kontakto. 3. Siekiant, kad organizacija lengviau suvoktų paslaugų kokybę ir išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikius, mokslininkai siūlo matuoti paslaugų kokybę, nustatant tam tikras charakteristikas. Sanatorijoje klientas susiduria su šiomis charakteristikomis: prieinamumu, lankstumu, dėmesiu klientui, kompetencija. 4. Kokybiškas paslaugų teikimas sanatorijose priklauso nuo paslaugų komplekso, t.y. gydymo, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, veiklos, poilsio suteikimo. Nuo darbuotojų profesionalumo, pastangų ir noro gerai suteikti medicinines paslaugas priklauso ne tik klientų poreikių patenkinimas, bet ir sveikatos būklė, tolimesnis gyvenimas. 5. Remiantis kitų šalių patirtimi, galima patobulinti Lietuvos sanatorijų paslaugų teikimo kokybę. Siūloma atlikti periodinius išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikių tyrimus, kadangi tik taip galima sužinoti realius nuolat kintančius išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikius. TYRIMŲ METODIKA Atliekant šiuos tyrimus buvo išskirti 3 darbo etapai: 1 etapas. Tyrimų imties nustatymas. Atrinkta 15 Vilniaus išvykstamojo žiemos turizmo, t.y, 29 proc. visų Vilniaus miesto išvykstamojo žiemos turizmo, labiausiai charakterizuojančių Vilniaus išvykstamojo žiemos turizmo rinką. 2 etapas. Sudaryta apklausos anketa ir atlikta asmeninė išvykstamojo žiemos turizmo klientų apklausa (apklausėjų pagalba). Apklausoje dalyvavo 162 respondentai, iš jų - 57 moterys ir 105 vyrai. Pagrindinės apklausos tyrimo kryptys. • svečio (respondento) lytis, amžius, šalis iš kurios atvyko, • kelionės tikslas, • reikšmingiausi viešbučio pasirinkimo kriterijai, • svarbiausių klientui paslaugų išvardinimas, • viešbučio veiklos vertinimas penkių balų vertinimo skale, • informacijos apie viešbučius gavimo priemonės, • viešbučio pasirinkimo motyvai ir būdai, • perspektyva vėl grįžti į tą patį viešbutį (ateityje naudotis to paties viešbučio paslaugomis). 3 etapas. Apklausos rezultatų apdorojimas, analizė ir išvados. Remdamiesi apklausos duomenimis atlikome išvykstamojo žiemos turizmo klientų rinkos segmentavimą pagal amžių, kelionės tikslą ir šalis, iš kurių atvyko svečiai. Šie požymiai pasirinkti neatsitiktinai. Jie įgalina suprasti klientų elgseną, pasirenkant viešbutį, jų poreikius bei įvertinti jiems teikiamų paslaugų kokybės lygį. 1 lentelė Amžiaus grupės Respondentų skaičius % iki 18 metų 19-25 26-35 36-48 49-59 60-70 virš 70 1 8 50 68 26 8 1 0,6 4,9 30,9 42,0 16,1 4,9 0,6 IŠVISO 162 100 1 pav. Respondentų skaičius pagal amžiaus grupes. Segmentavimas pagal kelionės tikslą Kelionės tikslas Respondentų skaičius bendras skaičius % Iš jų % moterys 1. Turistinė 2. Žiemos sportas 3. Draugų lankymas 4. Kiti tikslai 25 111 22 4 15,4 68,5 13,6 2,5 18 24 13 2 11,1 14,8 8,0 1.2 TS VISO 162 100% 57 35,1% 2 pav. Respondentų skaičius pagal kelionės tikslą. Viešbučiuose apsistojusių klientų amžius gana įvairus: nuo 18 m. iki 70 m. ir vyresnių. Daugiausia respondentų pasiskirstę dviejose amžiaus grupėse, nuo 26 m. iki 35 m. ir nuo 36 m. iki 48 m-Pirmajai amžiaus grupei atstovauja 30,9 proc. respondentų, antrajai - 42 proc. (1 lentelė). Atlikus kelionės tikslų analizę pastebime, kad daugiausia respondentų atvyko verslo it rekreacinio turizmo tikslais - 72,9 proc. Iš jų 68,5 proc. respondentų atvyko verslo reikalais, 15,4 proc. -rekreacinio turizmo tikslais ir 13,6 proc. - aplankyti draugų (giminių). Segmentavimas pagal šalis, iš kurių atvyko svečiai ŠALYS Lietuva Skandinavijos šalys Vokietija Baltijos šalys JAV, Kanada Rusija / 2 3 4 J 6 Respondentų sk. 19,8% 17,9% 17,7% 13,1% 12,3% 11,5% Informacija, pateikta 3-ioje lentelėje, pakankamai svarbi, nes ji atspindi atvykusių respondentų struktūrą pagal atskiras šalis. Kiekviena šalis turi savo kultūrą, tradicijas ir ypatumus. Gerai pažįstant aplinką, iš kurios atvyko klientas, galima įprastinėms paslaugoms suteikti išimtinį atspalvį ir pamaloninti svečią, leisti jam pasijusti laukiamam ir reikalingam, pvz., nereikšminga smulkmena, primenanti svečio namus gali būti raktas į teigiamo viešbučio įvaizdžio formavimą. Apklausos rezultatai rodo, kad gegužės mėnesį Vilniaus viešbučiuose (kurie dalyvavo ! tyrimuose) apsistojo svečiai atvykę iš 21 šalies, iš 4 pasaulio kontinentų: 80,2 proc. užsieniečių ir 19.8 ] proc. Lietuvos piliečių (3 lentelė). Didžiausias skaičius užsienio svečių buvo iš Skandinavijos šalių - 17,9 | proc, Vokietijos - 17,7 proc, Baltijos šalių - 13,1 proc, JAV, Kanados - 12,3 proc, Rusijos - 11.5 proc. VIEŠBUČIO PASIRINKIMO KRITERIJAI IR PASLAUGŲ REIKŠMINGUMAS Klientų elgsenai, pasirenkant viešbutį, įtakos turėjo daugelis veiksnių: kliento asmeninės i charakteristikos, socialiniai bei kultūriniai veiksniai. Norėdami išsiaiškinti, kurie iš jų dažniausiai lemia j kliento apsisprendimą, pasirinkome 11 reikšmingiausių kriterijų, pagal kuriuos klientas galėjo pasirinkti | tris, jam svarbiausius. Iš apklausoje dalyvavusių 162 respondentų (57 moterys ir 105 vyrai), 124 svečiai arba 76,5 proc visų apklaustųjų, viešbučio vietą pasirinko kaip vieną iš svarbiausių kriterijų. Viešbučio i vieta pasirodė vienodai reikšminga tiek moterims - 79 proc, tiek vyrams - 71,9 proc Antras labai i svarbus ir moterims, ir vyrams (52,6 proc. ir 56,2 proc.) viešbučio pasirinkimo kriterijus - aptarnavimo i lygis, ir trečias pagal reikšmingumą- kaina (49,1 proc. ir 52,4 proc.) (žr.4 lentelę). 4 lentele Svarbiausių viešbučio pasirinkimo kriterijų nustatymas Eil. Nr. Viešbučio pasirinkimo kriterijai Respondentai Bendras skaičius % Moterys % Vyrai % 1. Viešbučio vieta 124 76,5 41 71,9 83 79,0 2. Paslaugų įvairovė 31 19,1 8 14,0 23 21,9 3. Aptarnavimo lygis 89 54,9 30 52,6 59 56,2 4. Draugų, kolegų patarimai 47 29,0 15 26,3 32 30.5 5. Patirtis 21 13,0 9 15,8 12 11,4 6. Įprotis 21 13,0 3 5.3 18 17,1 7. Kaina 83 51,2 28 49,1 55 52,4 8. Reklama 18 11,1 5 8,8 13 12,4 [9. Viešbučio įvaizdis 21 13,0 7 12,3 14 13,3 10. Viešbučio rezervavimo sistemos patogumas 13 8,0 7 12,3 6 57 Ii. Kita 2 1,2 1 1.7 1 0,9 Viešbutyje teikiamų paslaugų įvairovė ir jų kokybės lygis formuoja teigiamą arba neigiamą : įvaizdį. Ne į visas viešbučio teikiamas paslaugas klientas reaguoja adekvačiai. Kiekvienas viešbučio kečias skirtingai vertina atskirų paslaugų svarbą. Didelė tikimybė, kad svečias liks ištikimas viešbučiui. jei jam "svarbios" paslaugos bus teikiamos kokybiškai. Apklausos metu ir stengėmės išsiaiškinti, kokioms paslaugoms viešbučio svečiai teikia prioritetą. 5 lentelė Svarbiausių klientams paslaugų nustatymas 1 Eil. Nr. Respondentai Paslaugos Bendras skaičius % Moterys % Vyrai % 1. Apgyvendinimo 147 r~90/f~ \ 49~ _1M_j ^~W~ 93,3 2. rMai tinimo 117 72,2 r 39 68,4 78 74,3 3j Telefono, fakso ir pan. 77 47,5 21 J^SJ 56 53,3 , 4. Apsaugos 65 40,1 26 45,6 39 , 37,1 5. Buitinės 33 i 20,4 11 19,3 22 21,0 6. Pramogų 19 11,7 10 ~TiJ\ 9 8,6 7- Kitos 1 ~0^ 1 1 ~Tt^ " : į Respondentai turėjo galimybę pasirinkti kelis variantus. Prioritetai buvo atiduoti apgyvendinimo - 90,7 proc., maitinimo - 72,2 proc, ryšių - 47,5 proc, apsaugos - 40,1 proc. paslaugoms. Labiausiai išsiskyrė moterų ir vyrų nuomonės pagal trečią- ryšių poziciją: 16,5 proc. vyrų daugiau nei moterų didesnę svarbą skyrė ryšių paslaugoms. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad verslo tikslais atvykusių vyrų - respondentų buvo daugiau negu moterų. TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS Kadangi viešbučio įvaizdis tiesiogiai priklauso nuo paslaugų kokybės ir jų pateikimo lygio, į apklausos anketą įtraukėme klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti svečių nuomonę apie viešbučio veiklą, tenkinant išvykstamojo žiemos turizmo vartotojų poreikius. Atsakymai buvo vertinami penkių balų vertinimo skalėje. Išvykstamojo žiemos turizmo veiklos kokybės vertinimas Eil Nr. Viešbučio veiklos sritys 1 balas 2 balai 3 balai 4 balai i 5 balai Vidutinių išvykstamojo žiemos turizmo veiklos vertinimo balas Respondentai Iš viso mot. viso mot. Iš viso mot. Iš viso mot. Iš viso I mot. I iš viso mot. 1 Įregistravimo (išregistravimo) greitis - - 1 1 9 1 55 23 97 32 j 4.5 4,5 2 Kambarių komfortabilumas - - 1 -j 29 9 67 20 65 28 4,2 4,3 3 Lovos komfortabilumas (dydis, patogumas) - - - - 29 9 63 21 70 27 4,2 4,3 4 Apmokėjimo sąlygos (grynais, kortele, čekiu ir t.t.) - - - - 14 4 44 16 104 37 4,5 4,6 5 Viešbučio interjeras - - 2 - 22 jT\ 68 18 70 32 4,3 __AA—~- 6 Saugumo užtikrinimas viešbutyje - - 1 - 22 9 63 20 76 28 4,3 4,3 7 Personalo draugiškumas, paslaugumas - - - - 1 - 33 13 128 44 4,9 4,8 8 Paslaugų įvairovė - - 4 1 37 n1 76 24 45 JOj 4,0 _ii—— IS VISO - - 9 2 163 511469 155 655 248j 4,4 _Jsl—J Atlikus išvykstamojo žiemos turizmo paslaugų kokybės vertinimo analizę, nustatyta, kad vidutinis Vilniaus viešbučiuose teikiamų paslaugų kokybės balas - 4,4. Geriausiai klientai įvertino personalo darbą. 79 pK>c- respondentų personalo draugiškumą ir paslaugumą įvertino 5 balais. Žemiausiai buvo įvertinta 8-oji veiklos sritis paslaugų įvairovė, vidutinis balas - 4, tačiau 21 proc. respondentų šiai veiklos sričiai skyrė ijjc 3 balus. Vidutiniškai 4,2 balais įvertinta 2-oji ir 3-oji veiklos sritys - kambarių ir lovų j komfortabilumas. 18 proc. respondentų šias paslaugas įvertino 3 balais. Svarbi svečiams šeštoji veiklos sritis - saugumo užtikrinimas viešbutyje įvertinta 4,3 balais. Šios paslaugos vertinimas atskiruose tiešbučiuose buvo nevienodas. 46,9 proc. apklaustų svečių šią poziciją įvertino 5 balais, 13.6 proc. skyrė iįk 3 balus. Viešbučio paklausa turizmo rinkoje žymia dalimi priklauso nuo teisingo informavimo šaltinių pasirinkimo ir ryšių su tarpininkaujančiomis organizacijomis bei turizmo agentūromis. Todėl labai svarbu žinoti: • ar lengvai pasiekiama informacija apie viešbučius; • kokie patogiausi informacijos gavimo būdai; • kokia dalis keliautojų linkę pasinaudoti turizmo agentūrų ir kitų organizacijų paslaugomis, pasirinkdami ir užsisakydami viešbutį; • kokie kiti veiksniai turi įtakos į viešbučio pasirinkimui. I anketoje pateiktą klausimą: "Ar lengva buvo rasti informaciją ir užsisakyti viešbutį" respondentai atsakė: - labai lengva - 46,9 proc; - lengva-42,4 proc; . 2006. 7. Franks, C, Mills, B. (2005). How to promote your agency. Marketing tools: it pays to be creative with marketing // Travel Trade Gazette UK & Ireland. 2005 September 23. 8. Getz, D. (1991). Festivals, Special Events, and Tou-rism. - New York: Van Nostrand Reinhold. 9. Goldblatt, J. (2002). Special Events: Twenty-First Century Global Event Management // The VViley Event Management Series. - New York: John 'VVi­ley & Sons, Inc. 10. Goldblatt, J. (2002). Special Events: Twenty-First Century Global Event Management // The Wiley Event Management Series. -New York: John Wiley & Sons, Inc. 11. Green, G. L. (2002). Marketing the Nation: Carnival and tourism in Trinidad and Tobago. // Critiąue of Anthropology. Vol. 22 (3)SAGE Publications. 12. Gupta, S. (2003). Event Marketing: Issues and Challenges // IIBM Management Review. 13. Gwinner, K. (1994). Event Sponsorship as a Pro­motional Tool: The Impact on Brand Awareness and Brand Image // In Proceedings of the VVinter 14. Edvardsson B., Thomasson B., Qvretveit J. Quality of service: raaking it realy work. England, 1994. 291 p. 15. Les Lumsdon. Tourism marketing. Great Britain, 1997. 16. Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotinės kokybės vadybą. Kaunas, 1998. 107 p. 17. Kotas R., Tearė R. and others. The International Hospitality Business. USA, 1996. 18. Solomon M.R. Consumer Behavior. Boston, Allyn and Bacon, 1992. 650p. 19. Theobald W. F. Global tourism. Great Britain, 1998. 503 p. 20. Tearė R., Armistead C. Services management: nevv directions, nevv perspectives. Great Britain, 1996. 246 p. 21. Tourism. Principles and practice. Cooper C, Fletcher J., Gilbert D., VVanhill S. Great Britain, 1993. 290 p.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!