Ištraukos iš Antano Vaičiulaičio „Valentinos“ interpretacija

Antanas Vaičiulaitis- XX a. vid. prozininkas, rašytojas estetas, krikščioniškojo humanizmo atstovas, atviras vakarietiškajai kultūrai. Pagrindinis kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus ( meilė, supratimas, užuojauta, tolerancija, tikėjimas geraisiais žmogaus pradais). Romanas „Valentina“ poeto kūryboje užima ypatingą vietą. Pagrindinė kūrinio tema – meilės drama, poetizuojamas estetinis meilės išgyvenimas.
Analizuojama ištrauka yra iš minėtojo romano vienuoliktosios dalies „Liepžiedžiai“. Jau pirmaisiais sakiniais: „Antanas žiūrėjo į dūmus, kylančius iš kaminų. Vėjas į vakarą buvo nutilęs, padangė raudo.“ yra įvardijamas vienas iš pagrindinių kūrinio veikėjų bei sukuriamas jį supančios aplinkos paveikslas. Kaip ir visą romaną juos „gaubia“ nuojauta, jog nutiks kažkas svarbaus ir negero (kylantys dūmai, nutilęs vėjas, raustanti padangė). Bei kaip ir daugluma dalių, ši ištrauka pradedama subtiliu gamtos aprašymu. Tada prasideda pagrindinių veikėjų (Antano ir Valentinos) dialogas, besitęsiantis visoje ištraukoje. Iš Valentinos lūpų skamba žodžiai, kupini nusivylimo, nuoskaudos. Atsiranda priešprieša - ji save kaltina ir tuo pačiu bando pateisinti, sakydama, jog „...kiekvienas skęsta varge, rūpesčiuose, jau neatiduoda ne tik dalių, ne tik skolų, bet ir mokesčių...Dabar ir pas mus prasidės...Ir tai dėl manęs!“ Kalbama abstrakčiai, todėl jaučiama įtampa, nerimas bei laukiama atomazgos.
Svarbus šioje ištraukoje yra Valentinos atsišliejimas į pušį. Šis medis archaiškame tikėjime – gyvybės, ištikimybės, energijos ir nemirtingumo (ilgaamžiškumo) simbolis lietuvių kultūroje. Medžiai tai dvasingumo, žmonių dvasios pasaulio atspindys (dvasios atspalvių simboliai). visžalis medis, simbolizuoja nemirtingumą, o kadangi atlaiko stiprius vėjus, tapo dvasinės jėgos ir gyvybingumo simboliu. Ši pušis tarsi simbolizuoja pačią veikėją, jos vidinį bei išorinį pasaulį. Ji elegantiška, tačiau išvaizda jai nesvarbi, ji „karališka“ savo vidumi. Gana tvirta,bet išlieka moteriška. Atkakli, ryžtinga, jei turi laukti, tai lauks amžinybę, nokins kankorėžius, kad prasitęstų savo gyvenimą, jei apsisprendė Valntina, tai jos nuomonės niekas nepakeis.
Tada prabyla Antanas - ypač jautrus kiekvienai jį supančios tikrovės detalei, kiekvienam savo nuotaikos niuansui – „Rūpesčių niekur neišvengsim“. Net mažas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!