Išsivysčiusios šalys ir jų ekonominio vaidmens pasauliniame ūkyje analizė

Šiuolaikinėje visuomenėje subalansuotas ekonominis vystymasis suprantamas kaip visuomenės asmeninių poreikių užtikrinimas tobulinant šalies gamybinį potencialą ir užtikrinant visiems gyventojams lygias galimybes. Kita vertus jis siejamas su subalansuota plėtra, užtikrinančia dabartinius ir ateities kartų poreikius. Tai subalansuotas augimas, kuriame išteklių naudojimas, kapitalo įdėjimai, mokslo ir technikos pažanga ir visuomeninių institucijų kitimas vyksta harmoningai, tuo pačiu didindamas žmogaus poreikių ir siekių patenkinimo galimybes.
Ekonominio vystymosi požiūriu reikia atsižvelgti į skirtumus tarp išsivysčiusių pasaulio valstybių ir mažai išsivysčiusių šalių. Išsivysčiusios šalys yra tos, kurios pagal daugelį ekonominių rodiklių gerokai pralenkia kitas trečiojo pasaulio šalis. Ekonomiškai stipriose šalyse dideli ir greiti pasikeitimai iškėlė naujų uždavinių turto kūrimo procesui ir ekonominei plėtrai.
Mūsų tikslas, rašant šį darbą nustatyti išsivysčiusių šalių pagrindinius bruožus, juos įtakojusius ekonominio augimo veiksnius, pateikti sukurtus ir egzistuojančius išsivysčiusių šalių modelius, ir įvertinti šio tipo šalių poveikį bendrajam pasauliniam ūkiui, o ypač mažiau išsivysčiusioms šalims.
Ekonominio augimo veiksnių piramidė (K. Aiginger, 2003) rodo, kad žemų pajamų šalyse ekonominį augimą lemia gamtinių išteklių ir gyventojų skaičiaus augimas, o aukštų pajamų – technologijos pažanga, žmogiškasis kapitalas bei moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Dabartiniu laikotarpiu, nors Lietuva ir pasiekė tam tikrą pažangą žinių ekonomikos srityje (informacijos ir ryšių technologijos infrastruktūros kūrimo, švietimo sistemos tobulinimo), tačiau būtina toliau kurti naujas augimo varomąsias jėgas: tobulinti inovacijų sistemą, mokymąsi, bendravimą ir bendradarbiavimą tinkle ir tuo remiantis tobulinti ūkinę veiklą, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV); stiprinti bendradarbiavimą tarp verslininkų ir valstybinio sektoriaus (įskaitant mokslo bendruomenę ir švietimo institucijas); naudoti ir perduoti žinias visam ūkiui ir visuomenei – ne tik modernių technologijų, bet ir tradiciniams sektoriams, tokiems kaip, agroverslas, medžio apdirbimo pramonė ir pan. Tolimesnio šalies ekonominio augimo požiūriu žinojimo ekonomikos, inovacijų diegimas, SVV plėtra iškyla mikroekonomikos, mezoekonomikos, makroekonomikos ir megaekonomikos analizės lygiais tam tikrame laiko horizonte visose veiklos srityse (1 pav.). Lietuvos ekonomikos modelyje išryškėjusios problemos yra dalinai grėsmingos ir tolimesniam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!