Išsami finansų teorija

Fiskalinė politika – tai biudžtinės politikos dalis, susijusi su valstybinio biudžeto pajamų formavimu remiantis mokesčių sistema. Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas yra nedarbo ir infliacijos panaikinimas. Kai egzistuoja nuosmukis (paklausos sumažėjimas) reikalinga reikalinga ekspancinė (ekonomikos plėtros) fiskalinė politika. Ją sudaro didėjančios vyriausybės išlaidos arba mažesni mokesčiai arba jų kombinacijos. Kai egzistuoja paklausos sukelta infliacija reikia restrikcinės (ribojamosios) fiskalinės politikos. Ji susideda iš mažėjančių vyriausybės išlaidų arba didesnių mokesčių, arba jų kombinacijos.
Biudžetas – tai ataskaita, kuri rodo praėjusių metų valstybės pajamas ir išlaidas, planuojamas pajamas ir išlaidas kitais metais.
Biudžeto balansas gali būti trejopas: subalansuotas biudžetas – kai jo pajamos lygios išlaidoms; biudžeto perteklius – tai lėšų kiekis, kuriuo valstybės pajamos viršija išlaidas; biudžeto deficitas – tai lėšų kiekis, kuriuo valstybės išlaidos viršija pajamas.
Rezervavimas – kai vyriausybė kai kurių dydžių perkamąją galią paima iš bendro išlaidų ir pajamų srauto ir ją rezervuoja. Yra du skirtingi būdai kuriais vyriausybė gali finansuoti deficitą: skolinimasis iš privačių gyventojų(parduodama obligacijas ar iždo vekselius; spausdindama naujus pinigus. Iždo vekseliai yra vyriausybės pasižadėjimas sumokėti vekselio savininkui nurodytą sumą, paprastai praėjus 91 dienai nuo vekselio išdavimo. Vyriausybės obligacijos – vyriausybės pasižadėjimas sumokėti nurodytą sumą ateityje. Ekonomiką paprastai padeda stabilizuoti tai kad vyriausybės biudžetas nuosmukių metu savaime tampa deficitinis, o infliacinių pakilimų laikotarpiu – perteklinis.Automatinis stabilizatorius – tai priemonė galinti padidinti valstybės biudžeto deficitą, esant smukimo periodui bei padidinti jo teigiamą saldo (arba sumažinti jo deficitą) infliacijos metu be jokios pašalinės politikų pagalbos. Automatiniai stabilizatoriai nėra pajėgus tvarkyti BNP lygį; jie tik pristabdo galimą ekonomikos nuosmukį. Pinigų funkcijos: mainų priemonė, apskaitos vienetas, vertės matas, kaupimo priemonė. Nuo pinigų kiekio priklauso ir kainų lygis ir nacionalinio produkto apimtis. Pinigų pasiūlos kiekis yra grynųjų pinigų ir pinigų čekiuose depozituose suma. Pinigų pasiūlos komponentai: popierinia pinigai ir įnašai čekiais. Popieriniai pinigai – tai esantys apyvartoje valstybinių bankų skolinimosi įsipareigojimai. Įnašai čekiais – komercinių bankų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!