Išorinė organizacijos komunikacija

Išorinė organizacijos komunikacija – tai keitimasis informacija su išore. Jos tikslas - kryptingai skleisti informaciją apie organizaciją ir jos vykdomą veiklą, siekiant sukurti ir palaikyti abipusį organizacijos ir jos poveikio grupių supratimą.
Išorinė aplinka įvairiais veiksmais veikia vidinę aplinką, tačiau ir organizacija veikia išorinę aplinką.
• Technologiniai;
• Ekologiniai.
Kiekviena organizacija savo ruožtu veikia išorinę aplinką. Poveikis gali būti teigiamas ir neigiamas. Teigiamas poveikis tai gera pagamintos produkcijos reklama, sukurtos darbo vietos, įvairios akcijos, kultūrinis poveikis. Neigiamas poveikis dažniausiai pasireiškia aplinkos tarša įvairiomis nuodingomis atliekomis, garais, kvapais, nuslėptais mokesčiais, darbo vietų sumažinimus ir kt.
Taip pat organizacijai labai svarbus dalykas yra įvaizdis. Jis parodo ir atspindi organizacijos veiklą, bei kitų asmenų nuomonę apie organizaciją.
Šio darbo tikslas: išanalizuoti organizacijos išorinę aplinką.
Darbo uždaviniai:
• Išsiaiškinti kas yra išorinė organizacijos komunikacija;
• Aptarti organizacijos ryšius su visuomene ir klientais;
• Aptarti organizacijos įvaizdžio kūtimo priemones.
1. IŠORINĖ ORGANIZACIJOS KOMUNIKACIJA
Kiekvienai organizacijai išorinė komunikacija turi būti svarbi nė kiek ne mažiau negu vidinė komunikacija. Organizacijos identitetą sudarantys vizija, misija, filosofija, vertybės ir politika turi būti suprantami ir pripažįstami visų darbuotojų.
Identitetas nulemia išorinės komunikacijos svarbą organizacijai bei kaip komunikacijos pranešimai cirkuliuoja ir yra paskleidžiami. Jei, pavyzdžiui, kultūra moko vertinti atvirumą ir sąžiningumą - protokolai turi pabrėžti šias vertybes.
Išorinė komunikacija – tai susitikimai su akcininkais, žiniasklaidos atstovais, atvirų durų dienų organizavimas ir t.t. Išorinė komunikacija apima tiesioginį darbą su visomis publikomis, be kurių palaikymo būtų neįmanoma sėkminga įmonės veikla.
Įgyvendinant konkrečius programos tikslus, yra numatomos atskiros žmonių grupės, su kuriomis įvairiomis priemonėmis bus dirbama. Šios grupės yra vadinamos publikomis.
Publikomis gali būti: klientai, darbuotojai, investuotojai, partijos, nevyriausybinės organizacijos, konkurentai, žiniasklaida ir kt. (žr. 1 pav.). Kiekviena institucija turi savo publikų ratą, ir kiekvienu konkrečiu atveju vienos iš jų yra svarbesnės už kitas.
1 pav. Potencialios organizacijos publikos (pagal S. Black)
1.1. Ryšiai su visuomene
Kasdieninėje veikloje vis dažniau susiduriame su terminais „ryšiai su visuomene“, „įmonės atstovas spaudai“, „ryšiai su žiniasklaida“ ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!