Iškalbos menas ir viešoji kalba

Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką, erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
Atsimink: kalba – pasėlis: jeigu jis neprižiūrimas, priželia piktžolių, kurios užgožia ir nustelbia pasėlį.
menas, jo teorija ir praktika. Šis menas yra beveik toks pats senas kaip ir pati žmonija. Nemokėti kalbėti inteligentiškam žmogui yra ne šiaip trūkumas, o socialinė ir asmeninė tragedija lygiai taip, kaip nemokėti skaityti ir rašyti.
Šio referato darbo objektas – viešų kalbų rūšys ir jų rengimo metodika.
• Žinoti viešų kalbų funkcijas, klasifikaciją, rengimo etapus.
• Gebėti tikslingai, logiškai išdėstyti ir sukomponuoti tekstą.
• Išmanyti viešų kalbų planavimo ir argumentavimo būdus.
Kad galėtume pasiekti numatytus tikslus, reiks pateikti iškalbos mokymo metodika bei
metodinius nurodymus, kokius mokėjimus ir įgūdžius reikia iš(si)ugdyti ir kaip tai padaryti.
1. VIEŠŲJŲ KALBŲ RŪŠYS IR JŲ RENGIMO METODIKA
1.1. VIEŠŲJŲ KALBŲ RŪŠYS
Viešųjų kalbų rūšių ir žanrų yra labai daug. Jų sistemi­nimas yra sąlygiškas ir tam tikra prasme subjektyvus. R. Koženiauskienė viešąsias kalbas sistemina pagal parengimo ir sakymo būdą, tematiką ir oratoriaus veiklos sritį, teksto funkcijų dominantę.
Studentams, verslo žmonėms, valdininkams aktualiausia teksto funkcijų dominantė. Todėl išsamiau ją aptarsime. Kalbėtojų stiliaus ypatybes lemia ne tiek tematika, profesija, kiek kalbos funkcija (lot. functio - veikla, padarymas, įvykdymas). Atlikti funkciją, - vadinasi, įvykdyti tam tikrą komunikacijos paskirtį, tikslą, užduotį. Rengdami kalbą, susiduriame su trimis pagrindinėmis teksto funkci­jomis: informacine, apeliacine, estetine. Labai dažnai viešosiose kalbose šios funk­cijos gali susipinti, nes kalba turi ne tik pagrindinį tikslą, -ji gali turėti papildomų, šalutinių tikslų.
Informacinės kalbos. Informacinių kalbų paskirtis yra pranešti, išaiškinti, įrodyti, patarti. Tai iš anksto apmąstytos, parašytos ir dažniausiai skaitomos kalbos. Jų tikslas - paveikti klausytojų protą, pateikti informacijos, kuri klausytoją lavintų, plėtotų jo pažinimo procesą, skatintų daryti išvadas. Jos labai aktualios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!