Menas ir estetika

Išvados...............................................................................................................................10.
Meninės emocijos yra svarbus meninių vaizdinių for­mavimo centras ir būtina, nors nepakankama, jų „staty­binė medžiaga". Tokie vaizdiniai savo ruožtu nebūna izo­liuoti. Tik kaip tam tikra visuma jie sudaro vientisą sin­tetinį vaizdą — meninį tikrovės modelį. Emocijos ne tik įeina į šį modelį, bet iš dalies ir apsprendžiamos jo. Vaizdinio mąstymo procesas mene — tai pirmiausia meninių emocijų bei vaizdinių formavimasis, jiems sąveikaujant ir sudarant sintetinę vienybę. Tirti šį procesą iš esmė; dar tik pradedama . Tai įgalins gi­liau suprasti menines emocijas.
Jeigu kūrinys išreiškia pasenusias, su­vokėjui nebeaktualias vertybes, estetinė funkcija netenka savo funkcionavimo pagrindo, ir kūrinys nustoja būti aktyviu meno kultūros reiškiniu. Su­vokėjo vertybių sistema yra įvairiapusiškai deter­minuota, todėl ir kūrinio, atskiro žanro ir apskritai meno visuomeninė vertė yra socialiai, kultūriškai bei istoriškai sąlygota.
3. išsiaiškinti, estetikos pagrindinius bruožus;
1. Meninės emocijos ir estetinis išgyvenimas
Meninė emocija nėra estetinis išgyvenimas, o šį išgyveni­mą gali sukelti ne vien meno poveikis. Dėl jo prigimties iki šiol smarkiai ginčijamasi. Tikrai nustatytomis galimi laikyti tik dvi estetinio išgyvenimo ypač visada teigiama .
Šias ypatybes plačiai panaudojo Kantas savo idealis­tinėje estetikoje. Estetinį išgyvenimą jis vadino malonu­mu, kuris „laisvas nuo bet kokio intereso" , ir priešpastatė jį visiems kitiems malonumams, turintiems pa­grindą objektyviame pasaulyje. Estetinio sprendimo, su­keliančio nesuinteresuotą pasitenkinimą, priežastis ,,gali būti tik subjektyvi",— pabrėžė Kantas .
Ši po­zicija gana silpna (to nepamiršo pažymėti ir pats Kantas). Juk tai, kas gražu man, gali būti gražu ir kitiems; vadi­nasi, panašūs išgyvenimai, „laisvi nuo bet kokio intereso", gali daugeliui žmonių daryti tą patį ir, be to, išorinį po­veikį.
Tačiau nustatyti objektyvų estetinio pasitenkinimo pa­grindą pasirodė ne taip jau paprasta.
Materialistai jau gilioje senovėje šio pagrindo ieškojo pastoviose, amžinose ir būtinose gamtos savybėse — jos objektų apimtyje bei proporcijose, tam tikruose spalvų bei plastinių formų, linijų bei garsų santykiuose. Šios sa­vybės iš tiesų gali sukelti „nesavanaudiškas" teigiamas emocijas. Senovės žmonių pastabumą nenuginčijamai pa­tvirtino gausūs šiuolaikiniai eksperimentai .
Bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!