Išbandymai žmogui – bausmė ar dovana?

Išbandymai žmogui – bausmė ar dovana?

Gyvenimo išbandymai – iššūkiai, kuriuos mums atsiunčia gyvenimas. Dažniausiai tai būna gana sunkios užduotys, su kuriomis mums reikia susidoroti. Vienus išbandymus mes įveikiame ir tampame dvasiškai stipresni, kitų ne – pasukame klystkeliais ar tiesiog palūžtame. Tad šiame darbe bandysiu išsiaiškinti, išbandymai žmogui – bausmė ar dovana.

Kartais gyvenimo siųsti išbandymai žmogui suteikia stiprybės, atveda jį į tikrąjį kelią. Skaudi patirtis neretai padeda atsirinkti tikrąsias vertybes. Tai lyg dovana, kuri padeda pažinti save, padaro dvasiškai stipresnį. Iš pradžių būna labai sunku, kai reikia kovoti su išbandymais, tačiau juos įveikus, užplūsta palengvėjimas, džiaugsmas. Vincą Mykolaitį-Putiną, XX a. pirmosios pusės rašytoją, gyvenimo išbandymai nuvedė į klystkelį. Jis tapo kunigu ir dėl to ilgai kentėjo. Tačiau po kiek laiko atsisakė kunigystės. Putinas pasirinko kūrybą – tai, kas jam teikė laimę. Jis parašė romaną „Altorių šešėly“, kuriame atskleidė, kaip Liudas Vasaris per klystkelius atrado tikrąjį kelią. Dar būdamas jaunas Vasaris įstojo į kunigų seminariją, nes tai buvo didžiausias tėvų noras. Jis nejautė pašaukimo, tikėjosi, jog jį atras seminarijoje. Gyvenimas norėjo išbandyti jį, kaip kūrėją, tačiau jis pasidavė kitų nuomonei ir tapo kunigu. Šis išbandymas truko ne vieną dešimtmetį. Tai buvo ilgas ir sunkus kelias, pilnas kančių. Tai buvo lyg skaudi dovana, leidusi Liudui Vasariui suprasti, kaip jis nori nugyventi savo tolesnį gyvenimą. Po šio išbandymo jis galėjo gyventi taip, kaip norėjo – laisvai kurti. Tik tuomet jis galėjo jaustis visiškai laimingas. Taigi, galime daryti išvadą, jog nors ir per dideles kančias, tačiau gyvenimo išbandymas Liudui Vasariui padovanojo tikrąjį gyvenimo džiaugsmą. Taip nutinka daugeliui žmonių: jie ieško savęs, klaidžioja klystkeliais, tačiau kažkuris gyvenimo išbandymas vis tiek parodo, jog tai nėra jų kelias. Tuomet jie įveikia tą iššūkį ir toliau gyvena taip, kaip turėtų, – jie gyvena laimingai.

Tačiau dažnai išbandymai sugriauna žmogaus laimę visam gyvenimui. Jie neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo, siekti savo svajonių, užsiimti mėgstama veikla. Tiesa, bausmė – sankcija už neklusnumą, nusikaltimą. Bet dažnai gyvenimo išbandymai tampa bausme nekaltiems žmonėms, kurie nepadarė nieko blogo. Jų nebūna už ką bausti, tai tarsi bausmė už nieką. Taip ir atsiskleidžia gyvenimo absurdas. Kenčia tie žmonės, kurie turėtų būti laimingi. Taip vyko Pirmojo, Antrojo pasaulinio karo metais. Buvo kankinami bei tremiami nekalti žmonės. Jie gaudavo bausmes už tai, kad pasitaikydavo ne vietoje ir ne laiku ar neįtikdavo esamai valdžiai. Lietuviai tokius išbandymus patyrė XX a. viduryje, kai sovietai okupavo mūsų kraštą, kai karo veiksmai pasiekė Lietuvą. Žmonės buvo tremiami į lagerius už tautybę, įsitikinimus ar priklausymą kuriam nors socialiniam sluoksniui. Taip nutiko ir poetui Baliui Sruogai. Jis buvo visapusiška asmenybė, dar žinomas kaip publicistas, literatūros mokslininkas, dramaturgas ir tautosakos rinkėjas. Jis turėjo labai tvirtą charakterį, dėl to daugeliui buvo autoritetas. Tai nepatiko nei sovietų, nei vokiečių valdžioms, tad jis, kaip ir kiti inteligentai, buvo ištremtas į lagerį, apie kurį grįžęs parašė memuarų knygą „Dievų miškas“. Pasakotoju galime laikyti patį Balį Sruogą. Jam bei kitiems nekaltiems žmonėms šis gyvenimo išbandymas buvo lyg žiauri bausmė. Kalinius išnaudodavo, liepdavo dirbti beverčius darbus, marindavo badu, mušdavo, vadindavo „kiauliasnukiais“ ir visaip kitaip tyčiodavosi. Žmogaus kūnas buvo visiškai negerbiamas, o mirtis pajuokiama. Dar gyvus žmones priskirdavo prie lavonų – pažymėdavo juos cheminiu pieštuku. Balys Sruoga pasakoja, kaip kartą su kitu kaliniu nešęs dar gyvą lavoną, kuris dejavo, kalbėjo. Tokios akimirkos parodo, jog šis išbandymas tikrai buvo ne dovana žmogui, o didelė kančia. Be abejo, pasakotojas būdamas lageryje nesužvėrėjo, liko jautrus kitų skausmui, tačiau to negalima laikyti prasmingu išbandymu – per daug baisūs yra tie vaizdai, kuriuos matė, ir per daug baisios tos kančios, kurias patyrė. Tokie žmonės prarasdavo galimybę būti laimingi, juk patirti išgyvenimai lieka atmintyje, persekioja ir vis primena patirtą absurdą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!