Gyvenimo išbandymai: žmogui kančia ar dovana?

Nėra pasaulyje tokio žmogaus, kuris nenorėtų būti laimingas. Dažnai laimės pasiekimui trukdo išbandymai. Jie yra neišvengiama gyvenimo dalis. Lucijus Anėjus Seneka yra pasakęs: „Brangakmenis negali būti nešlifuotas be trinties, o žmogus – tobulas be išbandymų.“ Tačiau gyvenimo kliūtys gali būti per sudėtingos vienam asmeniui įveikti. Tokiais atvejais žmogus gali tapti psichologiškai įveiktas, jis gali jausti visuomenės atstūmimą, tapti paralyžiuotas gyvenimo aplinkybių. Taigi, gyvenimo išbandymai dažnai yra dovana, nes jie gali suteikti asmeniui prasmę, padeda subręsti, atrasti savo norus ir gebėjimus, nors kartais gyvenimo kliūtys gali visiškai pražudyti.
Visų pirma, gyvenimo išbandymai gali padėti atrasti gyvenimo tikslą. Kiekvieno asmens egzistavimas gali būti netenkinantis, beprasmis. Dažnai kasdieniai išbandymai verčia žmogų tobulėti atrasti savo egzistencijos prasmę – pareigą, kurią gali atlikti tik vienas asmuo. Asmeniui atsidūrusiam kritinėje situacijoje reikia vadovautis savo vertybių sistema, siekti tobulėjimo, gebėti į situaciją pažvelgti ironiškai, atrasti priežastį, dėl kurios verta išgyventi. Sunkumus, atšiaurumą humaniškam poelgiui ir brutalumą išgyveno dvidešimto amžiaus pirmosios pusės Lietuvių poetas, dramaturgas, dėstytojas Balys Sruoga. Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo išvežtas į koncentracijos lagerį, kuriame išgyvenimo tikimybė buvo maža dėl menko maisto davinio, ypač prastos higienos, nuolatinių mušimų bei alinančių fizinių darbų. Grįžęs iš koncentracijos stovyklos Balys Sruoga per kelis mėnesius iš surinktų užrašų parašė romaną „Dievų miškas“. Balio Sruogos memuarų romano „Dievų miškas“, kuriame aprašomi įvykiai Štuthofo koncentracijos stovykloje, pasakotojas išsigelbėja iš fizinės ir emocinės prievartos pašiepdamas humanistinio požiūrio neatitinkančias lagerio realijas, suprasdamas, kad jo gyvenimo dalia yra pranešti visiems pasaulio žmonėms apie fašizmo ideologijos pasekmes. Manoma, jog Sruoga prisiekė draugams: „Baisybes, kurias čia patyrėme, turime surašyti ir laisvėn pranešti.“ Į lageryje išgyventą kančią jis žvelgia ironiškai. Pavyzdžiui, su žiauriaisiais esesininkais jis kalba kaip su inteligentais: seržantui Peteriui Klavanui, nerimaujant dėl savo pavardės kilmės, profesorius pritaria kiekvienam jo sugalvotam teiginiui, kodėl ši pavardė yra vokiečių kilmės, kad ir koks tas teiginys būtų kvailas. Nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!